Po incidentų, kai Baltijos jūroje įvyko „Nord Stream“ vamzdynų dujų nuotėkis, Lietuvoje kilo klausimų dėl to, ar Klaipėdoje esantis suskystintų dujų terminalas saugus.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad nuotėkis Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“.
Tačiau Lietuvos ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų turimas terminalas išties yra potencialiai pavojingas objektas, tačiau Lietuva taiko ir neeilines priemones.
„Karine prasme kiekvienas toks objektas yra pavojingas, jam turi būti skiriamas karinis, žvalgybinis dėmesys. Jis yra visų karinių priešininkų taikinys“, – LRT.lt sakė energetikos ekspertas Saulius Kutas.
Jo teigimu, Lietuvos ir Klaipėdos atvejis skiriasi nuo incidento jūroje netoli Švedijos ir Danijos krantų.
„Nemanayčiau, kad yra tokia grėsmė, kaip atviroje jūroje, tarptautiniuose vandenyse. Iš teritorinių vandenų ir uždaros įlankos ten sunku patekti“, – sakė S. Kutas.
Jo vertinimu, reikėtų atkreipti dėmesį į terminalui kylantį oro pavojų.
Ekspertas nesiryžo vertinti, kokią žalą padarytų dujų nuotėkis, jei toks būtų.
„Priklausomai nuo to, kiek ten dujų yra. Sunku pasakyti, nes neaišku, kiek terminale būtų dujų“, – sakė jis.
Sprogimo atveju nukentėtų teritorija 1 kilometro spinduliu
Terminalą administruojanti akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pažymi, kad visos įmonės infrastruktūros apsaugos lygis padidintas Rusijai atnaujinus agresiją Ukrainoje vasario mėnesį.
„Į Klaipėdą atvykstančius SGD dujovežius nuo karo pradžios lydi Karinės jūrų pajėgos ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės Aras pareigūnai. Atsižvelgiant į situaciją, šiuo metu bendras grėsmės lygis nėra pasikeitęs ir tokių indikacijų iš institucijų, atsakingų už nacionalinio saugumo klausimus, neturime“, – atsakyme LRT.lt minėjo Orinta Barkauskaitė, įmonės komunikacijos skyriaus vadovė.
Ji taip pat patikino, kad net ir tokiu atveju, jei sprogtų terminale esančios dujos, nukentėtų 1,34 km spinduliu esanti teritorija. Tačiau tai – blogiausias galimas variantas, kurį numato poveikio aplinkai vertinimo studija, joje identifikuotos galimos avarijos, jų pasekmės ir priemonės rizikoms valdyti, SGD terminalo vidaus avarinis planas.
„Vidaus avariniame plane numatytas ir didžiausią poveikio zoną apimantis scenarijus, kai dėl teroro akto, diversijos ar kitų tyčinių priežasčių pažeidžiamas pilnai pakrautų dviejų SGD talpyklų sandarumas ir išsilieja iki 58,8 tūkst. kub. m SGD. Vertinami skirtingi scenarijai: išsiliejusios SGD išsisklaidytų, išsiliejimo vietoje nepalikdamos jokių liekamų produktų, tačiau kitais scenarijais vykstant SGD garavimui galėtų kilti gaisro ir/arba sprogimo pavojus. Tokiu atveju maksimali galimo pavojaus poveikio zona siektų apie 1,34 km spindulį aplink terminalą vėjo kryptimi“, – informavo O. Barkauskaitė.
Be to, jei įvyktų tokia avarija, būtų įjungtos gyventojų perspėjimo sirenos bei skelbiama žodinė informacija. Avarijos metu personalas ir atsakingos institucijos reaguotų pagal parengtus ir suderintus planus, „Klaipėdos nafta“ apie tai, kaip elgtis, jei nutiktų incidentas, yra parengusi ir lankstinukų gyventojams.
Įmonė taip pat informavo, kad siekiant valdyti įvairias rizikas, susijusias su galimu SGD terminalo fiziniu pažeidimu, aplink SGD terminalą nustatyta 250 m prevencinė fizinės apsaugos zona, kurioje draudžiama ar ribojama bet kokia su SGD terminalu nesusijusi veikla.
Trečiadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas žiniasklaidą patikino, kad SGD yra saugomas tinkamai.
„Šie objektai visada saugomi. Visada vyksta apsaugos pratybos, visada pasitelkiama ir kariuomenė, pavyzdžiui, palydint SGD laivus“, – sakė jis. Ministras sakė nekomentuosiantis nuogąstavimo, jog Klaipėdos SGD terminalas galimai yra neapsaugotas po vandeniu.
„Nekonkretizuosiu, kas yra užtikrinama, kas yra padaryta. Bet kokiu atveju yra padaryta tai, kas reikia padaryti“, – patikino jis.
Tuo tarpu energetikos ministras Dainius Kreivys pažymėjo manąs, kad terminalo apsaugą reikėtų sustiprinti.
„Karui prasidėjus ėmėmės priemonių, kad apsauga būtų stipresnė: tiek mūsų jungčių su Švedija, tiek su Lenkija, tiek terminalo apsauga... Dabar yra iškilęs klausimas, ar nereikia jo dar stipriau saugoti. Mano nuomone, kad tas poreikis yra“, – sakė D. Kreivys ir pažymėjo, kad diskusijos šiuo klausimu vyks.
„Tai yra ministrų kabineto diskusijų klausimas ir diskusijos su krašto apsaugos ministru ir su kariuomenės vadu“, – teigė D. Kreivys.
Silpnoji vieta – po vandeniu
Vis tik viešojoje erdvėje pasigirdę nuogąstavimai, kad terminalas galėtų būti apsaugotas geriau, nėra laužti iš piršto. Tai buvo svarstoma ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete 2012–2016 metais. Tuo metu Lietuva rengėsi priimti terminalą, jis parengtas eksploatacijai.
Komitetui vadovavęs Artūras Paulauskas prisiminė, kad dėl terminalo buvo sukurtas ir specialus Viešojo saugumo tarnybos (VST) padalinys Klaipėdoje. Pasak jo, pagrindinė svarstyta problema – terminalo aplinką stebėti lengva, tačiau po vandeniu esanti jo dalis yra pažeidžiamesnė, ten gali priplaukti laivai, būti atsiųsta priešiškų valstybių technika.
„Išorinė apsauga virš vandens buvo organizuota neblogai, daug techninių stebėjimo priemonių, daug privačių kompanijų turėjo kameras. Vienintelis kilęs klausimas – kaip sprendžiama situacija po vandeniu. Išsiaiškinome, kad VST narai kartas nuo karto pasižiūri, bet to nedaro reguliariai“, – sakė A. Paulauskas.
Pasak jo, komitetas tada pavedė stebėjimo po vandeniu darbus atlikti kariuomenę, tačiau negalėjo atsakyti, kas šiuos darbus atlieka šiuo metu.
Tuo metu VST Klaipėdos dalinio vadas Anatolijus Didenko LRT.lt sakė, kad terminalo apsauga sustiprinta ir po „Nord Stream“ incidento. Anot jo, nuogąstavimai, kad terminalas nesaugus po vandeniu, yra paremti pasenusia informacija, jau nuo 2014 metų tokia apsauga sustiprinta, VST padeda ir kariuomenė.
„Gyventojus galiu nuraminti, kad terminalas yra saugus, apsaugotas mūsų tarnybos, kaip priklauso, nuo šiandien apsauga buvo dar sustiprinta“, – sakė A. Didenko.
