Europos Komisija (EK) nutarė atmesti skundą, kurį prieš beveik dvejus metus pateikė Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai, teigdami, kad dabartinis LRT finansavimo modelis iškreipia sąžiningą konkurenciją, nes nėra suderintas su Europos Komisija kaip valstybės pagalba.
Tačiau EK, vadovaudamasi standartinėmis procedūromis, nutarė skundą atmesti. 2022 m. vasario mėnesį skundo pateikėjai dėl šio atmetimo pateikė ieškinį Bendrajame Teisme.
LRT komercinės žiniasklaidos skundą EK laikė tikslingu siekimu sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro, teigiama LRT pranešime žiniasklaidai.
LRT savo sprendimu 2019 m. vasarą atsisakė komercinės reklamos portale LRT.lt. Šį sprendimą įtvirtino ir LRT įstatymas, įsigaliojęs 2021 m. sausio 1 d.
„Pastarieji įvykiai dar kartą įrodė, kad Lietuvos žmonės kritinėse situacijose informacijos ieško visuomeninio transliuotojo kanaluose, todėl televizija, radijas, portalas – visuma, kurios dalyti negalima. Ir pandemijos, ir karo metu yra svarbios visos trys medijos, kuriose pateikiama aktualiausia, objektyvi, propagandos nepaliesta informacija, auditorija turi teisę į prasmingą turinį, nepriklausomai, kurios medijos vartotojas yra.
LRT šiuo metu konsultuojasi su EBU dėl įstojimo į bylą trečiąja šalimi. EBU taip pat svarsto įstoti į bylą trečiąja šalimi“, – teigia LRT generalinė direktorė, EBU vykdomosios valdybos narė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
2020 m. birželį į Europos Komisiją kreipėsi delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt ir kitus naujienų portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) ir bendrovė „All Media Lithuania“, valdanti TV3 televiziją. Skundo autoriai teigė, kad LRT skiriamas finansavimas pažeidžia Europos Sąjungos teisę, nes nėra suderintas su Europos Komisija kaip valstybės pagalba.
Dar 2020 m. rudenį Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad galiojantis LRT finansavimo modelis neprieštarauja Konstitucijai ir pabrėžė, kad ir koks LRT finansavimo modelis būtų pasirinktas, turi būti užtikrinamas deramas visuomeninio transliuotojo finansavimas, kuris leistų veiksmingai vykdyti konstitucinę LRT misiją. Anot KT, LRT biudžeto automatinis apskaičiavimas pagal surenkamas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčių ir akcizų užtikrina, kad nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų spaudimo dėl jo veiklos.
LRT iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų dydį kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1 proc. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. iš akcizo pajamų.
