Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad susitikęs su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė ir pateikė savo matymą apie tai, kaip Lietuva turėtų vystyti sausumos manevrų pajėgumus ir oro gynybą. Pasak V. Rupšio, akcentuota, kad šiuo metu reikėtų laikytis tos pačios platformos.
„Kalbant apie oro gynybą akcentavau, kad nors ieškoma ir stebima rinka, kalbama dėl trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Stingerׅ“, jau turėtume mąstyti apie vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės vadas. Anot jo, būtina dar papildomai didinti ir amunicijos kiekius.
Jis teigė, kad prezidentas tokias mintis palaiko, yra išdiskutuota tiek kariuomenėje, tiek krašto apsaugos sistemoje.
„Ieškant kitų platformų turbūt sugaištume labai brangaus laiko ir neaišku, ką įsigytume“, – sakė V. Rupšys.
Lietuva svarsto įsigyti prancūziškas savaeiges haubicas „Caesar“, patvirtino šalies kariuomenės vadas.
Naujas artilerijos pirkimo projektas pradedamas Lietuvai gavus visas įsigytas vokiškas haubicas „PzH2000“.
Pastarosiomis haubicomis buvo sustiprinta „Geležinio Vilko“ brigados artilerijos vienetai, tuo metu „Caesar“ sistemos būtų skirtos „Žemaitijos“ brigadai.
V. Rupšys nurodė besitikintis, kad visos naujai įsigytos haubicos bus pristatytos Lietuvai iki 2026 metų.
Pasak jo, iki pristatymo Prancūzijos kariai galėtų būti dislokuoti Lietuvoje, kad padėtų rengti šalies artileristus.
Rupšys: dėl ginkluotės laukia labai didžiulė konkurencinė kova
Jis tikina, kad taip jau yra kariuomenėje, kad negalima atskirai kiekvienam kariui kitokio ginklo duoti.
Jis teigė manantis, kad tai galėtų būti „Boxeriai“, „bet reikia galutinio sprendimo, o jis bus ne kariuomenės vado, o politikų“. „Nenoriu kalbėti dabar už krašto apsaugos ministrą. <...> Skaičiai turėtų aiškiai atspindėti ne tik manevro vienetą, bet ir būti netiesioginės paramos priemonių. Tai yra didžiulis įsigijimas“, – sako V. Rupšys.
Du batalionai, kurie jau aprūpinti dabartine platforma, bus aprūpinti ta pačia baze ir ateityje.
„Aš manau, kad antras mechanizavimo etapas turėtų baigtis 2026 metais. Optimistinis laikotarpis yra 2025–2026 metai. Bet reikia labai gerai įvertinti tai, kad visos valstybės dabar peržiūri savo prioritetus, gynybines strategijas. <...> Todėl dabar priklauso ne tik ko mes norime, bet ką gali ir pasiūlyti. Konkurencinė kova už tuos pačius produktus bus didžiulė“, – sakė V. Rupšys.
Jis pabrėžė, kad didžiausia konkurencinė kova bus nuo paprasto ginklo iki gynybos sistemomų ar šarvuočių.
Lietuvos kariuomenės vadas: „Moskva“ kreiserio praradimas – didelis smūgis Rusijai
Vertindamas vakarykštį Rusijos kreiserio „Moskva“ praradimą, Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad tai rimtas nuostolis Rusijos laivynui, be to, šis flagmanas, pasak V. Rupšio, bene trečias toks nuskandintas laivas per visą istoriją.
„Tas kreiseris labai rimtas ginklas dislokuojant bendrą jūrų pajėgumą Juodojoje jūroje, faktas – tai yra nešėjas tiek oro gynybos, tiek atakuojančių sistemų, galų gale – flagmanas. Galiu apsirikti, bet per istoriją, jei neklystu, tai trečias rusų laivas flagmanas yra nuskandintas“, – apie Rusijos prarastą kreiserį „Moskva“ sakė V. Rupšys.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Juodosios jūros laivyno flagmane kreiseryje „Moskva“, dalyvavusiame Maskvos kare prieš Ukrainą, trečiadienį sprogo šaudmenys. Pasak ministerijos, dėl padarytos žalos laivas „prarado pusiausvyrą“, kai buvo velkamas į uostą bei dėl „neramios jūros nuskendo“.
Tuo metu Ukrainos Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas sakė, kad į laivą pataikė ukrainietiškos priešlaivinės raketos „Neptun“.
Daugiau kaip 180 metrų ilgio kreiserį „Moskva“ pradėta eksploatuoti 1983-iaisiais. Šiemet Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo metu iš jo į Ukrainos teritoriją buvo leidžiamos raketos.
Kariuomenės vadas perspėjo dėl kelionių į Rusiją ir Baltarusiją
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigė, kad norėdami vykti į minėtas valstybės kariai privalo gauti kariuomenės leidimą.
Jis sakė, kad potencialiu Rusijos, Baltarusijos žvalgybos taikiniu šiuo metu gali tapti ir paprasti Lietuvos piliečiai.
Ketvirtadienį Baltarusija pranešė, kad mėnesiui – nuo balandžio 15-osios iki gegužės 15-osios – Latvijos ir Lietuvos piliečiai galės atvykti į Baltarusijos teritoriją be vizų.
Lietuvos žvalgyba šią savaitę įspėjo, kad padidėjus įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje, išaugo rizikos į Rusiją bei Baltarusiją keliaujantiems Lietuvos gyventojams. Pasak VSD, šių šalių žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius.
