Tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą užtikrinanti vadinamoji rusiška geležinkelio vėžė minima vis dažniau. Politikai sutardami tvirtina – šiandien aiškios grėsmės dėl šios vėžės nėra, bet prioritetas turi būti teikiamas kuo spartesnei Lietuvos integracijai su Vakarų Europa. Ekspertas teigia – priimti galima įvairius sprendimus, tam tereikia politinės valios.
Lietuvos politikai vienbalsiu kalba, kad pagrindinis mūsų šalies tikslas yra kuo didesnė integracija su Vakarų Europa, o tam svarbus ir geležinkelių tinklas. Susisiekimo ministras sutinka, kad dėl Lietuvos geografinės padėties esama infrastruktūra gali būti potencialia grėsme, todėl didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas europinio standarto „Rail Baltica“ vėžės plėtrai.
Tuo metu ekspertas komentavo, kad plečiant europinę vėžę Lietuvoje, galimi inžineriniai sprendimai, kurie leistų toliau pervežti krovinius. Tam, anot jo, reikia tik politinės valios.
Nacionalinio saugumo interesas
Pati rusiškoji vėžė, pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui nekelia. Visgi jis pabrėžė, kad strateginis Lietuvos interesas yra kuo spartesnė europinė integracija, taip pat ir transporto sektoriuje.
Dar didesnė integracija į europinę erdvę yra strateginis mūsų nacionalinio saugumo interesas.
L. Kasčiūnas
„Pati vėžė, nemanau, kad yra iššūkis nacionaliniam saugumui. Mūsų geležinkeliai yra sovietinio standarto, todėl mūsų tikslas yra infrastruktūriškai integruotis į europinę erdvę – ar tai būtų dujų, ar energijos sektoriai, ar, kaip šiuo atveju, transporto sritis“, – portalui LRT.lt teigė L. Kasčiūnas.
Jis kalbėjo, kad reikia mąstyti strategiškai ir susiplanuoti ilgalaikius veiksmus, o Lietuva, kaip suvereni valstybė, turi visišką teisę keisti savo turimą vėžę į europinį standartą. Tiesa, europinės vėžės plėtros jis siūlo nesieti vien su rusiškos vėžės ir ja vykstančio tranzito klausimu.
„Reikia sieti su mūsų tikslu dar labiau integruotis į europinę erdvę. Tai strateginis, ilgalaikis dalykas, bet mes, kaip suvereni valstybė, turime teisę siekti tokio išsikelto tikslo. Dar didesnė integracija į europinę erdvę yra strateginis mūsų nacionalinio saugumo interesas“, – tvirtino NSGK pirmininkas.
Taip pat skaitykite
Seimo opozicijos atstovas Lukas Savickas portalui LRT.lt teigė, kad šiuo metu yra ne laikas imtis vienašalių sprendimų. Pasak jo, Lietuva savarankiškai neturėtų nuspręsti ardyti šią vėžę ar ją uždaryti remonto darbams – vėžės siaurinimui.
„Turime veikti kartu su mūsų partneriais, derinti veiksmus, kurie vienytų, o ne skaldytų vakarų aljanso šalis. Geležinkelių integracija turi būti tęsiama pagal numatytus strateginius projektus, kaip pavyzdžiui, „Rail Baltica“, kuris modernia europine vėže sujungtų Baltijos šalis su vakarų Europos valstybėmis“, – teigė L. Savickas.
Esmė – kuo greitesnė integracija
Kad Lietuva turėtų siekti kuo spartesnės integracijos su Vakarų Europa, portalui LRT.lt teigė ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Pasak jo, turint omenyje Lietuvos geografinę padėtį, visa mūsų šalies turima infrastrutkūra gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, tad reikia imtis visų įmanomų priemonių grėsmėms užkardyti.
Kitaip sakant, visa infrastrutkūra, kurią mes turime, gali kelti potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui.
M. Skuodis
„Visas Lietuvos geležinkelių tinklas šiuo metu yra paremtas vadinama rusiška – plačiąja – vėže. Dabar pagrindinis Vyriausybės ir „Lietuvos geležinkelių“ dėmesys yra europinio standarto „Rail Baltica“ vėžės plėtrai.
Įskaitant ir tai, ką šiuo metu labai rimtai vertiname ir analizuojame, tai kaip prie „Rail Baltica“ prijungti ir Klaipėdą“, – komentavo ministras.
Kitaip tariant, anot M. Skuodžio, esmė šiuo metu yra ne pati rusiškoji vėžė, o tai, ką Lietuva gali padaryti, kad kuo greičiau šalis turėtų vadinamąją europinę vėžę ir taip kuo greičiau pabaigtų Lietuvos integracija su Vakarų Europa.
„Esminis dalykas, priimant sprendimus dėl geležinkelio tinklo plėtros, yra, kam skiri didesnį dėmesį. Didžiausias, pagrindinis mūsų dėmesys yra vakarietiškai vėžei. Bet kol mes neturime vakarietiškos vėžės, ardyti kitą vėžę, kuria paremtas mūsų tinklas, trumpuoju laikotarpiu būtų neatsakinga“, – sakė M. Skuodis.
Paklaustas, ar dėl Lietuvos priklausumo nuo rusiškos vėžės galimos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui, M. Skuodis teigė, kad dėl Lietuvos geografinės padėties, visa šalies infrastruktūra gali tapti grėsme.
Taip pat skaitykite
„Didžiausia grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui, tai mūsų geografinė padėtis. Kaimynus turime tokius, kokius turime ir jų nepakeisime. Kitaip sakant, visa infrastrutkūra, kurią mes turime, gali kelti potencialią grėsmę nacionaliniam saugumui. Visų mūsų valstybės institucijų pareiga yra užkardyti kelia toms grėsmėms“, – portalui LRT.lt kalbėjo susisiekimo ministras.
Ardymas – kraštutinis žingsnis
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dabar Seime dirbantis Arvydas Pocius portalui LRT.lt komentavo, kad pati Kaliningrado tranzito situacija Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmės nekelia. Anot jo, visas triukšmas kyla dėl ekonominių sankcijų pasekmių, o ne dėl karinių ar saugumo klausimų.
„Gynybos ir saugumo prasme nemanau, kad yra kažkokios grėsmės“, – sakė A. Pocius.
Paklaustas apie tai vadinamosios rusiškosios vėžės ateitį, buvęs kariuomenės vadas teigė, kad jos ardymas būtų kraštutinis sprendimas ir šiuo metu tam nėra jokio pagrindo. Tiesa, jis taip pat akcentavo europinės vėžės plėtros svarbą.
„Jeigu iš tikrųjų matytume, kad kyla grėsmė, kad geležinkeliais Rusija galėtų pradėti vežti link Lietuvos sienos kažkokią karinę techniką, tai aš manau, kad taip, tokia priemonė būtų veiksminga. Tiesiog klasika yra naikinti tam tikrus objektus ir trukdyti priešo pajėgoms kiek įmanoma greičiau permesti savo pajėgumus.
Teoriškai taip, tai sustiprintų saugumo prasme situaciją, bet tikrai nematau dabar būtinybės. O dėl europinės vėžės plėtros, tai tikrai mums labai strategiškai svarbu“, – sakė A. Pocius.
Jeigu iš tikrųjų matytume, kad kyla grėsmė, kad geležinkeliais Rusija galėtų pradėti vežti link Lietuvos sienos kažkokią karinę techniką, tai aš manau, kad taip, tokia priemonė būtų veiksminga.
A. Pocius
Pasak buvusio kariuomenės vado, spartesnis europinės vėžės vystymas Lietuvai svarbus ir logiškas tiek saugumo, tiek ekonomine prasme, nes su tokia geležinkelių sistema, kokia yra šalyje yra dabar, pervežant krovinius sugaištama nemažai laiko.
Ekspertas: tai – regioninis interesas
ISM Finansų ekonomikos programos vadovas daktaras Tomas Hashimoto kalbėdamas apie europinės vėžės plėtrą tvirtino, kad geležinkelių ryšiai su kaimyninėmis sustiprins ne tik ekonominius valstybių ryšius, bet ir gali būti naudingi kritiniais atvejais.
„Pavyzdžiui stichinės nelaimės ar karo [atveju] būtų galima greitai paskirstyti ekonominius ir saugumo išteklius. <...> Jei norime įdiegti veiksmingą regioninį geležinkelių tinklą, jis turi būti suderintas su Lenkija ir už jos ribų. Tai ne tik nacionalinis, bet ir regioninis interesas“, – teigė T. Hashimoto.
Pasak jo, plečiant Lietuvoje europinę vėžę galimi sprendimai, leisiantis toliau užtikrinti krovinių pervežimą. Pavyzdžiui, anot T. Hashimoto, mūsų pusėje geležinkelis gali būti europietiškas, o pasiekus teritoriją, ku jis europinė vėžė baigiasi, kroviniai gali būti perkraunami, pasitelkiamos kitos specialios transporto sistemos.
„Esu tikras, kad inžinieriai gali pasiūlyti sprendimų, jei tik bus politinės valios. Kad ir kokį inžinerinį sprendimą sugalvotume, jis turi būti derinamas regioniniu lygmeniu, nes visa geležinkelių tinklo esmė yra gilinti regioninės infrastruktūros integraciją.
Jei norime įdiegti veiksmingą regioninį geležinkelių tinklą, jis turi būti suderintas su Lenkija ir už jos ribų. Tai ne tik nacionalinis, bet ir regioninis interesas.
T. Hashimoto
Žinoma, tai kainuoja, <...> todėl visuomenės dalyvavimas yra būtinas. Turime pradėti dialogą tarp gyventojų, inžinierių, ekonomistų, versli atstovų ir politikos formuotojų, kad visas perėjimo [į europinį tinklą] procesas būtų kuo įtraukesnis“, – portalui LRT.lt teigė ISM Finansų ekonomikos programos vadovas daktaras.
