Aukštųjų mokyklų atstovai sako – Lietuvoje didelė dalis profesorių turi dirbti per kelis darbus vien tam, kad išgyventų. Reaguodami į augančias maisto bei elektros kainas, mokslo darbuotojai reikalauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kitąmet trečdaliu jiems padidinti vidutinį darbo užmokestį. LRT RADIJO kalbintas švietimo viceministras Gintautas Jakštas tikina, jog tai – tiesiog neįmanoma. Visgi profesinių sąjungų atstovai tokiu atsakymu nėra patenkinti ir grasina išeiti į gatves.
Atlyginimų situacija – dramatiška
„Pragyventi iš profesoriaus atlyginimo – na, galą su galu sudurti galima. Bet ne daugiau“, – sako Vytautas Tetenskas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros profesorius.
V. Tetensko teigimu, atlyginimo atžvilgiu situacija Lietuvoje – viena prasčiausių visoje Europoje. Bendraujant su užsienio kolegomis jam net būna gėda prisipažinti, kiek mažai mūsų šalyje uždirba aukštojo mokslo darbuotojai. Siekdami kaip nors išgyventi, daugelis iš jų yra priversti dirbti per kelis darbus. O tai, profesoriaus manymu, atsiliepia tiek žmonių sveikatai, tiek ir darbo kokybei.
„Eina visi iš proto, laksto nuo vieno, skuba visur, lekia. [...] Tai jeigu aš esu profesorius, tai man užtektų turbūt sėdėti vienoje vietoje, gauti normalų atlyginimą, atitinkantį pagal darbą, ir niekur daugiau nebėgioti“, – LRT RADIJUI guodžiasi V. Tetenskas.
Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Sigitas Vaitkevičius pritaria V. Tetenskui. Jo tikinimu, bendra aukštojo mokslo darbuotojų atlyginimų situacija Lietuvoje yra išties dramatiška.
„Dalyje aukštųjų mokyklų docentų atlyginimas yra apie 900 eurų, profesoriaus apie 1200 eurų, o asistento, kuris yra karjeros laipteliu žemiausioje pozicijoje, atlyginimas yra 650 eurų“, – tvirtina S. Vaitkevičius.
Anot jo, padėtis šiek tiek geresnė yra nebent profesoriams, dirbantiems medicinos, ekonomikos ir techninėse srityse. Jie gali sulaukti papildomų užsakymų iš privataus verslo ir taip užsidirbti daugiau. Visgi kitų sričių mokslo darbuotojų atlyginimai – „sunkiai suvokiamai maži“.
„Kita dalis [...] dirba tiktai kurdami ir tirdami valstybinės reikšmės dalykus, kurie ne tiek yra įdomūs privačiam verslui ar atskirai individualiai žmogui. Šie profesoriai neturi galimybės užsidirbti daugiau“, – aiškina S. Vaitkevičius.
Trečdaliu didesnio atlyginimo nori jau kitąmet
LMTA profesorius V. Tetenskas piktinasi – kol aukštojo mokslo darbuotojų pasiekimai lieka neįvertinti, Vyriausybė toliau sau kelia jau ir taip didelius atlyginimus.
„O tai kur tada mes? Kur mūsų darbas vertinamas? Na, nėra šito – sakykime tiesiai šviesiai“, – rėžia pašnekovas.
Visgi susirūpinimą aukštojo mokslo darbuotojų vidutiniu užmokesčiu ŠMSM yra pareiškusi: iki 2024 m. jį popieriuje planuojama pakelti kone trečdaliu – nuo 2300 iki 3000 eurų.
Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas savo ruožtu kovoja, kad ši suma būtų pasiekta greičiau, jau kitais metais.
„Galbūt ne kiekvienam tas padidėjimas išspręs energetikos kainų problemas, bet bent jau tą maisto kainų pabrangimą žmonėms kompensuotų“, – tvirtina S. Vaitkevičius. Jo teigimu, toks sprendimas iš valstybės biudžeto pareikalautų 88 milijonų eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras G. Jakštas tikina – aukštųjų mokyklų atstovų prašymas yra neįmanomas, nes tokios papildomos sumos biudžete tikrai nėra.
„Taip neveikia pasaulis, kad galėtume paimti ir skirti kažkokią nepagrįstai didelę sumą. Kilimas yra nuoseklus ir jis buvo sutartas dar nuo pačios kadencijos pradžios ir tų įsipareigojimų laikomės. [...] Nėra taip, kad mes juos (pinigus – LRT.lt) turime kažkur pasidėję ir tiesiog neduodam jų – jų tiesiog nėra. Tai yra tiesiog biudžeto klausimas ir biudžete turime spragas“, – aiškina viceministras.
Šiuo metu ministerijos planuose – kitais metais aukštojo mokslų darbuotojų vidutinį užmokestį pakelti maždaug 13 proc. Tokiu principu, G. Jakšto teigimu, „kitais metais panašia dalimi didinant galėtume pasiekti 2024 metais pažadėtus įsipareigojimus“.
Vis dėlto ŠMSM siūlomi 13 proc. pačių aukštojo mokslo darbuotojų netenkina. Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas S. Vaitkevičius pabrėžia, kad jei kitais metais vidutinis darbo užmokestis popieriuje nedidės trečdaliu, mokslo žmonės gali išeiti į gatves.
„Po spalio 11 dienos pakeisime statusą į kolektyvinio ginčo statusą, jeigu lieka 13 proc. O tuomet atsiveria keliai streikams, protestams ir kitoms politinėms iniciatyvoms. Mes visas viltis dedame į mūsų politikus, Seimo narius. Tikimės šį kartą lygiai tokio pat supratimo, kokio sulaukdavome“, – sako S. Vaitkevičius.
Viso reportažo klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė
