Abiturientai sako, kad istorijos egzaminas nebuvo sudėtingas. Mokytojai neskuba su tuo beatodairiškai sutikti: jis gal ir nebuvo itin sudėtingas, bet užduotyje buvo klausimų, kurie ne tokie paprasti ir įveikiami tik gerai pasirengusiems jaunuoliams. Pasak pedagogų, buvo klausimų, kurie „išgrynins šimtukus“.
Rezultatų statistika neparodys, kad egzaminas buvo lengvas
Istorijos mokytojas Mindaugas Nefas nepritartų tiems, kurie sako, kad egzaminas buvo lengvas.
„Rezultatų statistika to neparodys. Yra mokinių, kurie sako, kad egzaminas buvo lengvas, bet taip niekada nesako tie mokiniai, kurie taiko į šimtukus. Jie visada įžvelgia klausimų, prie kurių reikia pagalvoti. O tie, kurie gauna vidutinius įvertinimus, nekelia sau tokio reikalavimo, tad jiems visuomet lengva“, – mano M. Nefas.
Pasak jo, vis dėlto reikėtų „didelių“ gebėjimų, kad neišlaikytum šiemetinio istorijos egzamino.
Pedagogas pabrėžė, kad istorijos egzamino užduotis jau daugybę metų rengiama pagal vieną kurpalį, tad mokinių, kurie analizavo ankstesnių metų užduotis, neturėjo ištikti šokas.
„Šaltinių blokų, kurie mane būtų nustebinę, nėra. Išskirčiau du paskutinius – apie partizaninį karą ir emigraciją“, – sakė mokytojas.
Pasak jo, partizaninio karo užduotis turėjo paskatinti pasukti galvą, o emigracijos tema svarbi ir tuo, kad neretai istorijos užduotyse pamirštami skaičiai.
Olimpiadininkai neskubėjo sakyti, kad egzaminas – lengvas
Kad egzaminas nebuvo toks lengvas, kaip kad dalijosi vos iš jo išėję abiturientai, įsitikinęs ir istorijos mokytojas Vaidas Pamparas. Be to, pedagogas pasidžiaugė, kad užduotyje buvo temų, kurios išties yra įdomios.
Jis išskyrė partizanų kovų užduotį: „Šiandieninėje Lietuvoje partizaninės kovos palikimas yra įprasmintas politikos, teisės, švietimo ir kultūros srityse. Nurodykite po vieną pavyzdį.“
„Logiška, kad Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 metų vasario 16-osios deklaracija yra pirminis šaltinis, jis pamokose nagrinėjamas, aiškinamas nuodugniai“, – sakė mokytojas.
Kaip tinkamus atsakymus jis įvardijo ir faktą, kad Jono Žemaičio vardu pavadinta Karo akademija, o ir grupės „Skylė“ dainos galėjo praversti egzaminą laikantiems moksleiviams.
Pasak jo, per šį ir panašius klausimus šiemet ir buvo išreikšta tai, ką turi mokėti aukštų gebėjimų mokiniai.
„Jau jei mokykloje nesimokytume apie partizanus, tai ką mokytis iš Lietuvos istorijos? Ypač dabartinės Ukrainos ir Rusijos karo kontekste tai yra stipri tema“, – mano pedagogas.
Jam įstrigo ir reformacijos ir kontrreformacijos temos metodiškumas. Mokytojas mano, kad norint atsakyti išsamiai reikėjo būti neprastai pasirengusiam.
Emigracijos ir demografijos klausimas V. Pamparui taip pat pasirodė stiprus, jis toks, kuriam reikėjo pasirengimo ir įžvalgumo.
Mokytojas pasakojo, kad jo mokiniai neskubėjo džiaugtis, kad egzaminas buvo lengvas. Pasak pedagogo, net ir olimpiadose dalyvaujantys mokiniai pabrėžė, kad buvo geras, stiprus egzaminas.
Jis mano, kad kiekvienas vaikas atrado ir savo galimybių, ir savo duobelių.
Užduotys buvo nesunkios, bet klaidelių bus
„Egzaminas buvo nesunkus, stebėtinai nesunkus. Beje, jis atliko gerą misiją – palietė svarbius istorinius aspektus. Tai, tarkime, feodalizmas, nuo ko mes galų gale skaičiuojame savo laiką, bažnyčia, istorija, reformacija, kontrreformacija, partizaninis sąjūdis. Taip pat aktuali demografijos, emigracijos tema. Aktualumo atžvilgiu jis buvo neblogas, gana įdomus“, – egzamino užduotį apibūdino Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos tarybos pirmininkas Robertas Ramanauskas.
Jis sakė, kad kai kuriuos kolegas sutrikdė sėjomainos schema.
„Nors šie dalykai nagrinėjami per pamokas, daugeliu atvejų urbanizuotam šiuolaikiniam jaunimui yra tolimi. Tai ne iš jų srities, kitą kartą jiems tai ir sunku suvokti“, – sakė R. Ramanauskas.
Tačiau jis šio klausimo nevadintų egzamino trūkumu.
Partizanų tema, pasak R. Ramanausko, yra tinkamas užduoties sudarytojų pasirinkimas, jis pareikalavo mokinių pamąstymo.
Mokytojas kaip įdomią užduotį išskyrė demografijos ir emigracijos užduotį.
„Tai buvo užduotis, per kurią galima pamatyti, kaip abiturientas suvokia istorinius, politinius, ekonominius procesus ir kokią įtaką jie gali padaryti demografijai. Tai buvo viena geriausių žinių taikymo užduočių iš visų šaltinių grupių“, – pabrėžė R. Ramanauskas.
Jis teigė manąs, kad egzamino užduotis parengta taip, kad šimtukų galėtų būti daug, tačiau buvo ir vietų, kur galėjo nepavykti išvengti klaidų.
„Rankose laikau vieno iš abiturientų juodraštį. Per konsultacijas prieš egzaminą vieną kitą klausimą aptarėme, man pavyko nuspėti kai kurias temas. Darbe mačiau tokių keistų, nepaaiškinamų klaidų. Turbūt jaudulys buvo. Istorija yra toks nesisteminis mokslas, jam reikia gero žinojimo, iš kurio būtų galima daryti išvadas. Taigi buvo klaidelių. Manau, ir kitiems abiturientams klaidelių pasitaikė“, – kalbėjo mokytojas.
Galėjo sutrikdyti antrus metus iš eilės pasikartojusi tema
Kaip sakė istorijos mokytoja Odeta Jonikienė, jos ir mokinių nuomonės sutapo: egzaminas nebuvo itin sunkus, bet buvo specifinių užduočių, kurios „išgrynins šimtukus“.
„Egzaminas sudarytas taip, kad išlaikyti turėtų visi, kurie per per pamokas ne tik svajojo, bet ir mokėsi. Dalis užduočių kartojasi iš ankstesnių egzaminų, dauguma šaltinių vaikams turėtų būti jau matyti ir nagrinėti per pamokas, bet buvo ir tokių užduočių, kur reikėjo pademonstruoti labai tikslias žinias.
Tarkime, toks specifinis dalykas iš testo buvo ten, kur iš asmenybių paimtos tos, kurios rečiau minimos, apie kurias mažiau kalbame, mažiau jas atpažįstame iš iliustracijų. Štai čia buvo sunkesnės užduotys tiems, kurie turi mažiau žinių“, – mano pedagogė.
Mokytojos manymu, abiturientai galėjo sutrikti prie klausimų apie partizaninį judėjimą.
„Kai kurie nustebo, nes partizaninis judėjimas buvo ir pernykštėje užduotyje. Paprastai nesitikima, kad kelerius metus bus tos pačios temos. Taip pat yra 44 klausimas, kur reikia labai konkrečiai partizaninį judėjimą sieti su šiandiena, t. y. parašyti, kaip Lietuvos partizaninės kovos palikimas yra įprasmintas šiandienos politikos, teisės, švietimo, kultūros srityse. Tai bus tas klausimas, kuris išgrynins tuos, kurie ruošėsi, kad gautų aukštesnį įvertinimą“, – mano mokytoja.
Ji pasidžiaugė, kad užduotyje buvo nemažai karikatūrų, žemėlapių.
