Vilniaus apygardos teismas šią savaitę paskelbė nuosprendį – visi aštuoni kaltinamieji vadinamojoje „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“) byloje yra išteisinti. Teismo teigimu, nėra įrodymų, kad Eligijui Masiuliui perduoti pinigai buvo kyšis ir kad Raimondas Kurlianskis darė poveikį politikams. Toks teismo sprendimas sukėlė pasipiktinimo ir nuostabos audrą, tačiau visą situaciją, kodėl priimti tokie verdiktai, paaiškino Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegijos narė Jurgita Kolyčienė.
Išteisinti ir kaltinimų sulaukę juridiniai asmenys – Darbo partija, Liberalų sąjūdis bei koncernas „MG Baltic“ (dabar – „MG grupė“).
Visi kaltinamieji nuosprendį išklausė santūriai, emocijų teismo salėje nedemonstravo. Nuosprendis gali būti skundžiamas.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jurgita Kolyčienė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad išteisinimo pagrindu šiuo atveju tapo faktas, jog nusikalstama veika, dėl kurios buvo pateikti kaltinimai, nebuvo padaryta.
„Tai neatitiko tuo metu galiojančių baudžiamojo kodekso nuostatų, nebuvo surinkta tiek duomenų, kad patvirtintų, jog buvo padaryta tokia veika. Jeigu mes būtume priėmę nuosprendį, kad neįrodyta, jog padaryta veika, tokiu atveju turėtume ieškoti kito asmens, kuris tą veiką padarė. Tokios yra mūsų BK nuostatos, toks yra reglamentavimas“, – sakė teisėja.
Ji sako, kad pritrūko reglamentavimo, kokią situaciją būtų galima matyti būtent šiandieniniame kontekste ir esant dabartinėms BK nuostatoms.
„Neslėpsiu, kad tos kritikos, aišku, buvo tikėtasi, bet aš manau, kad nepakankamai buvo ištransliuota visuomenei, kas čia atsitiko. <...> Teisėjų kolegijos nuosprendis neįteisino korupcijos, kaip kad teigiama spaudoje. Tiek anksčiau, tiek dabar kyšio davimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Ir kas atsitiko šiuo atveju – akivaizdu, niekas neginčija, kad yra 90 tūkst. perdavimo–priėmimo faktas ir šioje byloje šį faktą, paprastai pasakysiu, buvo bandoma pritempti prie asmenų pokalbių, susitikimų praeityje. Kiekvienas supranta, kad pinigai neduodami už nieką. <...> R. Kurlianskis buvo kaltinamas tuo, kad darė įtaką politikams, norėdamas, kad būtų priimtos tam tikrų teisės aktų pataisos. <...> Bet jis negavo to, ko tikėjosi. Tuomet turime tokią situaciją, kad nuo 2016-ųjų metų vasario mėnesio iki gegužės 12-osios nėra jokių kitų tarimųsi ar įtakos ir R. Kurlianskis po daugiau nei 4 mėnesių paduota 90 tūkst. eurų. Turbūt kiekvienam akivaizdu, kad tie pinigai nebuvo sumokėti už tai, kas nurodyta kaltinime. Tą teismas ir pasakė“, – laidoje teigė teisėja, nagrinėjusi politinės korupcijos bylą.
Jos teigimu, jei 90 tūkst. eurų, kad ir kaip jie būtų perduoti, buvo perduoti kaip politinės partijos finansavimo priemonė, įstatymas, kuris tą draudžia, buvo priimtas gerokai vėliau.
„Toks pinigų perdavimas galimai atitiktų šiuo metu galiojantį BK kodeksą, neteisėtą politinių partijų ir kampanijų finansavimą, kurį Seimas priėmė 2019-ųjų lapkritį, o įsigaliojo tik nuo 2020 metų. Greičiausiai ši byla lėmė, kad buvo priimtos šios pataisos. <...> Pažymėsiu ir tai, kad ne viskas gerai su kaltinimu, buvo ir prokuroro prašymas pakeisti kaltinimo faktines aplinkybes kitokiomis“, – pastebi teisėja.
J. Kolyčienė „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad nagrinėjant šią bylą paties kyšio fakto nustatyta nebuvo, o vertinant tik pinigų perdavimo faktą ir atskirus pokalbius, nuteisti kaltinamųjų nebuvo galima.
„Teisėjas, gavęs bylą, negali sugalvoti, už ką nuteisti, nors visuomenei, kaip sakoma, viskas būna akivaizdu. Teisėjas privalo vertinti įrodymus, patikrinti, ar jie atitinka baudžiamojo įstatymo visos nusikaltimo sudėties požymius. Teisėjui nepakanka vien pinigų priėmimo ir perdavimo fakto, turi būti įrodyti ir kiti kyšininkavimo nusikaltimo sudėtyje aprašyti požymiai – turi būti pažadas ar susitarimas, reikalavimas ar provokavimas duoti kyšį už konkrečius susitartus veiksmus. <...> Neužtenka vien pasiklabėti apie tai, jog aš norėčiau, pavyzdžiui, kad būtų priimtos kažkokios įstatymo pataisos“, – sako J. Kolyčienė.
Ji pabrėžė, jog jai, kaip buvusiai prokurorei, nepriimtina, kad tokiu būdu politikams buvo galima daryti galimą įtaką.
„Kaip teisėja, aš negaliu priimti tokio sprendimo ir dirbtinai tų pinigų perdavimo faktą sieti su bet kokiu buvusiu asmenų pokalbiu ir sakyti, kad tai buvo kyšis. Turbūt tai ir yra tas nesusikalbėjimas ir žmonėms sunku suprasti, už ką tie pinigai buvo mokami ir kas atsitiko. Visi mato, kad buvo įtaka ir supranta, kad ta įtaka buvo siejama su pinigų perdavimu. O teisėjų kolegija pasakė, kad tie pinigai buvo perduoti ne už tuos, kas buvo nurodyta kaltinamajame akte, veiksmus“, – pastebi teisėja.
„Aš esu davusi teisėjo priesaiką, jos laikausi ir laikysiuosi, prieš įstatymą man žmonės yra visi lygūs. Suprantu, kad ir šis mano paaiškinimas greičiausiai neįtikins norinčių tikėti, kad tai buvo kyšis, tačiau galbūt privers susimąstyti, kodėl teismas priėmė būtent tokį nuosprendį, o ne tokį, kokio norėjo prokuroras ar tarnybos. Didelę atsakomybę už tokį visuomenės pasipiktinimą ir sarkazmą turėtų prisiimti tie, kurie skambiai pradeda bylas, pateikia jas teismui ir viešojoje erdvėje paskleidžia žinią, jog asmuo davė ar ėmė kyšį, pamiršdami pasakyti, jog kol kas tai dar neįrodyta“, – sakė teisėja J. Kolyčienė.
LRT.lt primena, kad Raimondą Kurlianskį Vilniaus apygardos teismas antradienį išteisino dėl politikų papirkimo ir prekybos poveikiu. Teismas taip pat išteisino Eligijų Masiulį, Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių bei Vytautą Gapšį.
Pristatydama nuosprendį teisėjų kolegijos pirmininkė Nijolė Žimkienė teigė, kad yra nustatyta, jog E. Masiulis gavo pinigus iš R. Kurlianskio, tačiau nėra įrodymų, jog jis pinigus ėmė ne sau, o juridiniams asmenims. Kitaip tariant, nenustatyta, kad gauti pinigai iš tikro nebuvo paskola.
„Žinių radijo“ laidos įrašas:
