Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė valdančiųjų parengtam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Už balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 49, o 6 susilaikė.
Seimas pritarė ir Civilinio kodekso pataisoms dėl artimo ryšio įteisinimo, kurias pateikė grupė prieš partnerystę pasisakančių parlamentarų. Už jas balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 23, susilaikė 30 parlamentarų.
Valdančiųjų atstovai praėjusią savaitę pristatė ir registravo Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris, anot jų, yra kompromisinis siūlymas, siekiant reglamentuoti nesusituokusių porų, taip pat ir tos pačios lyties, santykius. Vos pristatytas projektas sulaukė aršios opozicijos kritikos, nes esą jis niekuo nesiskiria nuo prieš metus teikto Partnerystės įstatymo projekto.
„Lietuvoje yra daug žmonių, kuriems projektas yra aktualus. Tai yra žmonės, kurie nesudarę santuokų, bet gyvena kartu, kalbu apie heteroseksualius žmones, kurie turi ir bendrų turtinių įsipareigojimų, ir vaikų. Jiems tai labai svarbu, tokių žmonių yra apie 600 tūkst.
Na ir, žinoma, homoseksualų bendruomenei. Negalime ignoruoti, kad tie žmonės gyvena tarp mūsų, yra tarp mūsų. Demokratinėje visuomenėje turime užtikrinti jiems bent minimalias teises į gyvenimą kartu“, – prieš Seimo posėdį sakė viena iš projekto rengėjų Jurgita Sejonienė.
Kol buvo teikiamas projektas, Seimo sprendimo plenarinės salės balkone laukė įstatymo priėmimo laukiantys asmenys.
Prašė ir išbraukti, ir pertraukos
Vos prasidėjus posėdžiui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Jonas Jarutis frakcijos vardu prašė išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą iš ketvirtadienio darbotvarkės.
„Manome, kad šiuo metu ne laikas tokiems projektams“, – teigė J. Jarutis. Visgi Seimas nubalsavo, kad klausimas iš darbotvarkės nebūtų išbrauktas.
Prieš pat pateikiant projektą, valdančiosios konservatorių frakcijos atstovas Andrius Vyšniauskas paprašė pusvalandžio pertraukos. Seimas tokiam siūlymui pritarė. Netrukus Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas paprašė padaryti pusvalandžio pertrauką ir pateikiant alternatyvų projektą, kuriuo siūloma įteisinti „artimo ryšio“ sąvoką. Parlamentarai ir tokiam siūlymui pritarė.
Į tokius valdančiųjų prašymus netruko sureaguoti Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis. Seimo salėje jis pareikalavo, kad svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą būtų daroma pusvalandžio pertrauka. Seimo statutas numato, kad prašyti pertraukos galima tik tuomet, kai klausimas yra paskelbtas.
A. Mazuronis, vos paskelbus pirmuosius darbotvarkės klausimus, kaskart stojo prie mikrofono ir prašė skelbti pusvalandžio pertrauką. Balsuodamas Seimas daliai pertraukų pritarė. Vieno iš klausimų svarstyme pertraukos iki kito posėdžio prašė ir Regionų frakcijos atstovas Andrius Palionis.
„Mes tikrai nesame tie, kas pradėjo šitą žanrą. Šitą žanrą pradėjo gerbiamas Vyšniauskas, mes tiesiog perėmėme gerą praktiką iš valdančiosios daugumos ir tęsiame“, – sulaukęs valdančiųjų kritikos dėl tokio elgesio teigė A. Mazuronis.
Siūlo „artimo ryšio“ sąvoką
Vis dėlto vienybės dėl Civilinės sąjungos projekto nėra tarp pačių valdančiųjų. Konservatorius Paulius Saudargas su kolegomis Seimui teikia alternatyvų projektą, juo siūloma įteisinti „artimo ryšio“ sąvoką.
„Civilinės sąjungos įstatymas savo turiniu daug kur sutampa su santuokos apibrėžimu iš Civilinio kodekso trečiosios knygos. O mes žinome Europoje teismų praktiką, kur teismas <...> žiūri į įstatymo turinį. Nekoks pavadinimas – ar tai būtų partnerystė, ar civilinė sąjunga, tai visiškai nedaro skirtumo. Esmė yra turinys.
Jei savo turiniu tai yra būtent santuokos analogas, pradedamos procedūros, kad nebūtų diskriminacijos kito atžvilgiu tų sąjungų, tų darinių, kaip bepavadinsime, ir tokiu būdu teisinė sistema pati priverčia valstybę vienodai traktuoti, tai yra homoseksualų santuokos su įvaikinimu yra tik ateities laiko klausimas“, – komentavo P. Saudargas.
Jis kalbėjo, kad parengtame siūlyme dėl „artimo ryšio“ sąvokos esančios nuostatos bus taikomos platesniam kartu gyvenančių žmonių ratui, ne tik poroms. Politikas teigė, kad projektas išspręstų praktinius gyvenimo klausimus platesniam ratui žmonių.
Vieningai „už“ balsuos tik Laisvės frakcija
Kaip ir prieš metus balsuojant dėl Partnerystės projekto, ketvirtadienį aiškėja, kad iš visų Seimo frakcijų vieningai palaikyti Civilinės sąjungos projektą ketina tik Laisvės frakcija. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad dalis Liberalų sąjūdžio frakcijos narių neketina palaikyti projekto.
„Mūsų balsavimas nebus vieningas, apie tai, matyt, pati ne kartą esu sakiusi. Tai nepasikeitė. Yra vienas kitas frakcijos narys, kuris nepritaria iš esmės šiems projektams, tačiau didžioji dalis Liberalų sąjūdžio frakcijos balsuos už“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Jau aišku, kad toli gražu ne visi konservatoriai balsuos už Civilinės sąjungos projektą. Tad aiškėja, kad vienintelė Laisvės frakcija balsuos vieningai už projektą. Apie tai kalbėjo ir Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Laisvės frakcija, visi 11 mūsų, palaikysime koalicijos teikiamą Civilinės sąjungos įstatymo projektą, nors jis tikrai neatitinka visų nei frakcijos, nei LGBT bendruomenės lūkesčių. Tačiau tai yra žingsnis į priekį“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Ji sakė nenorinti išsamiai komentuoti P. Saudargo siūlomo projekto, tačiau teigė, kad tai yra „teisiškai prastas sprendimas“.
Klausimai – ir apie veidmainystę, ir apie nuodėmes
Projektą Seimo salėje pristačiusi J. Sejonienė sulaukė krūvos opozicijos atstovų klausimų apie Civilinės sąjungos projektą. Dalis pažertų klausimų buvo susiję su krikščioniškuoju tikėjimu ir tuo, kad toks projektas esą prieštarautų krikščioniškosioms vertybėms.
„Šiuo metu vienalyčių asmenų santykiai, ar tai būtų partnerystė, ar šeima, yra laikoma nuodėme. Ar neatrodo, kad mes, krikščionys, jūsų asmenyje tampame veidmainiais? Kada reikia, esame krikščionys, nueiname į bažnyčią, prašome Dievo paramos mūsų darbams Seime, o kai reikia išlaikyti valdžią ar patenkinti koalicijos partnerių poreikius, tampame ne visai krikščionys“, – dėstė LVŽS frakcijos narys Algimantas Dumbrava.
J. Sejonienė atsakė, kad ji pati yra praktikuojanti katalikė, jau 15 metų gyvena civilinėje ir bažnytinėje santuokoje: „Nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio įstatymo ir dėl tokio teisinio reguliavimo įteisinimo. Neturiu jokių abejonių, kad tai galėtų kaip nors pakenkti krikščionims, katalikams, kad tai galėtų kaip nors pakenkti santuokoms.“
LVŽS frakcijos narė Asta Kubilienė, užduodama klausimą J. Sejonienei, taip pat sakė esanti nustebusi, kad tokį projektą teikia būtent Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė, kuri deklaruoja esanti praktikuojanti katalikė.
„Ne paslaptis, jei kas nors įsigilino į šį projektą, kad siekiama tų pačių tikslų, kaip ir Partnerystės įstatymo projekte. Siekiate, kad būtų įteisintas alternatyvus santuokai šeimos teisinių santykių sukūrimo institutas, apimantis ir tos pačios lyties poras. Ar matote skirtumą tarp vyro ir moters kuriamos šeimos ir tos pačios lyties porų bendro gyvenimo?“ – klausė A. Kubilienė.
J. Sejonienė, atsakydama į klausimą, dėstė, kad skirtingomis nuostatomis civilinė sąjunga ir atskirta nuo santuokos. Be to, ji teigė, kad ir pačioje bažnyčioje dėl partnerystės yra itin skirtingų nuomonių: „Popiežius irgi ne kartą yra kvietęs neignoruoti tų žmonių, priimti juos ir labai panašiu būdu įteisinti jų partnerystę, gyvenimą kartu.“
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas ragino Seimo narius neleisti politinės kultūros kartelės žemyn, nekartoti kai kurių parlamentarų klausimų suasmeninimo, įžeidimų ar seksistinių replikų.
„Siūlyčiau susitelkti į turinį. Labai gaila, kad jums tenka girdėti visokias keistas replikas ir džiaugiuosi, kad ėmėtės lyderystės, pristatote projektą. Kaip būtų galima išeiti iš situacijos, kuri susiklostė Lietuvoje, kaip galima pakelti politinės kultūros kartelę, pabėgti nuo asmeniškumų, diskutuoti apie turinį, įveikti įvairiausius barjerus, atsiradusius dėl abiejų pusių politikų klaidų?“ – klausė T. Tomilinas.
G. Landsbergis: kai kurie kompromisai yra gal net per dideli, tačiau jų reikėjo
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad padaryti kompromisai rengiant Civilinės sąjungos įstatymą jam asmeniškai atrodo per dideli. Visgi, pasak jo, jų reikėjo norint, kad įstatymo projektas sulauktų reikiamo palaikymo.
„Manau, kad koalicijos kolegos padarė tikrai labai didelį žingsnį ieškodami kompromiso. Tiesą sakant, net man asmeniškai tai jau yra gal net tam tikras per didelis kompromisas. Aš manyčiau, kad kai kurios formuluotės galėtų būti ir labiau žmonių orumą ginančios“, – Seime ketvirtadienį teigė G. Landsbergis.
„Bet kadangi buvo ieškota palaikančios konsteliacijos Seime, tai toks jau žemiausias įmanomas slenkstis, kurį pavyko įveikti“, – pridūrė jis.
G. Landsbergio teigimu, matyti, kad rengiant Civilinės sąjungos įstatymą buvo bandoma ieškoti kompromisų, neįvardyti kai kurių dalykų, kai ką apeiti.
„Įstatymas kalba apie tam tikros mūsų Lietuvos bendruomenės žmonių orumą ir žmogišką pagarbą jiems. Tai žmonės, kurie yra Seimo salėje, yra čia visur tarp mūsų. Ir man atrodo, normalu nebijoti to ir vadinti viską taip, kaip yra. Bet politika yra kompromisų menas ir mes turime ieškoti būdų, kaip susitarti, kad tiktų daugiau nei tik vienam ar kitam politikui. Tai ir buvo šiandien padaryta“, – sakė politikas.
Partnerystės neliko
Portalas LRT.lt primena, kad naujajame Civilinės sąjungos įstatymo projekte numatoma, kad sąjungą pora registruotų pas notarą. Prieš metus atmestame Partnerystės įstatymo projekte santykius siūlyta įteisinti civiline metrikacija.
Be to, pagal naująjį valdančiųjų siūlymą, civilinę sąjungą sudarę asmenys negalėtų gauti vienas kito pavardės. Pagal pirminį – Partnerystės įstatymo – projektą, partneriai galėjo keisti pavardę.
Civilinę sąjungą sudarantys poros nariai projekte taip pat vadinami „partneriais“, tačiau jų ryšys nebėra vadinamas partneryste – šio žodžio projekte neliko. Nei anksčiau teiktame Partnerystės projekte, nei Civilinės sąjungos įstatyme nėra ir nebuvo kalbama apie vaikų įsivaikinimą ar globą.
