Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį Seime pristato praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitą bei šių metų prioritetus. Kviečiame stebėti.
Ministrė pirmininkė Vyriausybės ataskaitą Seimui pristato antrą kartą, tačiau tik pirmą kartą atsiskaito už šio ministrų kabineto darbus. Praėjusiais metais premjerė atsiskaitė už prieš tai dirbusios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės darbus.
„Šį kartą turime pilnus 2021-uosius metus. <...> Turbūt nuobodu, bet turbūt vis tiek verta prisiminti, kad visus praėjusius metus Vyriausybė neturėjo ir nedrįstų spėlioti ar turės galimybę ramiam ir kūrybiniam laikui įgyvendinti savo programines nuostatas“, – sakė ji.
Pasak premjerės, Vyriausybė ne tik pradėjo darbą tebesiaučiant COVID-19 pandemijai, bet taip pat metų viduryje prasidėjo Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos dirbtinai sukurta neteisėtos migracijos krizė.
„O tiek COVID-19 krizės, tiek karo Ukrainoje iš esmės pastiprinta energetikos išteklių kainų krizė ir jos poveikis ekonomikai bus vienas iš pagrindinių šių metų aspektų. Jau neminint paties karo Ukrainoje. Tačiau tai yra labiau 2022 metų ataskaitos dalis“, – dėstė ministrė pirmininkė.
Su visa Vyriausybės ataskaita galima susipažinti čia.
Premjerė kalbėjo, kad nepaisant visų iššūkių, kuriems veikiant ministrų kabinetui teko dirbti, Vyriausybės reformų ir ministrų strateginė darbotvarkė, kuri buvo suplanuota pradedant darbą, iš esmės vyksta pagal pirminį planą.
„Kažkokių strateginių, reikšminių nuokrypių nuo Vyriausybės užsiduoto sau darbo tempo ar kalendoriaus, kol kas nėra. Tai lemia ne tik pasikeitęs požiūris į planavimą, <...> praėję metai buvo pirmiausia skiriami reformų, pertvarkų parengimui, reikiamų finansinių išteklių programavimui“, – Seime kalbėjo I. Šimonytė.
Ji priminė, kad mokesčių reformos paketas pavasarį Seimui nebus pateiktas, kaip buvo planuota, o tai lėmė energetinių kainų šuolis ir karaso Ukrainoje bei jo padariniai. Tačiau jis, I. Šimonytės, teigimu, Seimą pasieks galbūt rudenį.
„Vyriausybė būtų pateikusi siūlymus galbūt net ir pavasario sesijai, bet dabar prioritetas yra kitas, nes turime neplanuotą ir neprognozuotą šoką, kuris keičia mūsų biudžeto kalkuliacijas, tas, kurias turėjome rudenį, keičia mūsų ekonomikos perspektyvas – augimas šiemet bent jau bus nuosaikesnis (...), tuo tarpu situacija energetikos išteklių rinkoje, nepanašu, kad ims gerėti, todėl Vyriausybė neatsisako savo planų spręsti ilgalaikius klausimus, bet tai (mokesčių reforma – BNS) ne tai, ką reikia spręsti čia ir dabar“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, jos vadovaujamo ministrų kabineto pirmieji veiklos metai buvo su trikdžiais dėl tebesitęsiančios koronaviruso bei Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos dirbtinai sukurtos nelegalios migrantų krizės, taip pat dėl karo Ukrainoje iš esmės „pastiprinta“ energetikos išteklių kainų krizės.
I. Šimonytės teigimu, šįkart stengtasi, jog ataskaitoje būtų kuo daugiau faktų ir kuo mažiau vertinimų: „Palikdami šiuos vertinimus politinei bendruomenei ir visuomenei“.
Be kita ko, pasak jos, atskaitoje orientuojamasi į atsiskaitymą už Vyriausybės programinių nuostatų įgyvendinimą.
Premjerė pranešė, kad iš penkių Vyriausybės planuotų reformų trys jau pradėtos įgyvendinti.
Akcentuodama 2022-ųjų prioritetus, premjerė pabrėžė, kad dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą Vyriausybė didesnį dėmesį telks krašto gynybai, nepriklausomybei nuo energetikos išteklių iš Rytų.
Vyriausybė savo veiklos ataskaitą Seimui teikia kasmet.
Vertina aukštu balu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen prieš Vyriausybės ataskaitos pristatymą Seime kalbėjo, kad reikėtų išskirti kontekstą, kuriame dirbo dabartinė valdančioji dauguma bei ministrų kabinetas.
„Tai yra pandeminis kontekstas, kuris praėjusiais metais tikrai vyravo. Jis, aišku, darė įtaką viskam. Nepaisant to, augo ekonomika, gerėjo gyvenimas labiausiai pažeidžiamoms, jautriausioms socialinėms grupėms ir buvo padaryta nemažai svarbių darbų, kurių neužgožė net labai sudėtingas pandeminis kontekstas“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Paklausta, kokiu balu vertintų Vyriausybės darbą praėjusiais metais, V. Čmilytė-Nielsen sakė esanti šališka, tačiau galinti įvertinti ministrų kabineto darbą aukštu balu.
„Tarp pagrindinių darbų minėčiau visus įstatymų projektus, kurie yra susiję su karu, tai yra ir pagalba pabėgėliams, socialinės garantijos, ir supaprastinimas įdarbinimo sąlygų, migracijos taisyklių.
Kita, žinoma, yra darbai, kurie susiję su ilgalaikiais pokyčiais, pagrindo padėjimu svarbiems pokyčiams. Turiu galvoje ir sveikatos įstaigų reformą, ir švietimo reformą, ir valstybės tarnybos, kitus fundamentalius darbus, kurie yra suplanuoti“, – būsimus valdžios darbus komentavo Seimo pirmininkė.
V. Mitalas Vyriausybei linki spartesnių sisteminių reformų
Vertindamas Seimui pateiktą Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaitą Seimo pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad jau tiksi sisteminių reformų laikas ir jis norėtų, kad reformos greičiau judėtų į priekį.
„Kalbant apie Vyriausybės metus, akivaizdu, kad tie metai buvo pažymėti labai dideliu iššūkiu ir juos reikėjo spręsti: ir Covid -19, ir migrantų krizė, ir saugumo situacija regione. Pagrindinis dalykas, ko aš norėčiau ir ko palinkėčiau kitais metais, kad sisteminės reformos daug greičiau judėtų į priekį“,- antradienį žurnalistams Seime sakė V. Mitalas.
Politikas daug tikisi iš valstybės tarnybos pertvarkos, jeigu iš tikrųjų ta reforma pasieks Seimą ir judės toliau.
V. Mitalas taip pat labai norėtų, kad įvyktų skaitmeninė švietimo transformacija.
„Tai yra vienas iš „top 5“ Vyriausybės prioritetų, kas buvo pažymėta kaip Vyriausybėje asmeniškai ministrės pirmininkės kuruojami darbai. Bet kol kas ta skaitmeninė transformacija vyksta dar ne tokiu tempu, kokiu tikrai norėtųsi. Norėtųsi, kad kiekvienas vaikas mokėtų IT kaip dar vieną kalbą. Kol kas tai yra tik dokumentuose. (...) Sisteminių reformų laikas jau tiksi ir artimiausiu metu, aš labai tikiuosi, kad mes tiek Seime, tiek Vyriausybėje išvysime sprendimus, kuriuos reikia priimti“,- sakė V. Mitalas.
Anot politiko, per tuos metus yra padaryta darbų, kuriais galima džiaugtis, bet didieji iššūkiai, kuriuos prisiminsime po kelerių metų ar po kelių kadencijų, jo nuomone, dar laukia.
Antradienį ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Seimo posėdyje pristatė Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaitą ir šių metų veiklos prioritetus.
Tokia prievolė ministrų kabinetui įtvirtinta Vyriausybės įstatyme. Jame nustatyta, kad Vyriausybė solidariai atsako Seimui už bendrą savo veiklą ir ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui savo metinę veiklos ataskaitą.
Seimo statute nustatyta, kad metinėje Vyriausybės veiklos ataskaitoje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje turi dalyvauti visi ministrai.
Opozicija ruoš rezoliuciją
Tuo metu opozicija dar prieš Vyriausybės ataskaitos pristatymą prakalbo apie planus ruošti rezoliuciją dėl Vyriausybės veiklos. Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, kad antradienį pristatyta ataskaita labiau apžvelgia būsimus, o ne nuveiktus darbus.
„Paprastai ataskaitose yra apžvelgiami darbai, kuriuos atlikai, o dabar kalbama apie tai, kokios bus reformos teikiamos ir pan. Vadinasi, kad praėjusiais metais, už kuriuos atsiskaitoma, tos reformos nestartavo, nebuvo pradėtos.
Vyriausybė elementariai vėluoja ir savo ruožtu perkelia naujus darbus į šiuos metus, jie atsispindi šioje ataskaitoje. Toks keistas žanras. O dėl visų kitų dalykų, išklausysime, užduosime klausimus ir nuo opozicijos ruošime atskirą rezoliuciją, įvertinančią Vyriausybės ataskaitą“, – portalui LRT.lt komentavo G. Paluckas.
Tiesa, jis atmetė Seimo pirmininkės svarstymus, kad Vyriausybės darbus reikėtų vertinti pandemijos kontekste. Anot socialdemokrato, pandemija tęsiasi jau dvejus metus, tad per tiek laiko buvo galima priprasti.
„Taip, savaime suprantama, kad yra tam tikri iššūkiai, bet juk yra ne viena ministerija, visos ministerijos turėjo namų darbus padaryti. Tarkime, mokesčių sistemos pertvarka. Pusantrų metų dirba darbo grupė, mes nieko nematome, tik atskirus fragmentus. Arba sveikatos apsaugos sistemos reforma. Jau septynis ar aštuonis mėnesius nešiojami siūlymai savivaldybėms, bet į Seimą jie nepakliūva, nes net patys valdantieji tam prieštarauja“, – kritikavo G. Paluckas.
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas apgailestauja, kad antradienį Seimui pateiktoje Vyriausybės 2021 metų veiklos ataskaitoje daugiausiai aptarinėjami antraeilės svarbos klausimai, o svarbiausioms kylančioms grėsmėms – kainų augimui, didžiausiai infliacijai Europos Sąjungoje ir jos valdymui dėmesio pritrūko.
„Vyriausybės pateiktoje 2021 m. veiklos ataskaitoje kalbama apie planuojamas reformas. Jos buvo žadėtos praėjusiais metais, bet neįvyko ir ataskaitoje jau žadama šiems metams. Ataskaitoje daugiausiai aptarinėjami antraeilės svarbos klausimai, o svarbiausioms kylančioms grėsmėms – kainų augimui, didžiausiai infliacijai Europos Sąjungoje ir jos valdymui, Vyriausybė ne tik praėjusiais metais visiškai nepasiruošė, bet ir dabar neieško efektyvių sprendimų“,- vertindamas premjerės Ingridos Šimonytės Seimui pateiktą Vyriausybės ataskaitą sako V. Fiodorovas.
Jis pastebi, kad praėjusių metų pabaigoje premjerė kalbėjo, kad žmonių pajamos augs ar bus auginamos tiek, kad gyventojams kainų augimas nepasijaus. „Tačiau panašu, kad čia prašauta pro šalį, suteikiant gyventojams nepamatuotų lūkesčių“,- sako Seimo „darbiečių“ frakcijos seniūnas V. Fiodorovas.
Pasak jo, „darbiečiai“ jau seniai pastebi, kad skiriamas pernelyg didelis dėmesys galintiems palaukti klausimams, kurie akivaizdžiai skaldo visuomenę. Pasak V. Fiodorovo, nelieka nepastebėti ir ne pirmą kartą opozicijos teikti projektai, kurie „neįvertinus jų turinio buldozeriu atmetami, o vėliau vėl atgimsta valdančiųjų rankose“.
Politikui keistai atrodo, kai dabartinė Vyriausybė kritikuoja buvusios Vyriausybės nuveiktus darbus. „Racionali kritika yra gerai, tačiau valdantieji, vertindami buvusios Vyriausybės veiklą, nelabai laukia patarimų“, – sako jis.
