Lietuvos vaikai galėtų būti fiziškai aktyvesni, sako ekspertai ir siūlo didinti fizinio ugdymo pamokų skaičių mokyklose. Skatinant vaikus sportuoti, nuo rugsėjo vienoje Kauno rajono mokykloje įsteigta sporto klasė. Penktokai turi daugiau fizinio ugdymo pamokų nei jų bendraamžiai ir tris kartus per savaitę lanko treniruotes vakare.
Toks bandomasis projektas pasiteisino, tačiau specialistai pabrėžia – fizinis vaikų aktyvumas ir sveikas gyvenimo būdas yra ne tik mokyklos rūpestis.
Pasaulio sveikatos organizacija per dieną rekomenduoja nueiti 10 tūkst. žingsnių – apie septynis kilometrus, tačiau vidutiniškai lietuviai nueina kur kas mažiau – po 3 tūkst. žingsnių per dieną. Tik kas trečias ar ketvirtas Lietuvos vaikas juda tiek, kiek rekomenduoja PSO, – esame vidutiniokai pagal fizinį vaikų aktyvumą. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos miestai ir bendruomenės skatina žmones daugiau judėti ir sportuoti.
Vaikai pavargsta, bet sportuoti nori
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje lankėmės apie devintą valandą ryto. Vaikai buvo ką tik įpusėję pamoką – tokias, trunkančias pusantros valandos, per savaitę turi dvi.
„Sportuoti norisi, nes šiaip sėdi prie kompiuterio – visą dieną prasėdėsi, akis susigadinsi“, – paklaustas, kodėl sportuoja, paaiškino sporto klasės mokinys Arvydas.
Mokyklos sporto salė atskirta užuolaida. Vienoje pusėje vyksta futbolo, kitoje – rankinio pamoka. Dalis vaikų tuo pačiu metu sportavo karatė klube šalia mokyklos.
Per savaitę sporto klasės vaikai turi viena fizinio ugdymo pamoka daugiau nei kiti mokyklos mokiniai. Vaikai sako, kad krūvis nemažas – be fizinio ugdymo pamokų ryte, tris dienas per savaitę į treniruotes jie eina po pamokų. Klasėje – 26 vaikai, gyvenantys Garliavoje, apylinkėse, keturi atėjo iš Kauno mokyklų.
Rankinio trenerei Ritai Urnikienei paskelbus pertraukėlę, penktokių klausiu, kodėl pasirinko sporto klasę.
Sportuoti norisi, nes šiaip sėdi prie kompiuterio – visą dieną prasėdėsi, akis susigadinsi.
Sporto klasės mokinys Arvydas
„Man patinka šitoje klasėje, labai smagu su visais sportuoti“, – pasakoja Altėja ir Samanta.
Pasiteiravus, ar pavargsta, atsako teigiamai, bet sako esančios sveikesnės.
Treneriai: vaikai labai motyvuoti
Vaikų treneriai sako, kad dirbti su sporto klase lengva, ir giria idėją kurti tokią sporto klasę. Rankinio trenerė R. Urnikienė teigia, kad vaikai nepraleidžia treniruočių.
„Po pamokų paruošusios namų darbus, jos vėl visos kartu čia. Ir labai matyti rezultatai – kai vaikai šimtu procentų lanko treniruotes, rezultatai gerėja. Jos pralenkia kitas mergaites, kurios ateina tik kaip į būrelį du kartus per savaitę“, – sako R. Urnikienė.
Trenerė tarp mergaičių iš sporto klasės mato „perliukų, kurie žiba“ ir sako, kad galbūt iš jų pavyks užauginti Lietuvą garsinančias sportininkes.
Karatė treneris Giedrius Linartas pastebi, kad vaikai nori sportuoti. Jis keičia programą, kad treniruotės neprailgtų.
„Vaikų fizinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl karantino. Nežiūrėkim į sportą kaip į aukšto meistriškumo sportą, bet kaip į vaikų užimtumą ir sveikatinimo programą“, – sako G. Linartas.
Labai matyti rezultatai – kai vaikai šimtu procentų lanko treniruotes, rezultatai gerėja. Jos pralenkia kitas mergaites, kurios ateina tik kaip į būrelį du kartus per savaitę.
R. Urnikienė
Pasak futbolo trenerio Henriko Grigo, mokiniams labai svarbu parinkti tinkamą krūvį ir grupėje yra labai talentingų vaikų.
„Žinoma, vaikai, kurie gauna daugiau specifinio ugdymo, valandų daugiau, turi daugiau galimybių ateityje pasiekti rezultatų ir tapti profesionaliais sportininkais“, – sako H. Grigas.
Nemokamas maitinimas ir pagalba ruošiant pamokas
Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė Valė Urbelienė laužo stereotipus, kad sportuojantys vaikai mažiau dėmesio skiria mokslams. Ji sako, kad sporto klasės rezultatai yra labai geri.
„Mes šitai klasei esame pritaikę dalinį visos dienos modelį. Tarp pamokų ir vakarinių treniruočių su jais dirba mokytoja, kuri padeda jiems ruošti namų darbus“, – pasakoja V. Urbelienė.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, pasiūlęs kurti tokią klasę Garliavoje, pasakoja, kad savivaldybė skiria lėšų vaikų maitinimui: sporto klasei pietūs ir pavakariai yra nemokami.
„Kauno rajono savivaldybė šitos klasės maitinimui irgi skiria daugiau dėmesio, tai mums per metus atsieina 15 tūkst. eurų. Adomo Mitkaus pagrindinėje mokykloje kitais metais planuosime dar vieną penktą klasę ir taip turime tikslą užauginti ją iki progimnazijos. Po to šita klasė tęstų mokslą Juozo Lukšos gimnazijoje“, – sako Kauno rajono meras V. Makūnas.
Jis svarsto, kad ateityje tokių klasių rajone rasis ir daugiau.
Pokalbio pabaigoje mokyklos vadovė prasitaria, kad vis dėlto viena problema yra. Visi 26 sporto klasės mokiniai yra lyderiai arba nori tokie būti.
„Lyderiai, kai jų yra daug, veikia kitaip. Jie ne visada būna patogūs, jie tokie yra visur, pamokoje – taip pat, o čia reikia naujų strategijų. Mes ieškosime pagalbos, kad tą lyderystę nukreiptume į pozityvą“, – sprendimų ieško V. Urbelienė.
Tikimasi, kad patarimų duos prie projekto prisijungiantis Lietuvos sporto universitetas. Jo bendruomenė tikrins sporto klasės mokinių sveikatą, patars dėl treniruočių, mitybos, sporto psichologijos ir pedagogikos.
Lietuvos vaikai turėtų judėti daugiau
Lietuvos sporto universiteto profesorius Arūnas Emeljanovas sako, kad vaikų fizinį aktyvumą reikia tobulinti. Pasak jo, tik kas trečias ar kas ketvirtas Lietuvos mokinys juda tiek, kiek rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. O jos rekomendacijos – kasdien mažiausiai valanda nuo vidutinio iki didelio fizinio aktyvumo.
„Lietuva visiškai neišsiskiria iš pasaulinio konteksto – kuo mažesni vaikai, tuo jie yra fiziškai aktyvesni. Taip pat Lietuvoje, kaip ir kitur, mergaičių fizinis aktyvumas yra gerokai mažesnis negu berniukų“, – sako A. Emeljanovas.
Pasak profesoriaus, tokia sporto klasė yra geras pavyzdys kitoms mokykloms. Dar vienas siūlomas sprendimas – daugiau fizinio ugdymo pamokų mokyklose.
„Daug metų kalbėjome su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei su kitomis suinteresuotomis grupėmis dėl tos trečios fizinio ugdymo pamokos. Šiaip ne taip ją turim, bet noriu pabrėžti, kad to per maža. Jau visas pasaulis eina keturių ir penkių fizinio ugdymo pamokų link. Jau mūsų kaimynai net penkias turi.
Jau reikėtų pradėti dėliotis tiek infrastruktūrą, tiek finansus, jau reikia ruošti visuomenę ir mokyklas tai ketvirtai fizinio ugdymo pamokai.
A. Emeljanovas
Mes turime tris, bet jau reikėtų pradėti dėliotis tiek infrastruktūrą, tiek finansus, jau reikia ruošti visuomenę ir mokyklas tai ketvirtai fizinio ugdymo pamokai“, – sako A. Emeljanovas.
J. Šiugždinienė: fizinio ugdymo pamokų turinys turi keistis
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad ne vien mokykloje ir fizinio ugdymo pamokose vaikai turėtų būti skatinami sportuoti – užkrečia ir pavyzdys šeimose. Ministerija didina pamokų skaičių – nuo rugsėjo pradinukai turi viena daugiau, t. y. tris fizinio ugdymo pamokas.
Ministrės nuomone, turi keistis fizinio ugdymo pamokų turinys – vaikai turėtų būti mokomi taisyklingai atlikti fizinius pratimus, sveikos gyvensenos.
Ar reikia daugiau fizinio ugdymo pamokų per savaitę mokyklose, ministrė abejoja.
„Turime įvertinti, kad pernai apie pusę neformaliojo vaikų švietimo krepšelio lėšų buvo skirta būtent sporto veikloms. Vaikai sportuoja už mokyklos ribų ir neformaliojo ugdymo veiklose, tai tikrai vyksta intensyviai. Ir savivaldybės skiria praktiškai 50 proc. vaiko neformaliojo švietimo lėšų sporto veikloms. Ne vien pamokos yra svarbu“, – pastebi J. Šiugždinienė.
Vaikų ligų gydytoja: mažiau judesio – daugiau ligų
Kauno klinikų vaikų ligų gydytoja dr. Lina Jankauskaitė tvirtina, kad, vaikams mažiau judant, daugėja sveikatos sutrikimų, kuriais anksčiau skųsdavosi suaugusieji.
„Kalbame apie antro tipo diabetą, metabolinį sutrikimą būtent dėl didelio svorio. Jį lemia nejudrumas, pasikeitusi mityba. Per pandemiją ne visi tėvai galėjo užtikrinti visavertę vaikų mitybą, nes patys dirbo nuotoliu. Prisideda didelio spaudimo rizika, mitybos sutrikimų turintys vaikai turi ir psichologinių problemų. Toks uždaras ratas“, – pasakoja dr. L. Jankauskaitė.
Nyderlanduose gyvenusi medikė teigia, kad ši šalis gali būti sveikos gyvensenos pavyzdžiu.
„Yra dviračių kultūra – dviratininkai ir pėstieji visada teisūs, jie turi pirmenybę. Taip skatinamas judėjimas, dviračių sportas, bėgiojimas. Sutvarkyti ir apšviesti parkai. Net ir pliaupiant lietui aš esu bėgiojusi. Maniau, būsiu vienintelė, bet sutikau ne vieną bėgiojantį. Oro sąlygos nėra kliūtis. Kaip ir pasiteisinimai kažkokia liga“, – sako vaikų ligų gydytoja L. Jankauskaitė.
Specialistai pabrėžia, kad vaikų fizinis aktyvumas yra ne tik mokyklos rūpestis – labai svarbu tėvų pavyzdys, valstybės sprendimai ir investicijos kuriant aplinką, kuri būtų patogi judėti – saugūs dviračių taikai, sutvarkyti parkai, lauko treniruokliai ar nuvalytas šaligatvis žiemą.
