Po dviejų savaičių pertraukos opozicija grįžo į bendrą posėdį su valdančiaisiais. Visgi atrodo, kad pati opozicija nesutaria, ko tikisi iš valdančiosios daugumos – daliai užtenka, kad klausimai įtraukti į darbotvarkę, bet kiti reikalauja koalicijos politikų palaikymo projektams.
Opozicijos protestas Seime prasidėjo prieš dvi savaites, nepavykus žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijai. Nuo birželio 8-osios jie nesirodė plenariniuose posėdžiuose, nedirbo komitetuose ir komisijose, o diskutuoti rinkosi atskirai į istorinę Kovo 11-osios salę. Ten susirinkę opozicijos politikai parengė ir reikalavimų sąrašą valdantiesiems.
Ginčas, panašu, pabaigą pasiekė pirmadienį, kai valdantieji sutiko į Seimo posėdžio darbotvarkę įtraukti opozicijos parengtus antiinfliacinius siūlymus. Būtent to opozicija teigė ir siekusi, nors valdantieji negarantavo paramos tiekiamiems projektams.
„Vakar buvom susitikę Dialogo grupėje, kalbėjome apie situaciją, jos išsprendimo būdus. Buvo labai stiprus opozicijos pageidavimas, kad jų klausimai atsirastų darbotvarkėje, rytinėje jos dalyje. Į tą prašymą buvo atsižvelgta ir manau, kad tai yra pakankamos priežastys, kad situacija Seime pagaliau išsispręstų“, – teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau opozicija, panašu, turi skirtingus lūkesčius antradienio Seimo posėdžiui. Dalis opozicijos politikų džiaugiasi, kad jų teikiami siūlymai buvo apskritai įtraukti į darbotvarkę ir sako, kad net jei jiems nebus pritarta, tai jau yra žingsnis į priekį.
Visgi kiti – labiau kategoriški ir teigia, kad valdantieji turi pritarti projektams bent pateikimo stadijoje, nes kitaip parodys, jog jiems nerūpi rinkėjai.
Palaikymo nežada
Valdantieji džiaugiasi į posėdžius grįžusia opozicija, bet ar jos vėl nenuvils – neaišku. Nors opozicijos teikiami antiinfliaciniai siūlymai atsirado antradienio posėdžio darbotvarkėje, koalicijos frakcijos palaikymo jiems nežada. O tai reiškia, kad įtraukti klausimai gali būti atmesti ir pirmajame etape.
„Matote, tokia yra politinio gyvenimo realybė, kad yra pozicija ir opozicija, o pozicija turi šiek tiek daugiau balsų nei opozicija. Kol situacija yra tokia, opozicija gali savo siūlymus teikti, išsakyti argumentus ir Seimas apsisprendžia.
Tikrai jokių įsipareigojimų iš valdančiųjų pusės dėl pritarimo šiems projektams nebuvo ir negali būti, mes svarstysime ir balsuosime“, – komentavo Seimo pirmininkė.
Ji kalbėjo, kad per dvi konflikto savaites didesnė žala buvo padaryta Seimo reputacijai, o ne darbui. Tiesa, V. Čmilytė-Nielsen teigė, jog akivaizdu, kad blokuojami Seimo komitetai negalėjo priimti sprendimų, o tai lėmė, kad savo svarstymo eilėje laukia bent kelios dešimtys skirtingų projektų.
„Tai reiškia, kad vėluojame su kai kuriais projektais. <...> Didelės problemos nematau, Seimas dirba ir vasarą, ir kitu laiku. Matyt, tai, kas buvo praleista, mes pasivysime“, – sakė parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat sakė nesanti įsitikinusi, kad panašūs konfliktai nepasikartos ateityje, tačiau teigė, kad Dialogo grupė veiks ir toliau, tad nesutarimus bus galima spręsti šiame formate.
Vieni džiaugiasi įtraukimu, kiti – reikalauja daugiau
Visgi opozicija, panašu, turi skirtingus lūkesčius antradienio posėdžiui. Seimo vicepirmininkas, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis žurnalistams teigė, kad užtenka vien to, jog opozicijos teikiami siūlymai įtraukti į Seimo darbotvarkę.
„Jeigu nepalaikys, bus nepalaikyta. Man asmeniškai užtenka [kad įtraukė] ir mūsų frakcijai užteks. Dėl kitų frakcijų, turbūt, reikia jų pačių klausti, Ramūno Karbauskio ir [„valstiečių“] frakcijos pasisakymai visiškai nesutampa, tai labai sudėtinga už kitas frakcijas kalbėti“, – komentavo A. Mazuronis.
Jis teigė besitikintis, kad Seimas jau grįžo į įprastą darbą ir sakė, kad tai ne laikinas reiškinys, o „nuolatinis sveiko proto sugrįžimas į parlamentą“. Pasak jo, šioje situacijoje nė viena konflikto pusė laimėti negalėjo, o pasiektas susitarimas yra kompromisinis, tenkinantis tiek valdančiuosius, tiek opoziciją.
„Tą ir reikėjo pasiekti“, – teigė A. Mazuronis.
Tuo metu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis tvirtino, kad valdantieji turi leisti diskutuoti dėl opozicijos projektų, o tai reiškia, leisti jiems perkopti pirmąjį laiptelį.
Anot S. Skernelio, jei opozicijos teikiamiems projektams nebus leista įveikti pateikimo stadijos, bus pademonstruotas dešiniųjų koalicijos požiūris į šalies žmones.
„Tikimės, kad bus geranoriškumas ir bus leista diskutuoti toliau pritarus po pateikimo. <...> [Jei nebus pritarta pateikimui] bus tam tikras parodymas ne tik į opozicijos siūlymus, bet ir į Lietuvos gyventojų lūkesčius, kas susiję su ekonomine socialine politika, bet neužbėkime įvykiams už akių“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.
