Eidamas 54-uosius metus mirė žinomas teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas profesorius Gediminas Mesonis. Apie tai antradienį ryte pranešė Mykolo Romerio universitetas.
Kaip skelbia universiteto bendruomenė, G. Mesonis „buvo Mykolo Romerio universiteto mylimas dėstytojas, nuoširdus, draugiškas, pagarbus, jautrus draugas ir kolega, palikęs turtingą akademinį palikimą. Jo monografijas, straipsnius kolegos ir studentai cituos savo darbuose ir jaus jo šiltą, kartais sarkastišką, bet visada nuoširdžią šypseną“.
1968 m. gimęs G. Mesonis 1991 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos fakultetą, 1998 m.– magistrantūros studijas (teisę) Lietuvos teisės akademijoje. Nuo 1992 m. dėstė Mykolo Romerio universitete (2000–2002 m. Studijų centro direktorius, 2007–2011 m. Konstitucinės teisės katedros vedėjas, 2009–2011 m. Senato narys); profesorius (2008 m.). 1994–1996 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame, 2011–2014 m. – Vilniaus, 2012–2014 m. – Vytauto Didžiojo universitetuose.
2011-2021 G. Mesonis buvo Konstitucinio Teismo teisėjas. 2006–2011 m. jis buvo Lietuvos žmogaus teisių centro vykdomosios tarybos narys. 2014–2022 m. – Venecijos komisijos (Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, įkurta 1990) narys-nepriklausomas ekspertas.
Mokslo žurnalų Jurisprudencija (nuo 2007), Logos (nuo 2011), Baltic Journal of Law and Politics (nuo 2013) redakcinių kolegijų narys. Stažavo Danijos žmogaus teisių centre (1998), Kylio universitete (1999), pagal Fulbrighto programą Filadelfijoje (2000), Prahos (2004), Kopenhagos (2007) universitetuose. Skaitė paskaitas Sheffieldo (Didžioji Britanija), Prahos, Kylio, Brescia (Italija), Minho (Portugalija) ir kituose universitetuose. Dalyvavo tarptautinėse konferencijose.
G. Mesonio mokslinių darbų pagrindinės sritys: konstitucinė teisė, lyginamoji konstitucinė teisė, žmogaus teisės, teisės teorija. Profesorius paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių straipsnių.
„Profesoriaus požiūris į teisę buvo akademiškai platus, inovatyvus, kartais, sakytume, drąsus, kritiškai žvelgiantis ne tik į akademinę doktriną, bet ir teisėjo darbą. Jo, kaip kadenciją baigusio Konstitucinio Teismo teisėjo patirtis, atsispindi akademiniuose darbuose. Skaitant straipsnį „Teisėjas &Filosofas“, supranti kaip giliai ir kritiškai jis vertina teisėjo darbą, kaip būtina teisei būti atvirai filosofijos mokslo pasiekimams, nes tik tie teisėjo sprendimai, kurie yra grindžiami problemos ontologinio lygmens pažinimu, yra kelias teisingumo link. Gedimino Mesonio straipsnyje „Konstitucija & politika: menas po skyrybų būti kartu“ konstitucinė teisė vertinama kaip “<..> aukštoji (pranc. par excellence) teisė, kuri yra tokia garbinga ekscelencija, jog prie jos negali prieiti bet kas“, yra analizuojama kaip atvira teisės sistema, veikiama ne tik filosofijos, sociologijos, bet ir politikos mokslų. „Deklaratyvus konstitucinės teisės ir politikos mokslų atskyrimas nuolat kontrastuoja su tikrove“. Politika, kaip nematomas šešėlis lydi teisę, o politinė pasaulėžiūra, teisinių argumentų išraiška, neišvengiamai daro įtaką teisėjui interpretuojant teisę, bet ši doktrininė nuostata nepaneigia esminio principo, kad „politinių santykių subjektų pastangos daryti įtaką konstitucinės justicijos nepriklausomumui yra netoleruotinos“. Profesorius Gediminas Mesonis savo darbais praturtino ne tik teisės, ir visų pirma, konstitucinės teisės mokslą, bet ir iš teisininko pozicijų analizuodamas filosofijos mokslų problemas straipsnyje „Voltaire & Rousseau: nuo žodžio laisvės visuomenės sutarties link“ atskleidžia konstitucinės saviraiškos laisvės gelmes.
Rugsėjo mėnesį, prasidėjus rudens semestrui, pasigesime Profesoriaus Gedimino Mesonio, kaip puikaus pedagogo Mykolo Romerio universiteto auditorijose, bet jo mokslinis palikimas lydės ir džiugins mus ilgus metus, prisiminsime profesorių ne tik kaip mokslininką ir pedagogą, bet ir kaip iškilią asmenybę, kurios nuopelnus garsinant Lietuvos teisės mokslą įvertino ir valstybė – Profesorius Gediminas Mesonis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2022)“, – skelbiama universiteto pranešime.
Šalies vadovai pareiškė užuojautą
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė užuojautą artimiesiems dėl profesoriaus G. Mesonio mirties. Šalies vadovo teigimu, G. Mesonis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos teisinės sistemos tobulinimo, konstitucinio teisingumo Lietuvoje stiprinimo ir konstitucinių vertybių puoselėjimo.
„Gediminas Mesonis įnešė svarų indėlį vystant teisės mokslą ir gerinant Lietuvos konstitucinės teisės mokslo idėjų tarptautinę sklaidą. Ne mažiau reikšmingas jo, kaip Konstitucinio Teismo teisėjo, įnašas plėtojant Lietuvos valstybingumą stiprinančią, Konstitucijos viršenybę, pagarbą žmogaus teisėms užtikrinančią oficialiąją konstitucinę doktriną“, – teigė prezidentas.
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen užuojautoje sako, kad G. Mesonis buvo geras teisininkas ir šiuolaikiško požiūrio akademikas.
„Visuomet atrodo neteisinga, kai išeina jauni žmonės. Juolab toks puikus žmogus, geras teisininkas, šiuolaikiško požiūrio akademikas. Su G. Mesoniu teko bendrauti žmogaus teisių klausimais. Ilgam išliks atmintyje jo paprastumas, draugiška šypsena ir gilus požiūris į viską. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, teisininkų bendruomenę ir visus jį pažinojusius“, – teigė parlamento vadovė.
Užuojautą išreiškė ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Šviesus profesoriaus Gedimino Mesonio atminimas visados liks su artimaisiais ir kolegomis, jo indėlis Lietuvos teisės mokslo srityje lydės ateities studentų kartas, sieksiančias akademinių ir profesinių aukštumų. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, draugus ir visus, kurių gyvenimuose ryški Gedimino Mesonio asmenybė paliko svarbią žymę“, – sakė premjerė.
