Seime užregistruotas Civilinės sąjungos įstatymas, jis reglamentuos nesusituokusių, bet kartu daugiau nei metus gyvenančių asmenų santykius. Kai pernai Seimas atmetė Partnerystės įstatymą, Lietuva ir toliau, t. y. jau 21 metus, gyvena be partnerystės instituto, kuris numatytas Civiliniame kodekse, įsigaliojusiame 2001 metų liepos 1 dieną. Civilinės sąjungos įstatymas užregistruotas Tarptautinės dienos prieš homofobiją, bifobiją, transfobiją išvakarėse.
1990 metų gegužės 17-ąją Pasaulio sveikatos organizacija pašalino homoseksualumą iš ligų ir sutrikimų sąrašo. Taip, šitas įstatymas yra neutralus lyčiai, t. y. jis reglamentuos ir skirtingos, ir tos pačios lyties sąjungą, jeigu nėra užregistruota santuoka.
Pernai LRT užsakymu bendrovės „Norstat“ atlikta apklausa rodė, kad įstatymui, kuris reglamentuotų ir tos pačios lyties asmenų santuokas, pritartų 30 procentų, o nepritartų 65 procentai respondentų. Nepritarė tada ir Seimas. Ir štai naujas bandymas.
Apie Civilinės sąjungos įstatymą buvo diskutuojama LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“.
Gentvilas: dabartinis projektas nebėra toks aštrus
Anot Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, vieno iš tų, kurie pasirašė Civilinės sąjungos įstatymą ir jį teikė Seime, dabartinis projektas yra nebe toks aštrus. Parlamentaras tikisi, kad į esamą įstatymą, į civilinės sąjungos apibrėžimą galėtų įsiklausyti daugiau Seimo narių.
„Kitas dalykas – turėjome įsiklausyti ir į prezidento išsakytą poziciją prieš metus, kai jis sakė: tokios sąvokos aš nepriimu ir nepasirašyčiau, vetuočiau įstatymą, jei jis būtų buvęs priimtas“, – pabrėžė E. Gentvilas.
Pasak jo, dabartiniame projekte nebėra jokios nuorodos į šeimos sąvoką.
„Partnerystėje buvo aliuzijų į šeimą, tai prezidentui ir nepatiko, į tai reikėjo įstatymo projekto autoriams atsižvelgti. Kitas dalykas – neberegistruojama tokia civilinė sąjunga civilinės metrikacijos skyriuose, kitaip sakant, ne valstybė dalyvauja, o tik notaras. Trečias dalykas – negali civilinėje sąjungoje esantys asmenys perimti vienas kito pavardės, kas būtų buvę Partnerystės įstatyme. Ketvirtas dalykas – nėra jokių užuominų apie įvaikinimo galimybes. Tarkime, gyvena du partneriai civilinėje sąjungoje, vienas turi vaiką, kitas pagal buvusį Partnerystės įstatymą galėtų gauti tėvystės teises, o šiuo atveju nėra jokių nuorodų“, – kuo skiriasi naujasis projektas, aiškino E. Gentvilas.
Jis sakė tikintis, kad tokį kompromisinį projektą galėtų priimti daugiau Seimo narių.
„Aš kažkada pasisakiau už radikalesnį. Suprantame, kad vėl galėtų pasikartoti buvusi istorija, todėl einama tokiu švelnesniu keliu. Svarbiausia, kad tai užtikrina teisinių santykių reglamentavimą tarp dviejų asmenų, gyvenančių kartu, tačiau nesudariusių santuokos“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad ir naujame įstatyme apibrėžiama pagarba, gerovės siekimas vieno kitam.
„Meilės santykis nėra reikalaujamas. Bet žinome, kad ir santuokos ne visuomet iš meilės yra sudaromos. Sunku reglamentuoti jausminius dalykus. Teisiškai yra reglamentuojami teisiniai civiliniai santykiai, ekonominiai santykiai, kurie atsiranda gyvenant toje sąjungoje ir suirus tai sąjungai. Išnykus sąjungai, paliekama galimybė išregistruoti ją pas notarą arba ginčo atveju – teismo būdu. Tai yra civiliniai santykiai, kurie atsiranda tarp dviejų žmonių, vedančių bendrą ūkį, įsigyjančių bendrą turtą“, – aiškino E. Gentvilas.
Į klausimą, kodėl žmogus negali keisti pavardės, E. Gentvilas atsakė: „Man irgi kyla toks klausimas, koks kieno reikalas, kas su kuo nori gyventi ir kaip nori gyventi, deja, matome, kad Seime yra tokia realybė ir visuomenėje tokia realybė, kad kažkaip norisi viską reguliuoti, tai tenka daryti tokius kompromisus ir pavardžių klausimą išbraukti, tėvystės nustatymo, priežiūros nustatymo klausimą tenka išbraukti. Tai ir sakau: čia yra kompromisų kompromisas, bet vis tiek tai yra svarbus žingsnis į priekį, sprendžiant dalį tų dalykų, kuriuos aš paminėjau.“
Pasak E. Gentvilo, įregistravusi sąjungą pas notarą pora taps sugyventiniais, kurie gyvena civilinėje sąjungoje.
„Šiandien tokius žmones vadiname sugyventiniais“, – sakė parlamentaras.
Trečiakauskas: tai tik akių dūmimas
Lietuvos šeimų sąjūdžio narys Darius Trečiakauskas tikras, kad didžiausią triukšmą sukelia įsivaikinimo aspektas. Pasak jo, sakymas, kad dabartiniame įstatyme nėra net užsiminta apie įvaikinimą, yra tik akių dūmimas, mat, kaip sakė jis, po Partnerystės įstatymo priėmimo per kelerius metus tolesnis teisinis mechanizmas partnerystę sulygina su šeima.
„Nei Lietuvos šeimų sąjūdis, matyt, ir nei vienas mąstantis ir atsakingas Lietuvos pilietis net nekelia klausimo dėl dviejų asmenų, nesvarbu, kokios lyties, bendro gyvenimo įteisinimo. Tikrai teisinėje ir demokratinėje valstybėje tai turėjo būti padaryta seniai, bet, deja, tokio įstatymo projektas jau šešerius metus guli Seimo biurokratų stalčiuose ir niekaip nepajuda iš to uždulkėjusio stalčiaus. Kodėl? Ogi todėl, kad tas bendro gyvenimo kartu įstatymas leistų išspręsti visus teisinius, ekonominius, socialinius, sveikatos, paveldėjimo ir kitus juridinius bei techninius klausimus, bet užkirstų kelią tolesniam procesui dėl įsivaikinimo homoseksualioms poroms“, – kalbėjo D. Trečiakauskas.
Ališauskienė: kompromisai yra kelias į priekį
Vytauto Didžiojo universiteto profesorė daktarė Milda Ališauskienė pirmadienio vakarą sakė, kad laišką, kuriuo palaikoma partnerystė, jau pasirašė 414 akademinio pasaulio atstovų.
„Kol dar nebuvo įstatymo, sutarėme, kad palaikome pačią partnerystės idėją. Dabar matome pasiūlymą. Galbūt pasiūlymas ne visai atitinka lūkesčius, bet suprantame, ir ypač akademinio pasaulio atstovai supranta, kad kompromisai yra kelias į priekį. Jei toks yra šį kartą kompromisas, dėl kurio galima susitarti, kad pagerintume mūsų bendrapiliečių orų gyvenimą šitoje valstybėje, tai tada turbūt reikėtų ir palaikyti“, – kalbėjo profesorė.
Tamašunienė: mano vertybinės nuostatos yra kitokios
Regionų frakcijos seniūno pavaduotoja Rita Tamašunienė už esamą įstatymo projektą nebalsuos.
„Mano vertybinės nuostatos yra kitokios. Bet, kaip suprantu, nauja redakcija netenkina ir pačios LGBT bendruomenės, kadangi jie norėjo visai kitokios kokybės įstatymo projekto“, – sakė ji.
Anot jos, esamas įstatymas persunktas žodžiu „partneris“.
„Reiškia, tik pats pavadinimas iš esmės keičiasi, nes anam pasidarė alergiška visuomenė“, – mano Seimo narė.
„Tokios galimybės (palaikyti įstatymą, – red. past.) nėra, nes mano pasaulėžiūra yra kitokia. Žmogaus prigimtį ir biologinės lyties paskirtį suprantu labai tiesiogiai. Šeima atsirado tam, kad atsirastų daugiau žmonių“, – sakė R. Tamašunienė.
Tomilinas: projektas gali kardinaliai pasikeisti
Demokratijų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pabrėžė pernai buvęs šalininku, kad Seime būtų pradėtos diskusijos.
„Projektas gali kardinaliai pasikeisti per svarstymą Seime. Jis pateks į Seimą, pradės dirbti teisininkai, pradės dirbti nevyriausybininkai. (...) Jeigu nepateks, vėl bus gatvės kovos, tai, mano galva, neteisinga“, – savo poziciją išsakė Seimo narys.
Saudargas: tiktų „artimųjų“ sąvokos įvedimas
TS-LKD frakcijos narys Paulius Saudargas sakė, kad sunku pasakyti, kiek frakcijos narių ir kaip balsuos. Jis pats teigė nebalsuosiantis.
„Esmė yra tai, ar Europos Žmogaus Teisių Teismas turės pakankamas teisines prielaidas pradėti negrįžtamą procesą, ar neturės“, – mano Seimo narys.
Jis sakė, kad visose ES valstybėse, kurios priėmė partnerystę arba civilinę sąjungą, taip atsitiko, kad vidutiniškai per 8,5 metų buvo prieita prie vienalyčių santuokų įteisinimo su vaikų įvaikinimu.
„Pirmiausia turime visuomenei atvirai kalbėti: tokio įstatymo priėmimas atveria duris labai aiškiai, tai riedėjimas nuo kalniuko, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika tokia yra, visos šalys tai perėjo, būsime priversti pripažinti, kad tai yra tolygu santuokai tarp vyro ir moters ir tada diskriminuoti negalima, turėsime leisti įvaikinti vaikus. Mūsų supratimu, netinkamas būtų žingsnis – vaikai neturėtų būti įvaikinami tokiose sąjungose“, – kalbėjo P. Saudargas.
Jis sakė, kad tiktų „artimųjų“ sąvokos įvedimas – ji palengvintų ir tos pačios lyties, ir priešingų lyčių, ir kartu gyvenančių brolių ir seserų teisinių klausimų sprendimą.
Raskevičius: bus užtikrintas maksimaliai įmanomas balsų skaičius
Anot Laisvės frakcijos seniūno pavaduotojo Tomo Vytauto Raskevičiaus, pirmadienį buvo registruotas kompromisų sklidinas Civilinės sąjungos įstatymo projektas. Jo parašo šiame projekte nėra.
„Aš, kaip politikas, visą laiką pasisakiau už daugiau teisių kartu gyvenančioms poroms, o ne už daugiau kompromisų“, – paaiškino T. V. Raskevičius.
Anot jo, įstatymo projektas buvo keičiamas atsižvelgiant pirmiausia į konservatyvių Seimo narių pasaulėžiūrą, tokiu būdu siekiant užtikrinti reikiamą paramą tam projektui.
„Mes esame gavę iš mūsų didžiųjų koalicijos partnerių pažadą, kad, atsižvelgiant į tuos kompromisus, pagal tai, kad projektas yra sukonstruotas pagal konservatorių partijos pasaulėžiūrą, bus užtikrintas maksimaliai įmanomas galimas balsų skaičius tam projektui. Turėdami pavienius balsus iš opozicijos, mes turėtume priimti tą įstatymo projektą“, – mano T. V. Raskevičius.
Šis parlamentaras projektą palaikys, nes, pasak jo, toks sprendimas yra geriau nei jokio. Be to, pasak jo, tai raktas pradėti diskusiją parlamente.
„Bet suprantu, kad žmonėms, kurie registruos civilinę sąjungą, gali kilti labai daug klausimų dėl projekto turinio“, – sakė T. V. Raskevičius.
Jis pabrėžė, kad Civilinės sąjungos įstatymas nereglamentuoja įsivaikinimo.
Veryga: visuomenė pratinama prie terminų
O štai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga mano, kad kompromisais siekiama „sušildyti“ visuomenę.
„Visuomenės absoliuti dauguma nepalaiko tokių sprendimų. Žinodami tokius faktus politikai eina po truputį, šildydami visuomenę, blukindami tam tikrus dalykus, pratindami prie terminų ir panašiai. Mūsų sprendimas priklausys nuo to, ar tai iš tikrųjų bus projektas, skirtas ūkiniams santykiams sureguliuoti, bet jeigu ten bus bent menkiausia aliuzija į šeimos tam tikras sampratas, į santuoką ir panašius dalykus, tai tikrai manau, kad mes buvome ir būsime pakankamai vieningi“, – kalbėjo S. Veryga.
Gentvilas: bus laiko susipažinti su projektu
E. Gentvilas pabrėžė, kad Civilinės sąjungos įstatymas yra skirtas ne vien seksualinių mažumų, ne vien homoseksualių žmonių civilinei sąjungai įteisinti.
„Aš nežinau, kiek yra homoseksualių žmonių, kurie Lietuvoje gyvena porose, bet spėju – keliasdešimt tūkstančių. Tačiau Lietuvoje yra 600 tūkst. žmonių, kurie nėra sudarę santuokos. (...) Vienoje televizijos laidoje nuskambėjo: tai tegul ženijasi ir turės visą apsaugą – civilinę, teisinę, ekonominę. 39 metai gyvenu santuokoje, nesuprantu, kodėl manęs Šeimų maršas nekviečia į tribūną kaip garbės svečio pasisakyti. Ironizuoju. Bet noriu pasakyti: dalis žmonių nesituokia ir neturi šitų saugiklių, kuriuos duoda šitas įstatymas“, – aiškino E. Gentvilas.
Jis patikino, kad bus skirta laiko Seimo nariams susipažinti su projektu ir visuomenei padiskutuoti.
„Tikrai nebus taip, kad jau rytoj Seime atsidurs šis projektas“, – sakė Seimo narys.
