Šalyje esant sudėtingai energetinei situacijai, Seimo kanceliarija imasi taupymo.
Seimo kancleris Modestas Gelbūda trečiadienį Seimo valdybos nariams pristatė „Seimo kanceliarijos išteklių taupymo priemonių planą“.
Jame numatytos išlaidų elektros energijai, šilumos energijai mažinimo ir kitos taupymo priemonės, jų įgyvendinimo terminai ir laukiami rezultatai. Pasak Seimo kanclerio, įgyvendinus siūlomas priemones būtų galima sutaupyti iki 70 tūkst. eurų išlaidų per metus.
„Mes tikrai išnaudojome visas galimybes, susipažinome su visų pagrindinių valstybės įstaigų patirtimi, rekomendacijomis ir įvertinome galimus sutaupymus. Tie sutaupymai idealiu atveju gali pasiekti iki 70 tūkstančių eurų. Bet kokie jie bus realiai – pamatysime“, – sakė M. Gelbūda.
Pagal higienos normas iki didžiausių leidžiamųjų ribų šiltuoju metų laiku planuojama padidinti (iki 26 °C), o šaltuoju – sumažinti (iki 19 °C) temperatūrą bendrojo naudojimo patalpose, kurios vėsinamos ar šildomos centralizuotai. Taip pat ketinama trumpinti vėdinimų kamerų, naudojamų patalpoms vėsinti ar šildyti, veikimo laiką.
Planuojamomis priemonėmis siekiama nuosekliai pakeisti šviestuvus į sunaudojančius mažiau elektros energijos ir įrengti judesio daviklius bendrojo naudojimo patalpose. Šiuo metu bendrojo naudojimo patalpose ir salėse jau yra sutrumpintas centralizuotai valdomo apšvietimo laikas ir sumažintas veikiančių šviestuvų skaičius.
Seimo III ir IV rūmuose numatoma metams sustabdyti po vieną liftą.
Iki šio šildymo sezono pradžios ketinama pabaigti šilumos punktų Seimo viešbutyje renovaciją, sumažinti visoms patalpoms šildyti naudojamo karšto (termofikacinio) vandens temperatūrą.
Jau rugsėjo pradžioje iki mažiausios leidžiamosios ribos (50 °C) yra sumažinta karšto vandens temperatūra.
Seimo kanceliarija per metus tikisi 10−15 proc. sumažinti išlaidas elektros energijai, 5−10 proc. išlaidas šilumos energijai.
Tarp kitų taupymo priemonių, kuriomis tikimasi sumažinti išlaidas apie 15−20 tūkst. eurų per metus, – atsisakyti dalies (iki 9 vnt.) seniausių ir dažniausiai remontuojamų automobilių ir taikyti ekonomiško vairavimo principus naudojantis tarnybiniu transportu.
Siekiant taupyti išlaidas šiuo metu atsisakyta paviršių dezinfekcijos paslaugų, Seimo nariams ir Seimo kanceliarijos darbuotojams parengta išteklių taupymo atmintinė.
Seimo kanceliarija iki kitų metų kovo 31 d. numato atlikti energijos vartojimo auditą. Tokiu būdu būtų nustatomos ir įvertinamos energijos išteklių ir energijos sąnaudos pastatuose, transporto priemonėse, įrenginiuose ir būtų parenkamos ir ekonomiškai pagrindžiamos energijos išteklių ir energijos taupymo priemonės.
Seimo valdybos posėdyje Seimo kancleris M. Gelbūda pažadėjo, kad ir toliau bus ieškoma papildomų priemonių taupyti.
Seimo valdybos nariai: rezervų taupyti dar yra
Kai kurie Seimo valdybos nariai, vertindami pateiktą planą, sakė, kad rezervų taupyti dar yra. Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma nurodė pvz. autoūkio skyrių, Seimo Lankytojų centrą.
„Manau, kad esminiai sprendimai, taupant lėšas, dar nėra padaryti. Esame kalbėję apie autoūkio pastatus, kiek kainuoja jų išlaikymas. Negirdėjome jokių sprendimų, kelčiau klausimą ir dėl Lankytojų centro. Ar tikrai jis yra būtinas, ar negalima būtų jo veiklą perkelti pvz. į Seimo rūmus, į Seimo skaityklą? Seime yra nepanaudotų patalpų, kaip pvz. buvusi kavinė – restoranas,“- sakė J. Razma.
Jo nuomone, vertinant turimas patalpas, būtų galima priimti racionalius sprendimus ir sutaupyti.
Pasak Seimo kanclerio, sprendimas dėl galimybių sutaupyti autoūkyje bus priimtas artimiausiu metu, nes dabar „vertiname ir skaičiuojame“. Kalbėdamas apie Lankytojų centrą, jis pastebėjo, kad tai nauja mintis ir ji bus svarstoma.
Seimo vicepirmininkai Jonas Jarutis ir Julius Sabatauskas nepritarė idėjai dėl Lankytojų centrų perkėlimo, nes „atsisakyti pastatų labai lengva, bet kai reikės bus labai sudėtinga“.
„Lankytojų centro atsisakymas, žmonių perkėlimas į kitas patalpas nieko neduos, nes Lankytojų centrą vis tiek reikės šildyti, ten vyksta aibė renginių, bet nedarbo metu šildymas ten galėtų būti sumažintas“, – mano J. Sabatauskas.
