Nors Lietuvoje narkotinių ir psichotropinių medžiagų paplitimas paaugo, Europos Sąjungos (ES) vidurkio jis dar nepasivijo. Kaip rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) duomenys, dažniausiai vartojama narkotine medžiaga Lietuvoje išlieka kanapės, augo kokaino paplitimas.
NTAKD vadovė Gražina Belian Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje kalbėjo, kad iš atliekamos narkotikų vartojimo stebėsenos galima matyti, kokios naujos pavojingos medžiagos atsiranda rinkoje, kokios medžiagos kelia didžiausią grėsmę sveikatai.
„Ir galime labai operatyviai nutaikyti konkrečias priemones į tas vadinamas tikslines grupes. Iš esmės, narkotikų prieinamumas ir vartojimas išlieka didelis visoje Europos Sąjungoje (ES).
Žiūrint į lietuvišką kontekstą matome, kad 2021 metais bent kartą gyvenime bet kokių narkotikų buvo pabandė 14,1 proc. Lietuvos gyventojų“, – vardijo G. Belian.
Anot NTAKD vadovės, 2016 metais šis rodiklis buvo kiek mažesnis ir siekė 11,5 proc. Kitaip tariant, matomas maždaug 2,6 proc. skaičiaus augimas. Visgi, pasak G. Belian, žvelgiant į europinį kontekstą, matyti, kad vartojimo paplitimas Lietuvoje išlieka dvigubai mažesnis.
„O jei kalbėtume apie tokią tikslinę grupę, kaip mūsų moterys, tai jų vartojimo paplitimas iš esmės yra tris kartus mažesnis negu vidutinis ES“, – sakė NTAKD vadovė.
Augo kokaino vartojimas
Dažniausiai vartojama narkotinė medžiaga tiek kitose ES šalyse, tiek Lietuvoje išlieka kanapės. Tiesa, nors, lyginant su 2016 metų duomenimis, Lietuvoje kanapių vartojimas kiek išaugo, mūsų šalies situacija šiuo aspektu vis dar yra dukart geresnė nei europinis vidurkis.
„Pirmą kartą Lietuvoje, po kanapių, į antrą vietą, jei taip galima sakyti, atėjo kokainas. Kokaino vartojimas Lietuvoje nuo 2016 metų padidėjo daugiau nei du kartus. 2016 metais buvo 0,7 proc. gyventojų, kurie bent kartą gyvenime vartojo šitas medžiagas.
Vėlgi, žiūrint su europoniu kontekstu, Lietuva atrodo neblogai, kadangi mes matome, kad Europoje irgi stebimas didėjimas šitų medžiagų. Mūsų situacija yra beveik tris kartus geresnė nei vadinamas europinis vidurkis“, – vardijo G. Belian.
Neženkliai – 0,1 proc. – Lietuvoje per penkerius metus paaugo metamfetamino vartojimas. Vėlgi, šios medžiagos vartojimo paplitimas Lietuvoje yra dukart mažesnis nei ES vidurkis.
G. Belian kalbėjo, kad kokaino ir metamfetamino vartojimas Europoje augo: „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas atliktas 2021 metais, tai yra pandeminiai metai. Be abejo, visa situacija, susijusi su pandemija, turėjo didelės įtakos narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimui.“
NTAKD vadovė dėstė, kad tokios medžiagos kaip kokainas ir metamfetaminas turi tarsi tikslinę vartotojų grupę, kurią G. Belian įvardijo, kaip „naktinėtojus, klubinėtojus, pasilinksminimo vietų lankytojus“. Pasak G. Belian, išaugo būtent šiai žmonių grupei skirtų prevencinių priemonių poreikis. Skaičiuojama, kad nuo 2015 iki 2020 metų kokaino prieinamumas Europoje padidėjo 38 proc.
„Heroino ir kitų opioidų vartojimas Lietuvoje išlieka stabilus nuo 2016 metų. Yra tam tikri skirtumai, jeigu mes lygintume europinį kontekstą su lietuvišku kontekstu.
Tai Europoje nurodoma, kad heroinas yra pagrindinas vartojamas narkotikas, kurį nurodo 28 proc. visų dėl priklausomybės narkotikams besikreipiančių asmenų. Tuo tarpų Lietuvoje šitas procentas siekia 82 proc.“, – sakė NTAKD direktorė.
Anot G. Belian, mirčių dėl narkotinių medžiagų perdozavimo skaičius yra linkęs mažėti. Pavyzdžiui, 2019 metais dėl perdozavimo mirė 52 žmonės, 2020-aisiais – 47. Tuo metu kitose šalyse, anot NTAKD vadovės, perdozavimo sukeltų mirčių daugėja.
„Tai yra 100 proc. išvengiamos mirtys. <...> Europinis kontekstas [rodo], kad 74 proc. visų perdozavimo sukeltų mirčių buvo susijusios su opioidų vartojimu. Lietuvoje šitas procentas yra mažesnis – 50 proc.“, – sakė G. Belian.
Baudžiamoji atsakomybė neveikia
NTAKD vadovė teigė, jog yra akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė neveikia kaip prevencinė priemonė ir narkotikų paplitimui įtakos nedaro: „Ji tikrai neatgraso nuo šitų medžiagų vartojimo. Moksliniai tyrimai rodo, kad į gasdinimą, bauginimą orientuotos priemonės naudos neduoda. Reikia ieškoti kitų priemonių, metodų. Tikrai yra nemažai tarptautinių, europinių dokumentų, kur tos priemonės yra įvardintos.“
Ji kalbėjo, kad statistika rodo, kad daugiau nei pusė visų asmenų, įtariamų padarius veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, yra nepilnamečiai ir jaunimas iki 29 metų.
„Tikrai reikia ieškoti kartu naujų priemonių, kurios veiksmingai galėtų padėti suvaldyti šitą situaciją“, – sakė G. Belian.
Generalinės prokuratūros atstovas Artūras Urbelis šiuo metu nepastebimas ženklus narkotikų vartojimo mažėjimas, priešingai – matomas augantis narkotinių medžiagų patekimas į rinką: „Stebimos tendencijos galimo didesnio vartojimo. Visi, ko gero, žinote, kad smulkus disponavimas narkotikais yra labai latentinis.“
Pasak jo, informacija apie narkotikų paplitimą, kuri matoma socialiniuose tinkluose ar programėlėse yra tik ledkalnio viršūnė, o problema yra gerokai labiau išplitusi.
„Miesteliuose yra taškų, kur mažiau pažengę toje sferoje platintojai, tai per dieną 22-24 asmenys, kurie linkę vartoti narkotines priemones, apsilanko“, – sakė A. Urbelis.
Per pirmus 5 šių metų mėnesius buvo pradėta beveik 250 ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių medžiagų turėjimo su tikslu platinti. Per tą patį laikotarpį pradėta apie 450 ikiteisminių tyrimų dėl mažo kiek narkotinių medžiagų turėjimo.
„Per ikiteisminius tyrimus matyti tendencija, kad gerėjimo nėra“, – teigė A. Urbelis.
