Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiams į Lietuvą patekti sunkiau dar nuo karantino, o dabar jie į mūsų šalį patenka tik turėdami vadinamąją humanitarinę vizą.
– Buvote vienintelis iš aukšto rango Europos Sąjungos politikų, kurie viešai parėmė Nancy Pelosi vizitą į Taivaną, kol kas vienintelis ir likote.
– Ne visai taip.
– Kas dar?
– G7 valstybių atstovai taip pat išsakė paramą vizitui.
– Iškart po jūsų.
– Beveik, vienu metu, sakyčiau taip.
– O iš Europos Sąjungos aukšto rango politikų?
– G7 yra Europos Sąjungos atstovų. Manau, kad didesnis siurprizas yra tai, kad mes šiandien diskutuojame labiau apie vieną „Twitter“ žinutę, kuri iš esmės pasako, kad nusileidus Pelosi lėktuvui Taivane, greičiausiai galės nusileisti ir kiti, nes tai palieka praviras duris.
Kitaip tariant, jeigu ji būtų nenusileidusi, durys, turbūt reiktų suponuoti, būtų uždarytos. Tačiau mes daugiau dėmesio skiriame būtent žinutei, o ne faktui, kad dešimtmečius demokratiškai valdoma sala šiandien yra, na, bent jau jos teritoriniai vandenys aplinkui, apšaudomi Kinijos ir, ko gero, yra agresyviausias Kinijos veiksmas, kokį mes esame matę per ilgą laiką. Ir tai nesukelia didelio pasipiktinimo arba kažkokio noro sustabdyti tą eskalaciją.
– Kas turi piktintis? Turėtų konkrečiai Europos Sąjunga pasipiktinti?
– Man atrodo, kad šitie veiksmai, kuriuos mes matome, tai yra agresyvumas, eskalacija, nusistovėjusių normų, tokių kaip parlamento vizitai, laužymas arba kvestionavimas, yra tam tikras pasaulio saugumo situacijos keitimas. Norintys jėga grįsti pasaulio tvarką veikėjai, tokie, kaip šiandien paaiškėjo, kad ir Kinija, per jėgą bando pakeisti tą tvarką, kurioje visi gyvename.
Tai daro įtaką ir mūsų ateičiai. Mes esame valstybė, kuri priklauso nuo taisyklėmis grįsto pasaulio, ne jėga. Matome, ką padarė Rusija ir tebedaro Ukrainoje, nenorėtume, kad taip atsitiktų kituose pasaulio kraštuose.
– Ar Lietuva siųs aukšto rango pareigūną į Taivaną?
– Oficialių vizitų, kaip yra priimta Vyriausybės, nebūna. Gali būti darbo lygio vizitai, tokie kaip viceministro vizitai.
– Kurie šiuo metu ir vyksta?
– Taip, tokių gali būti ir ateityje, nemanau, kad tai reikėtų kažkaip sureikšminti.
Aš noriu tikėti, kad sprendimai bus rasti, bet svarbiausia, kad tai nėra Lietuvos valstybės atsakomybė padėti Rusijos Federacijai atsiskaityti už vežimus.
– Ar nesuplanuotas Lietuvos aukšto rango politikų vizitas?
– Iš Vyriausybės – ne. Tačiau ar tai reiškia, kad parlamento nariai, parlamento atstovai negali vykti? Vėlgi noriu pabrėžti, yra tokia tradicija, kad parlamentarai vyksta, lygiai taip pat ir parlamentų vadovai. Ar tai padarys Lietuva? Pamatysime.
– Šią savaitę jūs esate ir laikinasis premjeras, tad kaip premjero paklausiu – kaip vertinate „Perlo Energijos“ veiksmus, kai įmonė penktadienį vakare pranešė, kad visus klientus, kurie pasirinko fiksuotas kainas, perkelia į kintamų kainų planą?
– Iš tikrųjų apmaudi situacija. Didelė dalis žmonių, vartotojų, pasirinkusių būtent šitą tiekėją, yra tikrai sudėtingoje situacijoje. Šiandien girdėjau ir Energetikos ministerijos atstovų, ir paties ministro komentarus, buvo duoti pažadai, kad žmonių interesai bus apsaugoti, noriu tuo tikėti. Kitaip tariant, bus atlikti tyrimai, pažiūrėta, ar nėra pažeisti įstatymai, ar tiekėjas, siūlydamas tokias sąlygas, dabar keisdamas jas vienašališkai, nepažeidė įstatymų. Jeigu taip bus, tada turės būti atitinkamai įvertinta.
Noriu pabrėžti, kad pirmiausia žmonių interesai, kurie pasirinko, ir įmonių, nes dalis pasirinkusiųjų yra juridiniai asmenys, bus apginti.
– Kaliningrado tranzitas – Šiaulių bankas sako, kad nepriims mokėjimų už tranzitą, atsakomybė už atsiskaitymą buvo permesta Susisiekimo ministerijai. Ministras Marius Skuodis sako, kad čia turėjo FNTT atsakyti, ką daryti, FNTT sako, kad tai ne jų kompetencija ir bankai turi nuspręsti, o bankai sako, kad tai ne jų kompetencija, kažkas kitas turi nuspręsti. Kas už ką atsakingas šitoje situacijoje?
– Turbūt reikia pasakyti, kaip yra įgyvendinamos sankcijos. Sankcijos, ne kartą ir šitoje kėdėje sėdėdamas esu sakęs, tai yra...
– Retokai ateinate.
– Na, stengiuosi kiek galėdamas dažniau.
Sankcijos yra tiesioginio vykdymo objektas, kitaip tariant, kiekviena įmonė, juridinis asmuo ir netgi fizinis asmuo turi pats skaityti sankcijų dokumentus ir nuspręsti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jas vykdo ir kiek.
Lygiai taip pat privatūs juridiniai asmenys turi teisę nuspręsti, ar apskritai dėl, sakykime, reputacinių klausimų jiems yra priimtinas bendradarbiavimas su karo veiksmus vykdančia valstybe, kaip šiuo atveju yra Rusija. Aiškinimas visų sankcijų, kurios yra susijusios su tranzitu, atitenka Susisiekimo ministerijai pagal mūsų teisės struktūrą, bet tai nepaneigia fakto, kad Šiaulių bankas ir pats turi apsispręsti, kaip jis sankcijas skaito. Jis gali kreiptis išaiškinimo, išaiškinimą paskaityti, bet sprendimą galų gale priima būtent pats bankas, kaip jis tai vykdys. Aš noriu tikėti, kad sprendimai kokie nors bus rasti, bet svarbiausia, kad tai nėra Lietuvos valstybės atsakomybė padėti Rusijos Federacijai atsiskaityti už vežimus.
Pateisinti to ar nesupainioti šokio su politika ar šokio su karu, deja, aš negaliu.
Tai yra jos atsakomybė – Rusijos Federacija turi rasti būdų, kaip atskaityti, kaip sumokėti. Jau yra atvejų, kai bankams atsisakius vykdyti pavedimus, ateinančius iš Rusijos Federacijos, Rusijos Federacija atsiskaito grynaisiais pinigais.
Aš nesu įsitikinęs, kad atsiskaitymą už tranzitą būtų įmanoma vykdyti grynaisiais pinigais, bet tiesiog sakau, kad kūrybiškai žiūrint kartais atrandami būdai, kaip neįvelti juridinio asmens. Aš nebūsiu patarėjas Rusijos Federacijai, bet sakau, kad tai yra pirmiausia jų atsakomybė rasti, kaip atsiskaityti.
– O kas paims pinigus už Kaliningrado tranzitą Lietuvoje, dabar nėra aišku?
– Kas paims pinigus, yra visiškai aišku. Paimti pinigus turi „Lietuvos geležinkeliai“. Jie tuos pervežimus ir vykdo.
– O kaip tai bus padaryta?
– Tai turėtų pirmiausia nuspręsti pati Rusijos Federacija. Ir geriausia, kad ji tai padarytų nutraukdama karo veiksmus Ukrainoje.
– Povilas Vanagas, Margarita Drobiazko po poros dienų planuoja surengti pasirodymą Sočyje. Kaip į tai reaguojate?
– Neigiamai. Nėra kito pasakymo. Manau, kad tai yra iš esmės viso to, su kuo, prieš ką kovoja Ukrainos žmonės, prieš ką pasisako Lietuva, Europos Sąjunga, mūsų visi partneriai – tai yra visų šitų veiksmų išdavystė, turbūt nerasiu tinkamesnio žodžio.
Manau, kad tai turėjo būti įvertinta prieš atliekant tuos veiksmus. Pateisinti to ar nesupainioti šokio su politika ar šokio su karu, deja, aš negaliu.
– Reikia svarstyti atimti valstybinius apdovanojimus ir galbūt net pilietybę iš Margaritos Drobiazko?
– Tai yra anksčiau padaryta, ypač kalbant apie valstybinius apdovanojimus, tuos sprendimus priima tie, kurie tuos apdovanojimus arba net sprendimus dėl pilietybės suteikia.
– Jūs palaikytumėte tokį sprendimą?
– Dėl apdovanojimų?
– Dėl pilietybės ir apdovanojimų.
– Svarstyme dalyvaučiau, turbūt pasakyčiau „taip“.
– Ir dėl apdovanojimų, ir dėl pilietybės?
– Abiejų, taip.
– Kad už tokį pasirodymą Margarita Drobiazko netektų pilietybės?
– Aš manau, kad turi būti aiškiai brėžiami brūkšniai. Vis dėlto, tai yra valstybės interesas ar net vertybės, už kurias valstybė pasisako, šiuo atveju tai nėra [tik] Vyriausybės kryptis, mes kalbame apie visą šalį, už ką ji kovoja ir galėtų pasisakyti. Tai yra veiksmas prieš.
– Kaip vertinate šiuo metu už šnipinėjimą kalinčio Algirdo Paleckio organizacijos įsteigimą ir atsakingų organizacijų reakcijas į ją? Tos įstaigos veiksmus?
– Manau, kad yra savailaikis klausimų kėlimas. Tikrai manau, kad yra pribrendę tuos klausimus kelti ir tikiuosi, kad atsakingos institucijos – tiek ir Valstybės saugumo departamentas, tiek ir Generalinė prokuratūra – tuos klausimus kels ir ras būdų, kaip į juos atsakyti.
– Kalintis asmuo steigia organizaciją, jos atstovai lankosi Maskvoje, susitikinėja su valstybės institucijų vadovais, važiuoja į Minską, susitinka su Lukašenka, apskritai Maskvoje sako, kad reikėtų Lietuvos piliečiams lengvesnių sąlygų į Kaliningradą patekti ir pan.
– Tai yra priešiški valstybei veiksmai.
– Niekas, ko gero, dėl to nesiginčija. Klausimas, ar tinkamai reaguoja atsakingos institucijos Lietuvoje?
– Manau, kad mūsų virsmas ir valstybėje vyksta, kad suvokiame, ką reiškia gyventi šalia vykstančio karo. 30 metų taikos suformuoja taikos mentalitetą, tai yra geras dalykas, Europa yra taikos sąjunga, po karo sukurta sąjunga, kuri skirta taikai palaikyti ir Lietuva yra jos dalis.
Ir vis dėlto šalia vykstantis karas turi mus paruošti kitai realybei. Jeigu žmonės yra pasiruošę išduoti valstybės interesus, juos paminti, tai taip, į tai turi būti kreipiamas dėmesys įstatymų numatyta tvarka ir mes turime tam reikalingus įstatymus, tik tiek kad jie iki šiol nebuvo pritaikyti, nebuvo naudojami. Todėl, vėlgi paminėsiu, kad gyvenome kitokiomis sąlygomis.
– Estija nusprendė Rusijos piliečiams nebeišduoti nei leidimų laikinai gyventi, nei leidimų dirbti šalyje. Ar Lietuvai reikia labiau apriboti rusų patekimą į šalį?
– Patekimas jau yra gana apribotas.
– Užtenka to, kas yra dabar?
– Tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš Rusijos atvykimas į Lietuvos teritoriją yra labai apribotas dar nuo 2020 metų, kai buvo įvesti tuo metu karantininiai apribojimai, daugelis jų yra neatšaukti dar. Turistinės vizos nėra išduodamos iki pat dabar, žmonės atvyksta išskirtiniais atvejais, dažniausiai turėdami vadinamąsias humanitarines vizas, laiduojant tam tikroms tarptautinėms organizacijoms. Kitaip tariant, tai žmonės, kurie atvyksta į Lietuvą todėl, kad išvengtų persekiojimo savo valstybėje.
– Ar artimiausiu metu planuojate vizitą Ukrainoje?
– Yra tokių planų, šiuo metu derinamos datos su Ukrainos kolegomis, tikiuosi, kad greitu metu pavyks dar kartą apsilankyti.
– Kur konkrečiai?
– Planas būtų apsilankyti Odesoje, nes Lietuva prisidėjo ir nemažai dalyvavo sprendžiant grūdų išvežimo iš Ukrainos klausimą. To dalyvavimo tąsa būtų apsilankymas Odesoje, įvertinimas, kaip vyksta išvežimas, kokios dar papildomos pagalbos Ukrainai galime suteikti.
– Kokią Lietuva galėtų suteikti pagalbą tokioje situacijoje?
– Daugiausia mūsų pagalba yra politinė, diplomatinė, kitaip tariant, telkiame paramą Ukrainai tarptautinėse organizacijose, Europos Sąjungoje, siekiame, kad valstybės labiau prisidėtų prie problemų, su kuriomis susiduriama, sprendimo.
