Ketvirtadienį vyko istorijos valstybinis brandos egzaminas. Šiemet jį laikyti pasirinko 7568 kandidatai, t. y. 27,2 proc. visų brandos egzaminus laikančių abiturientų.
Po egzamino abiturientai dalijosi įžvalgomis, kad egzaminas nebuvo sudėtingas. Jie pabrėžė, kad užduoties rengėjai įtraukė šių dienų aktualijų.
Egzamino užduotis atliko ir papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ istorijos korepetitoriai Pijus Brazinskas ir Dominyka Eidukevičiūtė.
Su užduotimi susipažinti galima ČIA.
Atlikta užduotis:
Mokytojai: vis dar bijoma ATR istorijos
Pasak mokytojų P. Brazinsko ir D. Eidukevičiūtės, šių metų egzaminas neatrodė labai sudėtingas ir surinkti minimalų taškų skaičių buvo lengva.
„Teste buvo net 6 vaizdiniai klausimai, kai ankstesniais metais jų pasitaikydavo mažiau. Tiesa, koją pakišti galėjo jau ir keli testo klausimai. Pavyzdžiui, penktame klausime buvo išskirtas mažiau žinomas Krėvos sutarties punktas, mokiniai galėjo pamiršti, kad Rusia tuo metu priklausė LDK. Be to, klaidinantis ir tryliktas klausimas. Fernando Magelano tautybė – portugalas, galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, kad jo kelionę ir rėmė Portugalija. Šių metų šaltiniai buvo susiję su viduramžiais Europoje, feodaliniais santykiais, Reformacija, partizaniniu pasipriešinimu, emigracijos iš Lietuvos tendencijomis.
Pirmuosiuose šaltinių blokuose buvo pateiktos itin trumpos ištraukos iš skirtingų dokumentų. Glaustai pateikta informacija leidžia mokiniams lengviau rasti tinkamą atsakymą ir tiksliai jį suformuluoti“, – aiškino mokytojai.
Juodu nustebino tai, kad šiemet, kaip ir pernai, visas šaltinių blokas buvo skirtas partizaniniam karui, ginkluotai rezistencijai.
„Taip pat mokiniams galėjo būti sunku įvardinti, kokią reikšmę partizaninės kovos turi šiandieninei politikai, teisei, švietimui, kultūrai, vis dėlto šis klausimas laikytinas prasmingu, nes praeitį susieja su dabartimi. Kaip ir ankstesniais metais, verta pasakyti, kad kai kurios temos lieka pamirštos. Regis, vis dar bijoma bendros Lietuvos ir Lenkijos istorijos. ATR istorijai šių metų egzamine skirtas vos vienas testo klausimas (Ketverių metų seimas).
Istorijos egzaminas galėtų būti aktualesnis, paliesti visuomenėje diskusijas keliančias temas (Gegužės 3-osios konstitucija, Liublino unija, XIX a. sukilimai). Apibendrinant galima teigti, kad egzaminas atitiko lūkesčius, didelių staigmenų nebuvo, vis dėlto kai kurias užduotis galima laikyti fragmentiškomis, paviršutiniškomis. Kaip ir kasmet, šimtukų veikiausiai bus nedaug, nes prarasti kelis taškus buvo labai lengva“, – įžvalgomis pasidalijo pedagogai.
Besirenkančiųjų istoriją vis mažėja
Istorijos valstybinio brandos egzamino užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais: pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius.
Anot NŠA, egzamine buvo klausimų iš Lietuvos ir pasaulio istorijos viduriniais, naujaisiais amžiais ir iš naujausiųjų laikų istorijos. Buvo po 40 proc. užduočių, kurios tikrina mokinių žinias, supratimą ir žinių taikymą, 20 proc. užduočių tikrins aukštesnius mokinių mąstymo gebėjimus. Egzaminas truko 3 valandas.
Istorijos valstybinis brandos egzaminas išlieka populiariausių pasirenkamų brandos egzaminų trejetuke. Ir nors valstybinių brandos egzaminų duomenys rodo, kad abiturientams gerai sekasi laikyti istorijos valstybinį brandos egzaminą (2020 m. jį išlaikė 99,8 proc. kandidatų, 2019 m. – 98,7 proc.), istorijos žinias ir gebėjimus besitikrinančių kandidatų skaičius mažėja.
