Po ilgų diskusijų Seimas galiausiai nutarė, kokių galių po 2023 metų turės savivaldybių merai. Sprendimą priėmę parlamentarai pataisas gyrė, tačiau portalo LRT.lt kalbintų buvusių ir esamų merų nuomonės išsiskyrė. Vieni mano, kad reikėjo palikti senąją tvarką, nes su naujomis pataisomis merai taps „karaliais“, tačiau kiti atkerta – meras turės ne tik daugiau galių, bet ir daugiau atsakomybės rinkėjams.
Seimas praėjusią savaitę palaimino Rinkimų kodeksą, o ketvirtadienį kone vienbalsiai pritarė Vietos savivaldos įstatymo pataisoms. Šiais teisės aktais ne tik iš naujo apibrėžiamos merų funkcijos, bet ir numatomas kadencijų ribojimas, savivaldybių tarybų pokyčiai.
„Nuo šiandien tikrai žinosime, koks bus meras, tikrai žinosime, kokia bus taryba, žinosime, kokios bus funkcijos, žinosime, kokia bus opozicija ir pozicija. Negalime šiandien atsakyti, ar tai geriausias įmanomas variantas, bet su šitomis taisyklėmis turėsime gyventi“, – ketvirtadienį vykusiame Seimo posėdyje sakė konservatorius Audrius Petrošius.
Vis dėlto portalo LRT.lt pašnekovai pataisas vertino nevienodai. Buvęs Vilniaus miesto meras, tikėtina, posto sieksiantis ir 2023-iaisiais, Artūras Zuokas jas kritikavo ir teigė, kad merai taps „karaliais“, o skriaudą patirs savivaldybės tarybos. Tačiau Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis sprendimą gyrė ir teigė, kad merai taps stipresni, o tarybos, kaip ir iki šiol, laisvai priiminės sprendimus.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius komentavo, kad skirtingų savivaldybių merai pakeitimus vertina nevienodai. Vieni, kaip ir pats M. Sinkevičius, juos vertina palankiai, tačiau kiti mato daug minusų.
Mano, kad nukentės tarybos
Ne vieną kadenciją sostinei vadovavęs ir praėjusiuose savivaldos rinkimuose dabartiniam Vilniaus merui pralaimėjęs A. Zuokas Seimo priimtas pataisas vertino kritiškai. Jis teigė, kad merams bus suteikiama per daug galių, jie galės neatsižvelgti į savivaldybės tarybą, o savivaldybės taps „karalystėmis“.
„Sakyčiau, kad šis įstatymo paketas daro merą vietos savivaldos mažu karaliuku arba karaliumi, priklausomai nuo miesto dydžio. Man nesuprantamas įstatymo leidėjų, taip pat tų, kurie rengė šį įstatymą, mąstymas.
Realiai miesto vadovui suteiktos galios vienam spręsti tiek daug dalykų, kad tarybos narių dalyvavimas vietos savivaldos procesuose pasidaro labai simbolinis. Mažuose miestuose tiesiogiai išrinktas meras tikrai išliks visas tris kadencijas, kiek tik leis įstatymas, o po to galės padaryti analogišką veiksmą, kaip Putinas padarė su Medvedevu“, – tvirtino A. Zuokas.
Jis sakė manantis, kad priimtos įstatymo pataisos yra perteklinės, o jomis iš miestų ir savivaldybių valdymo eliminuojamos tarybos ir vietos bendruomenės. Pagal pataisas, anot A. Zuoko, miesto merui net nereikės valdančiosios daugumos taryboje.
„Išskyrus vieną kartą, kai reikės tvirtinti miesto biudžetą. Sakyčiau, kad galių per daug, jos per stiprios ir demokratiniams procesams, skatinti bendruomeniškumą tikrai nepadės. Tai yra tam tikras kokteilis iš skirtingų valstybių patirčių, bet nemanau, kad surinkti skirtingų valstybių patirtis, suplakti į vieną ir perkelti į Lietuvą buvo geras sprendimas“, – komentavo buvęs Vilniaus miesto meras.
A. Zuokas sakė manantis, kad šiuo metu galiojantis mero funkcijų modelis buvo tinkamas ir optimalus, tereikėjo išspręsti konstitucinius prieštaravimus.
Jis svarstė, kad stiprėjant mero galioms gali padaugėti žmonių, kandidatuosiančių į merų pozicijas. Vis dėlto norinčių kandidatuoti į savivaldybių tarybas, A. Zuoko manymu, bus vis mažiau, nes, jo teigimu, žmonės supras, kad taryba praranda galias.
„[Supras], kad tik nuo mero geros valios priklausys, ar jis nori įtraukti tarybą į darbus, ar ne. Čia bus didžiausia problema, kad tarybas nuleisime labai žemai, nes norinčių būti jose nebus, nes žmonės nematys didelės prasmės“, – komentavo A. Zuokas.
Pataisas giria
Alytaus miesto meras N. Cesiulis, kalbėdamas su LRT.lt, teigė pataisas vertinantis palankiai ir sakė, kad nors merai turės daugiau galių, jiems teks ir daugiau atsakomybės.
„Mero galios yra sustiprinamos, jam suteikiama teisė pasirinkti savo komandą, pavyzdžiui, administracijos direktorių. Anksčiau būdavo, kad išrinktam merui taryba administracijos direktorių parinkdavo visiškai ne tokį arba ne tokios kompetencijos, kokios norėjo meras“, – sakė N. Cesiulis.
Privalumas, anot Alytaus mero, yra ir tai, kad merai galės patys spręsti, kas bus vicemerais, o jais galės tapti ne tik savivaldybės tarybos nariai, bet ir bendruomenės atstovai.
„Įgyvendinti tai, ką žadėjai rinkėjams, savo programą anksčiau nelabai galėdavai, nes tau paskirdavo vicemerus, paskirdavo administracijos direktorių ir politinė komanda buvo labai įvairi. Dabar meras galės paskirti į komandą kompetentingus žmones ir tai yra labai svarbu“, – komentavo N. Cesiulis.
Jis nesutiko su kritika, kad miesto tarybos galios bus silpnesnės, o pati taryba taps priklausoma nuo geros mero valios. N. Cesiulis sakė, kad rinkėjai renkasi ir sprendžia, kam suteikti daugiau galių.
„Jeigu rinkėjai pasitiki meru, nori patys jį išrinkti ir tiki, kad jis gali suformuoti komandą, kad gali pasirinkti geriausius žmones ir įgyvendinti savo rinkiminius pažadus, visuomenė ir atiduoda stiprų mandatą merui, kuris leidžia burti komandą.
O sprendimus vis tiek priiminės taryba. Jos sprendimą meras galės vetuoti vieną kartą, jam vetavus, taryba priima sprendimą ir jei veto atmeta, meras tada gali skųsti tai Vyriausybės atstovui, bylinėtis. Taryba priiminės galutinius sprendimus, o meras juos įgyvendins kaip įmanoma geriausiai“, – aiškino Alytaus miesto meras.
Pasak N. Cesiulio, savo pažadų neįvykdę merai nebegalės dangstytis netinkamais vicemerais ar administracijų direktoriais, tad jaus didesnę atsakomybę rinkėjams.
Skirtingos nuomonės
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos meras M. Sinkevičius sakė, kad savivaldybių merai naujas pataisas vertina įvairiai. Anot jo, vieni sprendimą giria ir džiaugiasi augsiančiomis merų galiomis, kiti jas peikia. Pats M. Sinkevičius teigė esantis palankaus vertinimo stovykloje.
„Meras, kaip institucija, kaip pareigūnas, bus stipresnė politinė figūra. Bet yra kolegų, kurie turi kitokią nuomonę ir toks vertinimas atsiranda todėl, kad meras nebebus tarybos nariu.
Sakyčiau, svarbiausias pakeitimas, kad meras yra renkamas žmonių ribotam skaičiui kadencijų, tai taip pat naujas dalykas, bet jis nebebus tarybos nariu. Kita vertus, ar būtina būti ir tarybos nariu, ir meru? Nemanau“, – komentavo M. Sinkevičius.
Tačiau LSA prezidentas priminė, kad merai ir toliau bus atsakingi už tarybos posėdžių darbotvarkes, pirmininkaus posėdžiams, galės priimtus sprendimus vetuoti. Merai taip pat bus atsakingi už tokius dalykus kaip savivaldybės turtas, teritorijų planavimas ir t. t.
„Jeigu vertintume, ar meras turės daugiau atsakomybių, manau, kad taip“, – sakė Jonavos meras.
Jis taip pat sakė nemanantis, kad dėl naujų pataisų kaip nors nukentės savivaldybių tarybos ir teigė nematantis kokių nors kliūčių siekiant tapti tarybos nariu.
Anot M. Sinkevičiaus, galima pripažinti, kad startinės pozicijos ir reikalavimai kitokie bus visuomeniniams rinkimų komitetams, dėl to LSA gavo nemažai pastabų iš Kauno, Druskininkų savivaldybių.
„Tokie dariniai, kaip rinkimų komitetai, spaudžiami į partinius rūbus. Partijoms atrodo, kad yra suvienodinamas, o komitetams – kad apsunkinamas dalyvavimas rinkimuose. Bet nemanau, kad dėl to bus mažiau dalyvaujančių rinkimuose“, – portalui LRT.lt sakė M. Sinkevičius.
