Valdančiųjų atstovai pirmadienį pristatė Civilinės sąjungos įstatymo projektą, teikiamą vietoje Partnerystės įstatymo projekto. Politikai neslėpė, kad tai yra kompromisinis variantas, o Laisvės partijos atstovas pripažino, kad šis projektas nevisiškai atitinka partijos lūkesčius.
Seimo valdantieji pirmadienį pristatė naują įstatymo projektą, juo siūlo nebe partnerystę, o civilinę sąjungą. Projekto rengėja konservatorė Jurgita Sejonienė teigė, kad įstatymo projektą palaiko grupė Seimo narių.
Taip pat skaitykite
„Turiu pastebėti, kad tokio reglamentavimo būtinybė yra nustatyta Civiliniame kodekse ir patvirtinta dviem Konstitucinio Teismo sprendimais. Todėl manau, kad šis įstatymo projektas numato būtinas bazines nuostatas kokybiškai moraliai ir socialiai teisingam asmenų gyvenimui nesusituokus. <...>
Norėčiau iškart pabrėžti, kad tikrai nėra jokių aliuzijų į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė J. Sejonienė.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad labai svarbu pastebėti kiekvieną Lietuvos žmogų, įsiklausyti į jo lūkesčius ir atsižvelgti esamą realybę.
„Po diskusijų tarpusavyje, su koalicijos partneriais, įsiklausant į nuotaikas visuomenėje, stengiantis atliepti jas, šis įstatymas ir gimė. Tikiuosi, kad turėsime jėgų šį įstatymą išdiskutavus pateikti, kad jis pereis visas stadijas sėkmingai čia, Seime.
Svarbiausia, apie ką kalbame šiame dokumente, kad kiekvienas Lietuvos žmogus jaustųsi oriai ir kad mes sugebėtume parodyti jiems savo atvirą širdį“, – teigė TS-LKD frakcijos seniūnė.
Projektas nevisiškai atitinka lūkesčius
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė, kad civilinės sąjungos projektas yra ilgai siektas kompromisinis variantas, pasiektas diskutuojant su kitomis Seimo frakcijomis. Visgi jis teigė, kad pirmadienį registruotas projektas nevisiškai atitinka Laisvės partijos lūkesčius.
„Kas yra pristatoma šiandien, yra kompromiso, ilgai daryto kompromiso, rezultatas. Kompromiso, kuris buvo darytas konsultuojantis tiek su koalicijos partneriais, tiek su opozicijos atstovais iš skirtingų frakcijų, su kuriais, kaip ir su visais Seimo nariais, esame atviri kalbėtis toliau“, – teigė V. Mitalas.
Partnerystės įteisinimas buvo vienas pagrindinių darbų, kuriuos prieš Seimo rinkimus žadėjo įgyvendinti jo atstovaujama Laisvės partija. Praėjusių metų pavasarį bandyta tai padaryti teikiant Partnerystės įstatymo projektą, tačiau Seimas neleido siūlymui perkopti net pirmojo laiptelio.
Tikimasi, kad Civilinės sąjungos projektas sulauks didesnio Seimo narių palaikymo, nors V. Mitalas ir neslėpė, kad Laisvės partija norėtų kitokio projekto: „Būtent tokį ne iki galo Laisvės partijos įsivaizdavimą tenkinantį įstatymo variantą teikiame iš vienos pusės atsimindami Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuris aiškiai pasakė, kad valstybė turi prievolę teisiškai reglamentuoti ir apsaugoti dviejų santuokos nesudariusių žmonių bendrą gyvenimą.
Iš kitos pusės, įvertindami visą matematiką, kuri yra Seime, ir siekdami reikiamo Seimo narių palaikymo tam, kad projekto svarstymas prasidėtų. Dėl to mes sutikome su šiuo Civilinės sąjungos įstatymu, įvertinę, kad galime surinkti iki 60 koalicijos partnerių balsų kartu su kitomis jėgomis, kurios jau yra pasisakiusios, jau yra balsavusios Seime.“
Jis kalbėjo, kad buvo įvairių minčių, kaip geriausia pradėti diskusiją šiuo klausimu, bei teigė, kad buvo aptarta ir galimybė teikti du skirtingus projektus – konservatyvesnį ir liberalesnį. Anot V. Mitalo, taip Seimo nariams būtų suteikta galimybė pasirinkti, bet tikslas pradėti įstatymo svarstymą yra svarbesnis už kitus, kaip sakė politikas, niuansus, todėl dviejų projektų idėjos buvo atsisakyta.
„Priėjome brutalios Seimo matematikos suponuojamą išvadą apie tai, koks įstatymas turi būti“, – sakė V. Mitalas.
E. Gentvilas: projektas skirtas visiems žmonėms
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad pirmadienį įregistruotas projektas yra didžiulis ir labai svarbus žingsnis į priekį, reglamentuojant kelių šimtų tūkstančių Lietuvos žmonių, kurie gyvena nesusituokę, tarpusavio teisinius santykius.
„Mes turbūt kiekvienas pažįstame daugybę jaunesnių ar vyresnių žmonių, kurie gyvena kartu, gyvena nesusituokę ir jiems nėra taikomi šeimos apsaugos modeliai. Netaikomi jokie apsaugos modeliai. Tie žmonės yra visiškai nesaugūs socialine, teisine, ekonomine prasme, kai pragyvena 10 metų kartu, paskui kas nors atsitinka ir pradedama aiškintis, o kieno čia turtas, o kaip vaikai ir pan., nors, tiesa, šis įstatymo projektas vaikų teisių nereglamentuoja.
Vien jau ekonominiai dalykai šitame įstatyme užtikrina tokių dviejų žmonių sukaupto turto ar neturtinių teisių, informacijos apie kitą turėjimo galimybes. Iki šiol šitie žmonės, 500–600 tūkst. žmonių, gyvena kartu, ne santuokoje, neturėdami jokių teisių“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Jis taip pat pabrėžė, kad projektas skirtas ne tik LGBTQ+ bendruomenės žmonėms, bet visiems Lietuvos žmonėms, nepriklausomai nuo orientacijos, kurie gyvena poroje nesusituokę.
Kalbėdamas apie tai, ar galima būtų grįžti prie anksčiau Partnerystės projekte buvusių nuostatų dėl pavardžių keitimo ar partnerystės įteisinimo civilinės metrikacijos skyriuose, o ne pas notarą, kaip numatoma nauju projektu, E. Gentvilas teigė, kad prie to grįžti būtų galima, tačiau ne dabar.
„Neatmetu galimybės, kad šitas Seimas evoliucionuos tokio progreso linkme ir darysis mažiau homofobiškas. Bet jei matysime, kad laikosi panašios proporcijos kaip dabar, gal ir neisime to progreso linkme“, – sakė politikas.
