Praėjusiais metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sulaukė rekordinio kreipimųsi skaičiaus nuo pat tarnybos veiklos pradžios. Daugiausiai kreipimųsi – dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu. Pažymima, kad stebėti išaugę neapykantos kalbos mastai, o įvairių grupių nesaugumui įtakos darė ir dezinformacija, įvairios sąmokslo teorijos.
Šį penktadienį – lygiai metai po to, kai Seime prisiekė nauja lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Vykusioje spaudos konferencijoje pristatyta Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veikla 2021 metais.
Rekordinis kreipimųsi skaičius nuo tarnybos įsteigimo
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius konferencijos metu pabrėžė, kad praėjusiais metais tarnyboje buvo sulaukta rekordinio skaičiaus kreipimųsi nuo tarnybos įsteigimo 1999 metais.
Pasak T. V. Raskevičiaus, siekiant efektyvios tarnybos veiklos, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą – nors tarnybai vis pridedamos naujos funkcijos, skiriamas finansavimas nėra sistemiškai peržiūrimas ir didinimas, taip pat fiksuojamas žmogiškųjų išteklių trūkumas, teigė Seimo narys.
„Nepaisant iššūkių, manau, 2021 metai tarnybai buvo didžiai sėkmingi – buvo vykdomi diskriminacijos prevencijos, lygių galimybių užtikrinimo, lygių galimybių sklaidos veiklos, konsultuojamos privačiosios ir viešosios įstaigos dėl lygių galimybių integravimo darbo vietose, vesti mokymai, aplankyta trečdalis savivaldybių. (...)
Didelis dėmesys skirtas neapykantos kalbos prevencijai. (...) Tarnyba buvo vis labiau ir tapo vis labiau matoma viešojoje erdvėje“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Parlamentaras pridūrė: „Noriu padėkoti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai ir jos kontrolierei bei visai komandai už įkvepiantį darbą, kad lygios galimybės Lietuvoje taptų ne fikcija, o realybe“.
Dezinformacija ir sąmokslo teorijos
Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė pažymėjo, kad pandemija stipriai veikė pažeidžiamas grupes ir darė įtakos jų lygioms galimybėms.
Praėjusiais metais taip pat stebėti išaugusi neapykantos kalbos mastai, o reakcijos į padidėjusį prieglobsčio prašytojų skaičių bei Baltarusijos hibridinę ataką buvo ne visada skaidrios. Pasak B. Sabatauskaitės, tai darė įtakos ir skirtingų tautybių, kilmės, religijos ar skirtingos odos spalvos asmenų gyventojams Lietuvoje.
„Pandemija dar labiau išryškino ir taip gilias žmonių su negalia teisių įgyvendinimo problemas, atokvėpio paslaugų trūkumą šeimoms, prižiūrinčioms sunkią negalią turinčius vaikus – suaugusius ar ne“, – kalbėjo lygių galimybių kontrolierė.
Kaip teigė B. Sabatauskaitė, įvairių grupių nesaugumui įtakos darė ir dezinformacija, įvairios sąmokslo teorijos, „paskatinusios nematyto masto pasipriešinimą bene labiausiai žinomai tarptautinei sutarčiai Lietuvoje – Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo, kitaip vadinamai Stambulo konvencijai“.
„Tai kėlė kitus didžiulius iššūkius lygių galimybių įgyvendinimui, be to, sukėlė didelį nesaugumą LGBTI+ asmenims“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.
Anot jos, praėjusiais metais taip pat dažnai girdėjome ir Holokaustą menkinančių pasisakymų, kurie žeidė ir skaudino Lietuvos žydų-litvakų bendruomenę.
Kaip paantrino B. Sabatauskaitė, praėjusiais metais tarnyba sulaukė rekordinių kreipimųsi skaičiaus nuo tarnybos veiklos pradžios – daugiau nei tūkstančio kreipimųsi raštu, taip pat apie 600 konsultacijų žodžiu.
Lygių galimybių kontrolierė taip pat atkreipė dėmesį į tarnybos galimybes bei finansavimą – jos teigimu, tarnybos komanda balansuoja ant visiškos galimybių ribos – nuo 2017 metų vis pildant tarnybos funkcijas ir neskiriant finansavimo žmogiškiesiems ištekliams, tarnyba nebegalės efektyviai įgyvendinti visų veiklų, teigė B. Sabatauskaitė.
Dėl Stambulo konvencijos siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą
B. Sabatauskaitė politikams nesutariant dėl Stambulo konvencijos siūlo dėl šio tarptautinio dokumento kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
„Jeigu yra abejojama ir manoma, kad jos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, Seimo nariai turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimo prieštaravimo ir arba pašalinti tuos dvejojimus, arba patvirtinti“, – sakė lygių galimybių kontrolierė.
Pristatydama tarnybos rekomendacijas, B. Sabatauskaitė pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo verdiktas duotų atsakymą dėl šios konvencijos, strigusios Seime, likimo.
„Raginame ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo. Tiesą pasakius, šią rekomendaciją turbūt jau atsibodo kartoti ir nevyriausybinėms organizacijoms, ir mums. (...) Galbūt raginčiau tada bent suformuluoti tą kreipimąsi, jei neketinama ratifikuoti konvencijos greitu metu“, – sakė lygių galimybių kontrolierė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas T. V. Raskevičius sakė teigiamai vertinantis siūlymą, kad Stambulo konvencijos atitiktį šalies pagrindiniam šalies įstatymui įvertintų Konstitucinis Teismas.
„Pozityviai vertinu siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam mūsų šalies įstatymui. (...) Čia būtų ne skundimas – prašymas įvertinti, ar tarptautinė sutartis neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė T. V. Raskevičius.
„Yra galimi keli kreipimosi žanrai, tai gali padaryti kelių Seimo narių grupė, tada tas kreipimasis nėra nagrinėjamas prioriteto tvarka, jei tas kreipimasis būtų priimtas nutarimu, tada KT tokį kreipimąsi nagrinėtų prioriteto tvarka ir atsakymas būtų gana greitas“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas.
Daugiausiai kreipimųsi – dėl galimos diskriminacijos lyties pagrindu
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Teisės grupės vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits pasakojo, kad daugybę metų iš eilės daugiausiai kreipimųsi sulaukiama dėl galimos diskriminacijos dėl lyties – praėjusiais metais tokių kreipimųsi buvo 203.
Taip pat sulaukta 151 kreipimosi, kuriame buvo teiraujamasi arba skundžiamasi dėl galimos diskriminacijos rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės, etninės priklausomybės pagrindu.
Tarnyba gavo 125 kreipimųsi, kuomet žmonės abejojo, ar nebuvo pažeistos teisės dėl negalios, 110 kreipimųsi dėl diskriminacijos amžiaus pagrindu, dėl socialinės padėties – 51, dėl lytinės orientacijos – 49. Dar 40 kreipimųsi gauta dėl galimos diskriminacijos religijos, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų pagrindu, kalbėjo L. Vengalė-Dits.
Pasak Teisės grupės vyresniosios patarėjos, beveik 4 proc. kreipimųsi fiksuoti daugialypės diskriminacijos atvejai, kai žmogus suvokia, jog patiria diskriminaciją ne tik dėl vieno požymio, bet dėl kelių požymių, kurie vienas su kitu susiję.
Kaip aiškino L. Vengalė-Dits, 25 proc. visų priimtų sprendimų pažeidėjai buvo įspėti dėl Lygių galimybių įstatymo pažeidimo, 16 proc. sprendimų buvo siūlyta nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus.
Daugiausiai pažeidimų užfiksuota vartotojų teisių apsaugos srityje – 53 proc. Antroje vietoje rikiuojasi pažeidimai darbo santykių srityje – tokie pažeidimai sudarė 35 proc.
