Pirmadienio rytą daug Lietuvos mokinių pradėjo nuo visuotinės istorijos pamokos, skirtos Ukrainai. Jos metu istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius sklaidė pastaruoju metu dažniausiai girdimus melus apie Ukrainą. Pamoka apie Ukrainą tiesiogiai ar vėliau pirmadienį peržiūrėta 30 tūkst. kartų.
Pirmadienio rytą daug Lietuvos mokinių pradėjo nuo visuotinės istorijos pamokos, skirtos Ukrainai. Jos metu istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius sklaidė pastaruoju metu dažniausiai girdimus melus apie Ukrainą. Jis sakė, kad šios pamokos temos nėra jokioje programoje, ją padiktavo pats gyvenimas, įvykiai mūsų kaimynystėje, turėdamas galvoja Rusijos karą Ukrainoje.
Per pamoką pedagogas vaikams papasakojo apie šios valstybės šimtmečių istoriją, valstybingumo šaknis, dekonstravo istorijos klastotes.
Putinui kariaujant Ukrainoje iniciatyvos ėmėsi ir kiti mokytojai. Jie ragina Lietuvos mokyklas užtikrinti ugdymą į Lietuvą atvykstantiems Ukrainos vaikams, taip pat registruotis mokytojus savanorius. Visa informacija – žemiau.
Neigė skleidžiamus mitus apie Ukrainą
„Ukrainoje gyvenantys žmonės, ukrainiečiai, yra atskira, savarankiška tauta ir jie nėra rusai. Ukrainiečiai daugiau kaip tūkstantį metų patys kuria savo istoriją, patys kuria savo valstybę ir jei jie patys ją sukūrė, jie neturi niekam būti dėkingi, kad turi valstybę. Jie niekam nėra skolingi už savo valstybę ir niekas neturi teisės jos atimti“, – vesdamas Ukrainos istorijos pamoką kalbėjo mokytojas A. Jurgelevičius.
Per pamoką pedagogas paneigė kelis mitus, kurie itin plačiai skleidžiami pastaruoju metu.
Pirmasis mitas: ukrainiečiai ir rusai yra viena tauta
„Iš tiesų istorinė realybė yra kitokia. Taip, ukrainiečiai, baltarusiai, kaip ir daugybė kitų tautų Rytų, Pietų Europoje, turi vieną protėvynę – senuosius slavus.
Dėl senųjų slavų senosios gyvenamosios vietos istorikai ginčijasi. Kai prasidėjo Didysis tautų kraustymasis, iš savo vietos, susidūrę su atėjūnais, pajudėjo ir senieji slavai. Laikui bėgant, per kelis šimtmečius, jie išplito Pietų ir Rytų Europos regione ir ilgainiui susiformavo daugybė atskirų slavų tautų, tokios kaip ukrainiečiai, baltarusiais, lenkai, čekai, mažiau žinomi sorbai, gyvenantys dabartinėje Vokietijoje, čekai, slovakai, slovėnai, bulgarai, makedonai, rusai.
Negalima, kalbant apie ukrainiečius ar kitas tautas, sakyti, kad tai yra viena tauta. Tai yra skirtingos, savo kelią pasirinkusios arba savo keliu eiti kitų priverstos tautos“, – aiškino A. Jurgelevičius.
Antrasis ir trečiasis mitai: Kijevas yra visų rusų miestų motina ir Ukraina neturi valstybingumo tradicijos
„Kitas mitas, kurį svarbu aptarti, kai vyksta mūšiai dėl Ukrainos sostinės Kijevo, yra toks: sakoma, kad dabar rusai, rusų vadai, prezidentas, rusų elitas nori susigrąžinti savo miestą Kijevą. Yra ištraukiama iš istorijos citata, parašyta 11 amžiuje vienuolio Nestoro, kuri skamba: „Kijevas yra visų rusų miestų motina“.
Pasak mokytojo, dažnai, norint pažeminti tautą, šiuo atveju ukrainiečius, kartojama, kad tauta, neturinti valstybingumo tradicijos, negali turėti valstybės. Ir esą kad jei tokia valstybė atsirado, tai ji nėra lygiavertė su kitomis.
„Dažnai girdime mitą, kad Ukraina neturi valstybingumo tradicijos. Neva Ukraina atsirado netikėtai, kažkieno padovanota, kažkieno valia, o ukrainiečiai valstybės sukūrime kaip ir nedalyvavo, o jei yra tokia situacija, esą galima lengva ranka šitą valstybę atimti.
Ukrainiečių istorija labai sena, ji siekia pirmuosius mūsų eros amžius. Ši istorija užrašyta rašytiniuose šaltiniuose. Neteisūs tie, kas sako, kad valstybingumo tradicijos yra labai trumpos. Ukrainos valstybingumo tradicija siekia pirmuosius mūsų eros amžius“, – aiškino pedagogas.
Jis pabrėžė, kad Ukrainos valstybė dabartinėje teritorijoje atsirado atkeliavus vikingams variagams, jiems įsitvirtinus Kijeve ir pradėjus kurti Rusią.
„Kijevo Rusia – taip vadinosi seniausioji ukrainiečių valstybė, ta seniausioji slavų valstybė. Ji siekė nuo Baltijos jūros šiaurėje iki Juodosios jūros pakrantės pietuose“, – aiškino A. Jurgelevičius.
Jis pabrėžė, kad jau dabartinės Ukrainos valstybingumo tradicija siekia 9 amžių, t.y. trunka daugiau nei 1000 metų.
Istorijos pamoką galite žiūrėti ČIA.
Ketvirtasis mitas: rusų ir ukrainiečių tautas sieja šimtametė draugystė
„Šitas mitas atsirado palyginti neseniai – 20 amžiuje, kai rusai, ukrainiečiai, mes, lietuviai, patekome į sovietų sąjungos imperiją. Joje buvo kalbama apie tautų draugystę, bet visada visi matė neteisybę, matė, kad yra vyresnysis brolis – rusai, o visos kitos tautos, tarp jų ir ukrainiečiai, yra jaunesnieji broliai“, – aiškino istorijos mokytojas.
Jis pabrėžė, kad istorijoje dažnai tautų santykiai buvo grindžiami ne draugyste ar meilės jausmais, o silpnesniojo paklusnumu stipresniam.
„Lygiai tą patį galima pasakyti apie rusų ir ukrainiečių santykius“, – sakė A. Jurgelevičius.
Jis pabrėžė, kad Ukraina patyrė savo kalbos varžymą.
Istorijos mokytojas vaikams paaiškino, kad engimas tęsėsi ir sovietiniais metais, į sovietų sąjungą šalys pateko brutalios karinės prievartos būdu, skleidžiant melagingą propagandą.
„Ukrainiečių gyvenimas sovietų sąjungoje nebuvo pažymėtas draugiškais jausmais. Ukrainiečiai prisimena daugybę nelaimių, kurias patyrė sovietų sąjungoje. Turbūt apie didžiausią, Holodomorą, badą, žino ne tik
ukrainiečiai. Tuomet Ukrainoje, kuri turi derlingų žemių, kuri buvo vadinama sovietų sąjungos aruodu, iš kurios buvo išvežama daugiausiai grūdų, dirbtinai buvo sukeltas badas, dėl jo mirė daugybė žmonių.
II pasaulinio karo metais, prie kurio sukėlimo prisidėjo sovietų sąjungos diktatorius Stalinas, į frontą buvo pasiųsta šimtai tūkstančių Ukrainos žmonių. Jie buvo verčiami eiti į karą, o tie, kurie nenorėjo kariauti už sovietų sąjungą, už tą tariamą draugystę, buvo naikinami, uždaromi į kalėjimus, tremiami į Sibirą“, – pasakojo A. Jurgelevičius.
Penktasis mitas: ukrainiečiai yra nacionalistai ir fašistai
„Kas yra nacionalistas? Visuotinai priimtu aiškinimu nacionalistas yra žmogus, mylintis savo tėvynę, savo tautą. Tik komunistinės sovietinės sąjungos metu žodis „nacionalistas“ įgijo neigiamą reikšmę, nacionalistas buvo blogai, o tas, kuris yra už tautų draugystę, buvo gerai. Gyvendami laisvame pasaulyje, Vakarų pasaulyje, turime grįžti prie tikrosios žodžio „nacionalistas“ reikšmės.
Išties ukrainiečiai buvo nacionalistai. Nacionalistai buvo lietuviai. Mūsų valstybės tėvai Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Antanas Smetona, Steponas Kairys buvo nacionalistai, nes jie mylėjo savo tautą, norėjo sukurti savo valstybę. Tokių žmonių buvo ir Ukrainoje“, – aiškino A. Jurgelevičius.
Jis pabrėžė, kad mylėti savo valstybę yra pagarbos vertas dalykas.
„Reikia aiškiai pasakyti, kad ukrainiečiai yra savo istoriją išmananti ir gerbianti tauta, nacionalistai, savo gyvenimą tvarkantys demokratiniais pagrindais, ką ir matome šiandien“, – sakė mokytojas.
Pedagogas A. Jurgelevičius pabrėžė, kad savo ir kitų šalių istorijos išmanymas mums padeda suprasti, kas vyksta dabar, ir planuoti žingsnius į ateitį.
„Viena vertus, įvykiai Ukrainoje labai žeidžia, sukuria daug neigiamų emocijų, kita vertus, apsidairę aplinkui, pamatome, kokioje šalyje gyvename, kad mes sugebėjome sukurti ir išsaugoti, tikiu, kad prireikus sugebėsime ir apginti, savo valstybę“, – pamoką užbaigė mokytojas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos pirmininko pavaduotojas A. Jurgelevičius.
Skatina registruotis savanorius
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) skelbia skirianti finansinę paramą Ukrainos vaikams. Be to, ji ragina užtikrinti ugdymą atvykstanties Ukrainos vaikams.
„Mūsų tikslas yra susivienyti, kad galėtume kuo greičiau užtikrinti vaikų ugdymą“, – skelbia profesinė sąjunga.
„Šiomis dienomis, kai ukrainiečiai yra stoję į žūtbūtinę kovą už savo (ir mūsų) laisvę, tai suvokiančių piliečių pareiga padėti tiek, kiek tik jie gali. Kiekvienas atskirai ir visi kartu.
Švietimo bendruomenė yra sąmoninga ir atsakinga, gebanti ne tik jautriai reaguoti, bet ir susitelkusi veikti net pačiomis sunkiausiomis akimirkomis. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga kaip organizacija iš sukauptų lėšų skiria finansinę paramą ukrainiečių vaikams.
Suprantame, kad šiuo metu labai svarbu užtikrinti nuo karo nukentėjusių šeimų priėmimą ir pirmąją pagalbą. Ir tai ne tik fizinis saugumas, bet ir sklandus ugdomasis procesas mažiesiems ukrainiečiams.
Organizaciniai darbai gali užtrukti ir gerokai ilgiau, o karo siaubo ir kelionės iškankintiems vaikams reikia ramybės, saugumo, įprasto taikaus gyvenimo ir galimybės toliau mokytis. Todėl visuomeninės iniciatyvos šituo metu galėtų padėti sklandžiau teikti įvairiapusę pagalbą.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Nacionalinė katalikiškų mokyklų asociacija ir Mokytojai pabėgėliams (Teachers for refugees in LT) kviečia visas galinčias Lietuvos ugdymo įstaigų bendruomenes padėti pabėgėlių iš Ukrainos vaikams“, – rašoma pranešime.
LŠDPS siūlo kelias galimybes:
1. Savo ugdymo įstaigose priimti Ukrainos vaikus ir organizuoti jų ugdymo procesą (registracija ČIA).
2. Pasiūlyti savo kaip mokytojų savanorių paslaugas padedant organizuoti ugdymo procesą (registracija ČIA).
