Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai pakilus degalų kainoms ir dėl to pabrangus skrydžių bilietams Lietuvos turizmo asociacijos vadovė sako, jog prasidėjus vasaros aviacijos sezonui kelionių paklausa nesumažėjo.
Anot Mildos Plepytės-Rainienės, vasaros metu skrydžių bilietai neturėtų smarkiai brangti, tačiau to galima tikėtis rudenį, kai baigs galioti avialinijų su degalų tiekėjais dar iki karo pasirašytos sutartys.
M. Plepytė-Rainienė sako, kad kelionių paklausa smarkiai krito tik prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, tačiau aviacijos vasaros sezono pradžioje paklausa vėl pakilo.
„Galbūt turėtume išskirti du laikotarpius: kuomet prasidėjo Artimųjų Rytų krizė, turizmo sektorius jautė sąstingį. Naujų kelionių įsigijimas iš tiesų buvo kritęs labai drastiškai. Jeigu kalbėtume apie keliautojus, kurie buvo iš anksto įsigiję keliones, taip pat buvo sulaukta nemažai paklausimų, ar iš tiesų yra saugu keliauti, ar kelionės nebus atšauktos, taip pat buvo nemažai bruzdesio ir dėl kelionių organizatorių įvedamo kuro mokesčio, kas yra papildomos išlaidos keliautojams“, – BNS sakė M. Plepytė-Rainienė.
„Tačiau jeigu kalbėtume apie artėjančią vasarą ir prasidėjusį jau aviacinį vasaros sezoną, matome, jog keliautojų noras keliauti nėra dingęs, o kelionių įperkamumas išlieka aukštas, tad esminių, labai ženklių pokyčių mes nematome“, – pridūrė asociacijos vadovė.
Balandžio pabaigoje Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) pranešė, kad nepaisant to, jog bendrovės didina lėktuvų bilietų kainas, vasaros skrydžių paklausa išlieka stabili, nors galimas degalų trūkumas galėtų sutrikdyti kelionių sezoną.
M. Plepytės-Rainienės teigimu, spartesnis bilietų brangimas gali pasijusti rudenį, kai nebegalios anksčiau sudarytos kuro pirkimo sutartys ikikarinėmis kainomis.
„Brangimą mes matysime rudenį, kuomet pasibaigs didžiosios dalies aviakompanijų turimas apsidraudimo laikotarpis, nes jos yra šiai akimirkai apsidraudusios nuo kuro kainų šuolio. Kuomet apsidraudimo laikotarpis baigsis ir kuras bus įsigyjamas jau už tas kainas, kokios bus (rinkoje – BNS), tuomet, manau, tai labai drastiškai gali atsispindėti ir bilietų kainose“, – teigė pašnekovė.
Pasak asociacijos vadovės, artimiausiu metu skrydžių kainos neturėtų smarkiai kisti, tačiau dėl geopolitinio neapibrėžtumo prognozuoti sudėtinga: „Situacija ji yra dinamiška, kintanti ir nuspėti, kaip gali būti dviejų mėnesių laikotarpiu, turėtų būti gana sudėtinga.“
M. Plepytė-Rainienė akcentavo, kad pabrangę degalai sudaro tik mažą visos atostogoms skiriamos sumos dalį. Vis dėlto, anot jos, viešbučiai, atsižvelgdami į išaugusias skrydžių kainas, taiko nuolaidas, todėl bendra kelionės kaina išauga nežymiai.
Oro linijos atšaukia skrydžius, optimizuoja veiklą
Tarptautinės aviacijos duomenų ir analitikos bendrovės „Cirium“ duomenimis, kuriuos skelbia leidinys „Financial Times“, oro bendrovės atšaukė apie 12 tūkst. gegužės skrydžių, kuriais turėjo skristi apie 2 mln. keleivių. Daugiausiai jų atšaukė „Turkish Airlines“, „Air China“, „Lufthansa“ ir „Emirates“ bendrovės, teigiama „Oro skundas“ pranešime.
„Pastarųjų savaičių naujienos rodo aiškią tendenciją – oro linijos pradeda atsisakyti mažiau pelningų skrydžių ir optimizuoti savo tvarkaraščius. Vykdant skrydžius aviacinių degalų kaina sudaro nuo penktadalio iki beveik pusės visų oro linijų veiklos sąnaudų, todėl tokie sprendimai ekonominiu požiūriu yra neišvengiami“, – pranešime teigė įmonės „Aer liber, veikiančios su prekės ženklu „Oro skundo“, įkūrėjas ir keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus.
Nyderlandų bendrovė KLM, motyvuodama augančiomis degalų kainomis, pranešė per artimiausią mėnesį atsisakysianti 160 europinių skrydžių, „United Airlines“, „Deutsche Lufthansa“ ir „Cathay Pacific“ taip pat mažina apimtis. „Lufthansa“ paskelbė atšauksianti net apie 20 tūkst. trumpų skrydžių Europoje vasaros sezono metu, o „Ryanair“ vadovas perspėjo, kad dėl degalų krizės gali tekti atšaukti 5–10 proc. vasaros skrydžių.
M. Plepytė-Rainienė sako, kad įmonės pirmiausia atšaukia nepatogius skrydžius.
„Manau, kad artimojoje ateityje mes iš tiesų sužinosime, kokia yra situacija ir kaip tai (aviacinių degalų trūkumas – BNS) stipriai gali paveikti skrydžių skaičių. Didžiosios aviakompanijos pradeda optimizuoti savo skrydžius, kai kurie skrydžiai, kurie yra nepatogiuose oro uostuose ar brangiuose oro uostuose, ar su nepatogiais persėdimais, yra atšaukiami“, – BNS kalbėjo asociacijos vadovė.
Situaciją apsunkina tai, kad net ir pagerėjus geopolitinei padėčiai degalų trūkumas Europoje neišsispręs iš karto – tanklaiviai iš Persijos įlankos iki Europos uostų plaukia apie tris savaites, o aplink Afriką – apie penkias. Pasak analitikų, net ir optimistiniu scenarijumi degalų tiekimas gali atsigauti po kelių mėnesių.
„Tokie sprendimai dažnai pirmiausia paliečia trumpesnius ir mažiau pelningus maršrutus, kurių tiesiog atsisakoma, taip siekiant mažinti nuostolį“, – komentuoja B. Rimkus.
Lietuvos oro uostai (LTOU) teigia, kad Lietuvoje veikiančios oro linijos dabar nepatiria degalų trūkumo.
„LTOU tikslas yra užtikrinti aviacinių degalų laikymo ir tiekimo infrastruktūrą, kuri įgalintų privačius tiekėjus vykdyti savo veiklą. Lietuvos oro uostuose veikia privatūs degalų tiekėjai, kurie yra sudarę sutartis su oro bendrovėmis. Mūsų žiniomis, šiuo metu degalų tiekimas vyksta kaip įprasta, tai yra, be sutrikimų“, – komentare BNS teigė LTOU.
IATA duomenimis, šios savaitės vidutinės aviacinių degalų kainos yra du kartus didesnės nei pernai tuo pat metu ir siekia 181 JAV dolerį (apie 154 eurus šiandienos kursu) už barelį.
