„Nors ji to nesakė, bet žmonės ją vertino kaip norinčią būti savo tautos, savo šalies uola. Tokia ji ir buvo“, – LRT RADIJUI apie karalienę Elžbietą II kalbėjo publicistas Andrius Užkalnis. Karalienė Elžbieta II mirė ketvirtadienį, eidama 97-uosius metus.
Publicistas A. Užkalnis LRT RADIJO eteryje kalbėjo, kad karalienė Elžbieta II tiek savo šalyje, tiek pasaulyje bus prisimenama taip, kaip žmonės prisimins savo gyvenimą.
„Turite įsivaizduoti, kad praktiškai nėra žmonių, kurie prisimintų gyvenime kokį nors kitą monarchą. Jeigu ir yra Britanijoje žmonių, kurie yra vyresni nei šiandien išėjusi Elžbieta II, tai jiems yra daugiau nei 96 metai ir įsivaizduoju, kad tie šimtamečiai, kurie šiandien dar yra gyvi, jie prieš tai buvusio karalienės tėvo, karaliaus Jurgio VI, net ir neprisimena, nes jie buvo per maži“, – komentavo A. Užkalnis.
Anot jo, visiems gyvenantiems Didžiojoje Britanijoje tai yra vienintelė šalies valdovė, kurie ją žino ir visas jų gyvenimas praėjo būtent su Elžbieta II. Jis sakė, kad galima paminėti tai, jog ji karaliene tapo tuomet, kai dar Sovietų Sąjungai vadovavo Stalinas.
„Galima įsivaizduoti, koks tai yra didžiulis gyvenimo kelias. Būtent taip žmonės ir prisimins. Tas žmogus jiems yra kaip... Aš neįsivaizduoju. Mums galima, tikriausiai, lietuviams gal palyginti su Gedimino pilies bokštu arba Arkikatedra – kažkoku dalyku, kuris buvo visą laiką, kuris yra absoliučiai nekintamas.
Nelabai įsivaizduoju, kokių Lietuvoje yra panašių, visiškai nekintančių dalykų, kaip buvo karalienė Elžbieta II“, – sakė publicistas.
Pasak A. Užkalnio, karalienė buvo tarsi tautos mama, patriarchė, tačiau kokią realią įtaką britų gyvenimams turėjo Elžbieta II, jis sakė negalintis pasakyti: „Bet tikriausiai taip galima pasakyti apie daugelį prezidentų arba karalių. <...> Labai daug reikia pasakyti apie ilgalaikiškumą, nes per jos valdymo metus, per jos gyvenimą, pasaulyje yra tiek daug visko pasikeitę.
Valstybės keitė sienas, jungėsi, darėsi nepriklausomos, keitėsi prezidentai, vyko karai, vyko visokios turbulencijos ir kiti dalykai, o ji buvo toks pastovumas. Nors ji to nesakė, bet žmonės ją vertino kaip norinčia būti savo tautos, savo šalies uola, tokiu nepajudinamu dalyku. Tokia ji ir buvo.“
„Pastovumo inkaras“
Kauno technologijos universiteto (KTU) fakulteto dekanas Ainius Lašas LRT RADIJUI teigė, kad besikeičiančiame pasaulyje Elžbieta II buvo tęstinumo simbolis: „Turint omeny visus nesaugumus, transformacijas, kurios vyko Didžiojoje Britanijoje, galima sakyti, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Karalienė buvo pastuvumo inkaras, jungiantis dabartį su praeitimi ir, galima sakyti, teikiantis tam tikrą viltį ateityje, kad Didžioji Britanija ir išliks didžiąja.“
A. Lašo manymu, žmonės gėrėjosi Elžbieta II, nes ji buvo aukščiau kasdienės politikos.
Ji buvo populiaresnė už pačią Didžiąją Britaniją
Vilniaus universiteto daktaras Vytautas Ališauskas teigia, kad Elžbieta II buvo ypatingo pasiaukojimo pavyzdys, kuris parodė kad valstybės vyras, moteris, žmogus gali iš tikrųjų atsiduoti ir vykdyti pareigą iki galo.
„Tas stulbinantis sutapimas, kad ji iš tiesų per paskutines dienas atsisveikino su buvusiu premjeru, priėmė naują premjerę. Tai atrodo, sakyčiau, kaip iš kokio meninio filmo, kažkokio romano“, – LRT TELEVIZIJAI sako V. Ališauskas.
Jis pabrėžia, kad karalienei Elžbietai II galima priskirti tokius žodžius kaip pasiaukojimas, pareiga ir herozimas.
„Ji buvo populiaresnė už pačią Didžiąją Britaniją“, – pabrėžia V. Ališauskas.
Kaip pastebi Vilniaus universiteto daktaras, Elžbieta II Jungtinę Karalystę palydėjo per ypatingai sunkų laikotarpį, kai egzistavusi imperija transformavosi į sandraugą, kurioje tautos randa bendrą kalbą, išlaiko bendrą atmintį, nepaisant skausmingos praeities.
Dieve duok, ne tik kiekvienam monarchui, bet kuriam valstybės žmogui būti tokiu.
„Priminsiu karalienės kalbą, kurią daugelis lietuvių išklausė sunkiausiu COVID-19 pandemijos metu, tai, ko lietuviai neišgirdo iš savo lyderių, išgirdo iš karalienės – padrąsinimą, sutvirtinimą“, – tikina V. Ališauskas.
Paklausus apie karalienės įpėdinį Karolį III, V. Ališauskas nesibaimina ir teigia, kad tiek laiko praleidus Elžbietos II pašonėje jis turėtų toliau vykdyti motinos plėtotą politiką.
„Mes karalienės atveju turim gyvą liudijimą, kad demokratija ir monarchija nėra nesuderinami dalykai“, – pažymėjo jis.
Elžbieta II sukūrė pagarbą monarchijos institutui
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Gintas Karalius teigia, kad karalienės Elžbietos II nuopelnas yra tas, kad ji sukūrė pagarbą monarchijos institutui.
„Pats sostas, nepaisant, kas jame sėdės, jis išliks įtakingas“, – pabrėžia jis.
Dėstytojas taip pat pabrėžia, kad karalienė Elžbieta II daugeliui politikų gali būti pamoka, kaip ji sugebėjo išlaikyti autoritetą per įvairius laikotarpius.
„Būsimam įpėdiniui bus sudėtinga prilygti statusu tokiai figūrai, bet visgi įdirbis yra neblogas“, – aiškina jis.
G. Karalius tikina, kad monarchija priversta keistis dėl laikotarpio pokyčių, aktualumo, tačiau išlieka tęstinumas ir stabilumas monarchijos institute.
„1953 metų priesaikoje karalienė Elžbieta II sakė, kad įsipareigoja valdyti tautą. Tai net simboliškai ji įsipareigojo valdyti tautą, o ne jai tarnauti“, – sako G. Karalius.
