Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad penktadienį Lietuvoje buvo susiformavę net 4 viesulai, o ne 3, kaip buvo skelbta anksčiau.
Penktadienio viesulus Lietuvoje lėmė banguotas atmosferos frontas, ties kuriuo buvo susidūrusios dvi skirtingos oro masės. Per mažiau nei tris valandas birželio 5-osios vakarą Lietuvoje užfiksuoti net 4 viesulai.
Pirmasis buvo užfiksuotas apie 18:00 val. Genėtinių k., Panevėžio r. sav. Viesului reitingas nesuteiktas, vėjo greitis nežinomas. Viesulo piltuvas pasiekė žemės paviršių, tačiau praslinko gana miškingoje teritorijoje, pranešimų apie didesnę žalą negauta.
Antrasis praslinko apie 18:11 val., Antanavo k., Kazlų Rūdos sav., pasiekė IF1.5 (pagal seną skalę – F1), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 50 m/s. Viesulas išlaužė daug medžių Antanavo dvaro parke, apgadinti stogai (nuplėšti pavieniai stogo dangos lakštai).
Trečiasis viesulas fiksuotas apie 19:25 val., Stirniškių k., Kupiškio r. sav., reitingas nesuteiktas, vėjo greitis nežinomas. Užfiksuota, kaip viesulo piltuvas pasiekia žemės paviršių, tačiau pranešimų apie rimtesnę žalą nėra.
Ketvirtasis ir pats stipriausias viesulas praslinko 20:24 val. Kaune (Aleksote). Pasiekė IF2 (pagal seną skalę F2), maksimalus vėjo greitis sūkuryje siekė iki 60 m/s. Viesulo kelio plotis buvo iki 200 metrų (vidutinis – apie 100 m.), ilgis – mažiausiai 2,8 km. Kelias prasidėjo ties Seniavos gyvenviete ir tęsėsi į šiaurę iki Botanikos sodo arba Europos pr. Viesulo metu buvo stipriai nuniokotos Seniavos kapinės, išlaužyti ir su šaknimis išversti medžiai (įskaitant ąžuolus), apgadinta daug antkapių, A. J. Povilaičio ir J. Pabrėžos g. visiškai nuplėšti kai kurių pastatų stogai, įskaitant visą viršutinę stogo konstrukciją. Be to, buvo išlaužyta daug medžių, sugriauti šiltnamiai.
Ar viesulų daugėja?
Anksčiau meteorologas Gytis Valaika LRT.lt komentavo, kad šalyje viesulų pasitaiko kasmet.
„Seniau buvo manoma, kad viesulai pasitaiko kas keletą metų. Dabar atrodo, kad jų padaugėjo. Vis dėlto, kaip yra iš tikrųjų, – sunku pasakyti. Šiais laikais dėl socialinių tinklų ir išmaniųjų telefonų yra daug daugiau galimybių matomą vaizdą kokybiškai užfiksuoti“, – teigia specialistas.
Dėl sparčiai šylančio klimato pasaulyje įvairūs orų reiškiniai – sausros, liūtys, uraganai, potvyniai – tampa mažiau nuspėjami, o jų mastas tik intensyvėja. G. Valaikos teigimu, klimato krizės įtaką viesulams Lietuvoje galima įvertinti teoriniu lygmeniu.
„Kadangi dėl klimato kaitos visi metų laikai šiltėja, o atmosferoje daugėja vandens garų, galima manyti, kad dažniau susidaro palankios sąlygos tiek audras, tiek viesulus sugeneruojantiems debesims formuotis“, – pastebi meteorologas.
Gerokai daugiau viesulų formuojasi kaimyninėje Lenkijoje, kur pasitaiko net ir labai galingų viesulų. „Šis viesulų arealas pamažu slenkasi link mūsų į šiaurę. Taigi, ateityje toliau šiltėjant klimatui, galima tikėtis, kad viesulų pasitaikys dažniau“, – teigia pašnekovas.
