Šią savaitę iškeltas pasiūlymas nugriauti dalį paminklų sovietų armijai Lietuvoje. Nors jis sulaukė politikų ir paminklus prižiūrinčių institucijų pritarimo, LRT.lt kalbinti istorinės atminties tyrėjai ragina nesiimti skubotų veiksmų.
Siūlo pagalvoti, ko norime pasiekti
Skaičiuojama, kad įvairių valstybių ir laikotarpių karių kapų visoje šalyje yra apie 300, maždaug pusė jų yra saugomi kaip kultūrinės vertybės. Pasak idėją palaikančių visuomenininkų ir politikų, turėtų būti peržiūrimi paminklai ir atsisakoma tų, kurie siejasi su komunizmu bei teigiamai vaizduoja karą. Pabrėžiama, kad pačios kapavietės nenukentėtų.
Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Balkelis sako skeptiškai vertinantis idėją per mėnesį atsikratyti paminklų.
Jo teigimu, pašalinti galima viską ir bet ką, tačiau pirmiausia Lietuva turėtų atsakyti į klausimą, koks to tikslas.
„Ar tai yra Lietuvos desovietizacija, ar tiesiog okupacijos simbolių naikinimas? Galų gale, kokia žinutė šia kampanija siunčiama, kam ji skirta: ar Lietuvos visuomenei, ar Rusijos, ar jos valdžiai, o gal Lietuvos sąjungininkams?“ – klausė istorikas.
Pasirodžiusius raginimus jis sieja su tuo, kad Lietuva karo metu ir vėl išgyvena politinį sukrėtimą, tačiau dabar tam, pasak jo, itin blogas laikas.
„Didelė dalis visuomenės išgyvena nerimą, nesaugumą ir baimę. Vis dėlto atrodo, kad yra daug politinių, istorinių, paveldinių ir teisinių argumentų, kurių reikėtų paisyti rengiant tokias kampanijas. Skuba čia nepriimtina, o emocijomis vadovautis reikėtų vis dėlto vengti. Apskritai karas yra pats blogiausias laikas tokioms akcijoms“, – sakė istorikas.
Tam pritarė LRT.lt kalbinta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, istorinės atminties tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad suprantama, jog šiandien Lietuvoje kyla tokios diskusijos – jas provokuoja ir agresyvi Rusijos prezidento Vladimiro Putino retorika.
„Mums reikia atnaujinti pokalbį apie tai, kaip, kokio santykio su sovietine praeitimi mes norime, kokių tos atminties ženklų viešojoje erdvėje norime, kad kurtume ateitį. Nes praeities apmąstymai visada susiję su ateities projektavimu. Bet dabar yra pats netinkamiausias laikas“, – sakė N. Arlauskaitė.
Ji įspėjo, kad skubama priimti sprendimus, kurie bus neatitaisomi.
„Visi istorijos politikos analitikai, praeities atminimo tyrėjai sako, kad sprendimams reikia laiko, bendruomenių diskusijų, kalbėjimo, o sprendimai, kurie daromi skubotai, karo sąlygomis, panaikina tokią galimybę“, – sakė ji.
T. Balkelio teigimu, paminklų griovimas karo Ukrainoje metu gali būti pražūtingas Lietuvos visuomenei dėl politinių priežasčių.
„Karo metu turime siekti visuomenės vienybės. Ar nebus taip, kad tokia kampanija tik sukiršins visuomenę, kaip nutiko dėl kitų paminklų šalinimo?“ – jis priminė ginčus. Be to, istoriko teigimu, paminklų griovimo kampanija pasinaudotų Rusijos propaganda, turėdama pretekstą skleisti melagingą informaciją apie Lietuvą. Norėdama didinti susipriešinimą, Rusija savo ruožtu galėtų imtis net tokių žingsnių kaip paskutiniųjų Lietuvos tremtinių paminklų Rusijoje sunaikinimas.
Kils praktinių problemų
N. Arlauskaitės teigimu, kils problemų vertinant atskirus objektus: pašnekovė įspėja, kad, kaip ir Žaliojo tilto skulptūrų atveju, nebus taip paprasta nustatyti, kas yra sovietiška, o kas ne.
„Kai kalbame apie sovietinę simboliką, palikimą, reikėtų neskubėti susidaryti sąrašo požymių, pagal kuriuos atskirsime, išskyrus atvirą simboliką. Yra daug klausimų. <...> Mums reikalinga visai kita diskusija, bet turbūt jai visai ne laikas“, – sakė ji.
Profesorė atkreipė dėmesį, kad istorinės atminties įamžinimo klausimus Lietuvoje nuolat lydi skandalai, stengiamasi daryti įtaką ekspertams ir darbo grupėms. Pavyzdžiui, Žaliojo tilto skulptūrų likimą svarstė dvi skirtingų sudėčių Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos ir pateikė skirtingas išvadas.
Istorikas T. Balkelis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu keliamas tikslas – paminklus pašalinti iki gegužės 9 dienos, kai Rusijoje švenčiama Pergalės diena, žyminti Sovietų Sąjungos pergalę Antrajame pasauliniame kare.
„Jei dalis paminklų liks, kas bus su likusiais? Ar jie bus saugomi? Šie klausimai turi būti atsakyti“, – skubėjimą kritikavo T. Balkelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad apie 160 paminklų yra karių kapų ir memorialų sudedamoji dalis: todėl, jei norėtume paminklus nukelti, gali atsitikti taip, kad memorialuose liktų tik patys kapai ir tvoros.
„Manau, kad su kapinėmis reikėtų elgtis itin atsakingai, pirmiausia čia turėtų kalbėti paveldo ekspertai, o ne politikai“, – sakė pašnekovas.
Jis pritaria, kad atvirai militariniai paminklai, nesantys kapinėse, galėtų būti nesunkiai pašalinti, tačiau tokių yra mažuma.
Istorikas priminė ir teisinį reguliavimą – paminklus griauti reikėtų pakeitus kultūros paveldą saugančius įstatymus, per likusį mėnesį tą vargu ar būtų galima padaryti kokybiškai. Yra ir specialios taisyklės, reguliuojančios užsienio valstybėms svarbius paminklus, su kitomis vyriausybėmis pasirašytos ir tarptautinės sutartys.
„Kaip mes įrodysime tarptautinei bendruomenei, kad saugome kapines, jei dalį kapinių tiesiog paimsime ir išardysime?“ – sakė istorikas.
Yra ir kita dilema – jei šalinami okupacinės kariuomenės paminklai, kils klausimas, ar palikti Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kareivių paminklus, memorialinius įrašus, lenkų Armijos Krajovos įamžinimo vietas Rytų Lietuvoje.
„Yra elementari nuostata gerbti žuvusių priešo karių kapavietes: ar tai yra žuvę lenkai, rusai, vokiečiai, prancūzai, civilizuotoje valstybėje jie nusipelno vienodos pagarbos. Su mirusiais niekas nekariauja“, – nuo skubotų sprendimų susilaikyti ragino istorikas.
Ar yra gerų sprendimų?
Kaip gerą pavyzdį, ką daryti su sovietiniais paminklais, istorikas paminėjo nuo 2018 metų Lietuvoje vykdomą akciją, kai prie paminklų pastatomos informacinės lentelės, pristatančios istorinį jų atsiradimo kontekstą. Tokios lentelės yra, pavyzdžiui, Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse, kur karių kapavietes žymi gedinčios motinos ir klūpančio kario skulptūra.
„Kyla klausimas, ar į šias pastangas numosime ranka? Man asmeniškai tokia strategija atrodo prasmingesnė, nes ji turi edukacinę vertę“, – sakė istorikas.
Tačiau Lietuvos diplomatiniai santykiai su Rusija šiandien itin blogi, o LRT.lt kalbinti paveldo specialistai pažymėjo, kad ir anksčiau derėtis dėl paminklų priežiūros buvo itin sunku. Vis tik T. Balkelis sako, kad Lietuva turi suprasti – paminklais rūpintis reikia pirmiausia mums patiems, daug jų šiandien avarinės būklės vien todėl, kad tiesiog nebuvo imtasi jokių veiksmų.
„Tai visų pirma mūsų pačių, mūsų valstybės ir visuomenės atsakomybė prižiūrėti kapines: reikia nuspręsti, kas jas prižiūri. <...> Susiduriame su problema, kad daug metų tų kapinių priežiūra buvo apleista, buvo nušienaujama žolė, kažkiek patvarkoma, bet klausimas nebuvo sprendžiamas politiniu lygiu“, – sako istorikas.
Kaip gerą pavyzdį jis paminėjo Pirmojo pasaulinio karo karių kapines Belgijoje, Prancūzijoje, kur specialiai tokiems paminklams įsteigtos organizacijos, prižiūrimi ir priešų – Vokietijos karių – kapai.
N. Arlauskaitė pastebi, kad svarstant paminklų ir sovietinės kultūros palikimą, taip pat ir konkursuose pasiūlomi sprendimai, kurie leidžia paminklų negriauti, tačiau, anot jos, dažniausiai laimi „trynimo gestas“.
„Geras variantas yra Nacionalinės dailės galerijos atnaujinta ekspozicija, – sakė profesorė, paprašyta paminėti geruosius pavyzdžius. – Joje yra prieškario, karo ir pokario salė. Ten kuriamas tirštas pasakojimas apie tai, kokią vietą užėmė to laiko menas, kaip jis susijęs su kraupiais, skausmingais istoriniais įvykiais, kaip tie įvykiai apmąstomi vėliau, sukuriama erdvė, kurioje aidi istorija.“
LRT.lt primena, kad šią savaitę buvo svarstoma idėja atsisakyti paminklų sovietų armijai, idėją iškėlė žurnalistas, visuomenės veikėjas Andrius Tapinas. Jo teigimu, gegužės 9 d., kai Rusijoje minima Pergalės diena, Lietuvoje galėtų griūti okupantus šlovinantys paminklai.
„Gal ne visi 150, tačiau bent dalis. Kokią stiprią žinutę pasiųstume ir sau patiems, ir pasauliui! Sudėtinga, bet įmanoma. Laiko nėra daug, bet įmanoma, ne tą dar esame padarę“, – skelbė A. Tapinas.
Į raginimus apsispręsti dėl paminklų sureagavo ir Lietuvos savivaldybių merai. Klaipėdos miesto vadovas Vytautas Grubliauskas trečiadienį sakė, kad atėjo laikas tokiems memorialams ir paminklams pasitraukti iš miestų ir Lietuvos.
Kultūros paveldo departamento teigimu, dėl karo Ukrainoje bus imtasi ir kultūros vertybių registro taisyklių peržiūros.
„Tikrai nereikėtų daryti skubotų sprendimų su didelėmis emocijomis. Turime civilizuotą tvarką, kaip jie buvo įrašyti, turi būti civilizuota tvarka ir išbraukti. Ir tada vietos savivalda turėtų apsispręsti“, – sakė departamento direktorius Vidmantas Bezaras.
Kultūros ministras Simonas Kairys LRT.lt teigė, kad dalį paminklų demontuoti gali savivaldybės, jei tik jie nėra minėtame registre.
„Savivaldybės kad ir šiandien ar rytoj yra absoliučiai laisvos paminklą nukelti, jei tai gatvės pavadinimas – pakeisti. Tam nereikia jokių papildomų įstatymų“, – komentavo S. Kairys.
