Kai kuriose Lietuvos įkalinimo įstaigose trūksta vietų atlikti teismo paskirtą arešto bausmę. Pavyzdžiui, Kauno tardymo izoliatoriuje reikia laukti apie mėnesį, eilėje apie keturiasdešimt žmonių. Įstaigos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Aniulis sako, kad su nuteistaisiais derinami bausmių atlikimo tvarkaraščiai, o tokia situacija esą susidarė dėl pandemijos.
Teismas nuteisė žmogų už vagystę iš parduotuvės, skirdamas arešto bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą. Nuteistasis gavo laišką iš Kauno tardymo izoliatoriaus, kuriame informacija apie bausmės atlikimą.
„Jums buvo nustatyta pareiga savarankiškai atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmę. Tačiau informuojame, kad dėl riboto vietų skaičiaus šiuo metu nuteistieji be išankstinio susitarimo nepriimami“, – rašoma laiške.
Kaip ir kodėl susiklostė tokia nuteistųjų priėmimo tvarka Kauno tardymo izoliatoriuje? LRT RADIJUI aiškino įkalinimo įstaigos direktoriaus pavaduotojas Remigijus Aniulis.
„Ta situacija susiklostė dėl COVID-19. Dėl ligos kontrolės. Kažkurį laiką išvis nebuvo priimti tie asmenys arešto bausme nuteisti. Tai susidarė asmenų tokia kaip ir sąlyginė eilė. Tai dar kol kas esame priversti sudarinėti tuos susitarimus dėl bausmės atlikimo. Virš metų turbūt tas dalykas tęsiasi“, – sako R. Aniulis.
-Kokio dydžio tos eilės yra šiandien?
-Kažkur taip iki mėnesio turėtų būti
-Apie žmonių skaičių jeigu mes kalbėtume. Tai čia kiek tokių laukiančių?
-Keliasdešimt. Trisdešimt–keturiasdešimt.
Tuo metu Panevėžio pataisos namuose situacija – priešinga.
„Pas mus, kaip žinot, yra moterų įkalinimo įstaiga. Problemos dėl vietų skaičiaus, kad mes nepriimtume jų ar kažkaip tai – tai tikrai nėra“, – sako Panevėžio pataisos namų vyresnioji patarėja Loreta Skrickienė.
Ar nuteistųjų arešto bausme eilės driekiasi tik Kaune? Kalėjimų departamento atstovės Irminos Frolovos-Milašienės teigimu, problemų yra ir laikinojoje sostinėje.
„Paprastai, Šiaulių ir Kauno areštinėse – ten ir susidaro eilės, vadinkime taip, areštantų, kuriems pateikiami grafikai, kada jie galėtų atvykti atlikti paskirtą bausmę. Alytuje kartais tokios eilės susidaro. Panevėžyje, paprastai, jie mažiausiai turi areštantų“, – sako Kalėjimų departamento atstovė.
Ji pabrėžia, jog eilės įkalinimo įstaigose ne tik dėl pandemijos.
„Jos susidaro todėl, kad, sakykim taip: areštinėse trūksta vietų. Yra ribotas skaičius įstaigų, kuriose galima atlikti arešto bausmę. Lietuvoje yra keturios tokios įstaigos. Tai Alytaus pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, kur kalinamos moterys, ir Kauno bei Šaulių tardymo izoliatoriai. Jose vietų iš viso yra 230. Areštantų srautai ne visada vienodai pasiskirsto. Gali susidaryti daugiau areštantų negu vietų arba, va, kaip šiuo metu yra – areštantų 212. Šiuo metu laikoma areštinėse. Tai, vadinasi, kažkiek mažiau. Vadinasi, gali tuo laisvesniu metu priimti tuos, kurie negali būti priimti atvykimo metu arba teismo paskirtu metu, iškart po teismo“, – LRT RADIJUI sakė Irmina Frolova-Milašienė.
-Kodėl tie srautai nėra paskirstomi per tas keturias įstaigas?
-Būtų pakankamai turbūt sudėtinga žmogui, sakykim, iš kokių nors Druskininkų važiuoti į Panevėžį, kur vietų yra. Atsižvelgiama ir į žmogaus situaciją ir padėtį. Jeigu teismas vyksta Druskininkuose, tai skiriama į Alytaus areštinę.
-Žodžiu, į artimiausią?
-Taip, regionui artimiausią.
Įkalinimo įstaigų atstovai sako, jog nuteistųjų eilės sumažės – tereikia toliau aktyviai kartu su jais derinti bausmių atlikimo tvarkaraščius. Be to, Remigijus Aniulis pastebi, jog nuteistieji tokia tvarka džiaugiasi.
„Jie turi galimybę pasiplanuoti savo darbus, savo viešą, socialinį gyvenimą“, – teigia R. Aniulis.
Vis tik, pašnekovo manymu, nuteistųjų džiaugsmas truks neilgai.
„Šita galimybė kažkada greitai dings, kai mes jau išsilyginsim tas eiles, kurios buvo susidarę. Na, nebent kažkokia kriminogeninė situacija Lietuvoje pablogėtų, tai iš esmės galbūt. Bet mažai tikėtina“, – aiškina R. Aniulis.
