Lietuvos ryšiai su Rusija ir Baltarusija sumažinti iki absoliutaus minimo, bet visiškai juos nutraukti nebūtų naudinga, sako portalo LRT.lt pašnekovai. Kol kas aišku, kad viena ministerijų siekia nutraukti saitus su Aliaksandro Lukašenkos režimu, o priimant sprendimus ateityje, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas siūlo kiekvieną sektorių vertinti atskirai.
Vidaus reikalų ministerija (VRM) rugsėjo pabaigoje paskelbė siūlanti savo srityje nutraukti ryšius su diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos neteisėtai vadovaujama Baltarusija. Ministrė Agnė Bilotaitė interviu portalui LRT.lt sakė, kad tokį sprendimą priėmė dėl režimo veiksmų.
„Pirmiausia todėl, kad susiję su fizinio barjero gadinimu ir Baltarusijos pareigūnų dalyvavimu tame. Mes turime apie 300 atvejų per šiuos metus, kai yra gadinamas fizinis barjeras, vien per rugsėjį buvo 120 atvejų“, – sakė A. Bilotaitė.
Sprendimą dėl to, ar nutraukti ryšius, turėtų priimti Užsienio reikalų ministerija (URM), kuri, be kita ko, pirmadienį paskelbė išsiunčianti iš Lietuvos Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį.
Jos atstovai portalui LRT.lt teigė, kad bendradarbiavimas su agresorių Rusijos ir Baltarusijos institucijomis yra sumažintas iki minimaliai būtino. Visgi Lietuvą su diktatorių valdomomis valstybėmis sieja kelios dešimtys dvišalių sutarčių.
Nutraukinėja ryšius
Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė portalo LRT.lt paklausta apie iš Lietuvos išsiųstą Rusijos reikalų patikėtinį komentavo, kad sprendimas dėl to priimtas atsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktą informaciją.
„Pagrindžiančią tai, kad pastarojo meto S. Riabokonio veiksmai ir pareiškimai yra nesuderinami su diplomato statusu, traktuotini kaip kišimasis į priimančios valstybės vidaus reikalus ir todėl laikomi Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykiu pažeidimu. Lietuvos ir Rusijos diplomatinio atstovavimo lygis išlieka nepakitęs – Rusijos federacijai ambasadai Lietuvoje ir toliau turėtų vadovauti naujai paskirtas laikinasis reikalų patikėtinis“, – teigė P. Levickytė.
Kaip portalui LRT.lt raštu pateiktame komentare nurodė URM atstovė, kad atsižvelgiant Rusijos ir Baltarusijos vykdomą beprecedentę karinę agresiją prieš Ukrainą ir tokiais veiksmais šiurkščiai pažeidžiamą tarptautinę teisę, Lietuvos valstybės institucijų, įstaigų ir jų darbuotojų bendradarbiavimas su Rusijos ir Baltarusijos institucijomis apribotas iki minimaliai būtino.
„Nepalaikomi jokie oficialūs kontaktai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijs Respublikos institucijoms ir jų pareigūnais, išskyrus atvejus, susijusius su gyvybiškais svarbiais Lietuvos Respublikos interesais ar specifinius operatyvius atvejus“, – portalui LRT.lt teigė P. Levickytė.
Ji taip pat komentavo, kad kovo mėnesį URM taip pat pateikė rekomendacijas ministerijoms ir kitoms institucijoms įsivertinti ryšius su Lietuvai nedraugiškomis valstybėmis, išvengiant ateities rizikų.
Dvišalių sutarčių – kelios dešimtys
Tiesa, Lietuvą tiek su Rusija, tiek su Baltarusija sieja ilgas sąrašas dvišalių sutarčių. Kaip skelbiama URM interneto svetainėje, Lietuva su Rusija yra sudariusi 39 dvišalius susitarimus, o su Baltarusija – 27.
„Tarptautinių sutarčių, tarptautinių tarpžinybinių susitarimų ar kitokio pobūdžio susitarimų ir memorandumų su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika taikymo poreikis vertinamas per pirmaeilių Lietuvos Respublikos ir Lietuvos Respublikos piliečių interesų užtikrinimo prizmę ir atsižvelgiant į prisiimtus imperatyvius įsipareigojimus“, – portalą LRT.lt informavo raštu informavo URM.
Kad institucijoms rekomenduota vertinti susitarimų ir memorandumų su Rusija ir Baltarusija taikymo poreikį per pirmaeilių Lietuvos ir jos piliečių interesų užtikrinimo prizmę, nurodė ir P. Levickytė.
„Šis vertinimas atliekamas institucijų, kurių veiklos sričiai tenka konkretūs tarptautiniai susitarimai“, – teigė ji.
Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas portalui LRT.lt sakė neturintis duomenų, kad kuri nors iš galiojančių dvišalių sutarčių su Rusija ir Baltarusija šiandien keltų grėsmių Lietuvos saugumui.
Tai yra tikslingas kenkimas ir yra VRM atsakas į visą tai, reaguojama į visą jų sukeltą migracijos krizę ir tai, ką jie išdirbinėja prie mūsų sienos, tai yra turto gadinimas.
L. Kasčiūnas
Kai kuriuos kanalus reikia išsaugoti
Nors VRM ir nori nutraukti ryšius su Baltarusijos institucijomis, Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas portalui LRT.lt sakė nemanantis, kad Lietuva turėtų nutraukti visus įmanomis ryšius su šios baltarusiškomis ir rusiškomis institucijomis.
„Net Šaltojo karo metais kažkoks bendravimas vyko“, – sakė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad reikia įsivertinti, koks bendravimas vyksta kiekvienoje srityje ir ar yra siekiama kenkti Lietuvai, ar ne. Tiesa, jis pabrėžė, kad Lietuva turi aiškiai toliau pabrėžti, kad neturi nieko bendro su režimais jokioje srityje.
Be to, kaip sakė L. Kasčiūnas, Vidaus reikalų ministerijos specifika yra kiek kitokia nei kitų institucijų, nes ji siekia suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, o tuo metu režimai prie Lietuvos sienos toliau siunčia migrantų srautus bei užsiima fizinio barjero gadinimu.
„Tai yra tikslingas kenkimas ir yra VRM atsakas į visą tai, reaguojama į visą jų sukeltą migracijos krizę ir tai, ką jie išdirbinėja prie mūsų sienos, tai yra turto gadinimas“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Portalui LRT.lt jis sakė, kad visiškai ryšių nutraukti nereikėtų, nes kai kuriose srityse jie gali būti reikalingi, pavyzdžiui dėl nusikalstamumo, bet juos reikia sumažinti, kaip sakė ir URM, iki būtino minimumo.
Atitinka interesus
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius portalui LRT.lt sakė manantis, kad Lietuvos užimta pozicija santykiuose su Rusija ir Baltarusija yra pakankama. Anot jo, kadangi režimai ir Lietuva nėra paskelbę karo vieni kitiems, dar labiau sumažinti bendravimą vargu ar galima.
„Dabartinė Lietuvos pozicija iš esmės atitinka taktinius ir strateginius interesus. Yra keli dalykai. Vienas, tai kadangi Lietuva nėra paskelbusi karo Rusijai ar Rusija Lietuvai, tai pasitaiko įvairių momentų, kad praktiškai pasitaiko klausimų, kuriuos reikia spręsti.
Lietuva ir taip toli pažengė, tai yra pakankama, racionalu ir atitinka visus kriterijus.
M. Laurinavičius
Kitu atveju, juos reikėtų spręsti per bet kurios kitos šalies ambasadą, jai tarpininkaujant, ir tai yra gerokai sudėtingiau. Tai yra praktinis dalykas, bet toks racionalus“, – komentavo apžvalgininkas.
Visgi, anot M. Laurinavičiaus, svarbiau yra tai, kad Lietuva ir taip nuėjusi santykių sumažinimo keliu gerokai toliau už visas savo partneres. Jo manymu, nėra kitos tokios šalies, tarp Lietuvos sąjungininkių, kuri būti tiek sumažinusi bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija.
„Tada jau yra klausimas ne dėl mūsų santykų su Rusija, o kadangi vyksta karas, efektyviam pasipriešinimui prieš Rusiją, tokie dalykai turi būti derinami su partneriais. Šiuo atveju, akivaizdu, kad partnerių pozicija yra toli gražu nenutraukti santykių su Rusija.
Lietuva ir taip toli pažengė, tai yra pakankama, racionalu ir atitinka visus kriterijus. Bet jei žengtume dar vieną žingsnį toliau, manau, kad grynai dėl bendros kovos su Rusija, tai nebūtų racionalu“, – vertino M. Laurinavičius.
Jis pabrėžė, kad nors oficialiai Baltarusija ir yra atskira valstybė, realybėje ji jau seniai valdoma iš Kremliaus, tad visos tos pačios nuostatos, kurios taikomos Rusijos atžvilgiu, turi galioti ir jai.
