Aplinkos ministerija svarsto, kad miestuose gyventojų tankumas galėtų būti didesnis – iki 60 tūkst. gyventojų kvadratiniam kilometrui. Tiek, pasak architektų, gyvena tokiuose didmiesčiuose kaip Šanchajus. Architektai sako, kad mūsų šalies miestai išties galėtų būti tankesni, bet tai natūralus procesas, o ne nustatytas ministerijos.
Nors žvelgiant į kai kuriuos Vilniaus miegamuosius rajonus iš oro atrodo, kad namas stovi prie namo, sostinės gyventojų tankumas yra kelis kartus mažesnis nei pasaulio didmiesčių.
Aplinkos ministerija svarsto, kad apstatytose teritorijoje šalies miestai galėtų būti tankesni iki 600 gyventojų hektarui, kitaip tariant, vienam gyventojui – apie 16 kvadratinių metrų.
„Tai – 150 butų hektare – tai nėra toks gąsdinantis skaičius, jei žiūrim į daugiabučiais užstatytą teritoriją“, – tvirtina aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė.
Kai kurie ir taip tankiausiai apgyvendinto rajono Šeškinės gyventojai abejoja, ar to reikia.
„Nemanau, kad reikia tankinti, kaip tik reikia išlaikyti ir poilsio zonas, ir žaliuosius plotus, pasivaikščiojimo takus“, – įsitikinęs Šeškinės gyventojas.
Tam pritaria ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys sakydamas, kad užsienio didmiesčių tankumas neturėtų tapti pavyzdžiu Vilniui.
„Dabar mūsų gyvenimo kokybė kur kas geresnė nei daugelyje šalių, kur tankis didesnis, jokių prielaidų nėra keisti nusistovėjusias tradicijas“, – tvirtina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Tomas Tomilinas.
Vilniaus vyriausiasis architektas sako, kad miestų tankėjimas yra normalus procesas, bet dabar net ir labiausiai apgyvendintose vietose žmonių yra 2-3 kartus mažiau nei numatė ministerija.
„Aš to net rimtai nepriimčiau, mes tokių tankių, kaip pasaulis supranta šitą rodiklį, tikrai neturime – tokį tankį turime kai kuriuose sklypuose, bet skaičiuojant tankį, vertinama visa gyvenimui reikalinga infrastuktūra“, – pabrėžia Vilniaus savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Architektas Algirdas Kaušpėdas tankėjimą palaiko – sako, jog jis dažnai suprantamas klaidingai.
„Tankinimas nereiškia, kad pristatysim daugiau daugiabučių.“, – pabrėžia A. Kaušpėdas.
Esmė – rajonuose patogiai įrengti paslaugas, kad visos būtų pasiekiamos per 15 min. Tačiau procesas turi būti natūralus, o ne pagal nustatytus skaičius.
Aplinkos ministerija sako, kad tokį skaičių įrašė tiesiog kaip maksimalų, turėjo omenyje jau apgyvendintas teritorijas, o savivaldybės pačios spręs ar tankinti miestus.
Ministerijai tenka aiškintis ir dėl želdynų plotų. Anksčiau buvo skaičiuojama, kad vos išėjus iš namų, per kelias minutes gyventojas turi patekti į nedidelį parkelį, skverą ar miškelį. Dabar žaliasis plotas galės būti nutolęs ir kilometru nuo namų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nuomone, įsakymas dėl želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos leistų sumažinti jų plotus, o tai būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms.
„Matome, kad bandoma pataikauti nekilnojamojo turto vystytojų interesams ir mažinti želdynų plotus“, – akcentavo T. Tomilinas.
Kritikos sulaukusi ministerija jau svarsto apie pokyčius, tačiau aplinkos ministro įsakymą dėl želdynų plotų ėmėsi tirti ir Generalinė prokuratūra.
