Vengrijos ministrui pirmininkui Peteriui Magyarui triuškinama pergalė rinkimuose prieš Viktorą Orbaną buvo tik pradžia – nepraėjus nė šešiems jo kadencijos mėnesiams, naujoji vyriausybė persekioja buvusius pareigūnus, kuriuos jis kaltina korupcija ir piktnaudžiavimu įgaliojimais.
Duodamas išskirtinį interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“, 45 metų P. Magyaras antradienį teigė, kad dedamos pastangos susigrąžinti turtą, kuris, kaip teigiama, buvo neteisėtai naudojamas valdant jo pirmtakui, tačiau atsakomybės siekimas privalo atitikti teisinės valstybės principus, kuriuos V. Orbano vyriausybė dažnai ignoruodavo.
„Vengrijos žmonės akivaizdžiai nori matyti rezultatus patraukiant kaltuosius atsakomybėn, juos nubaudžiant ir atgaunant pavogtą turtą“, – iš savo biuro Budapešto centre sakė P. Magyaras.
Pasak jo, V. Orbano valdymo metais vengrai „patyrė, kad ši nuostabi šalis, kuri 2004 metais įstojusi į Europos Sąjungą (ES) fiksavo puikius rodiklius, tapo viena skurdžiausių ir labiausiai korumpuotų valstybių narių Europoje“.
P. Magyaro centro dešinioji, proeuropietiška partija „Tisza“ balandį įveikė V. Orbano kraštutinių dešiniųjų partiją „Fidesz“, užbaigdama 16 metų trukusį jo valdymą, kuriuo žavėjosi pasaulinė nacionalistinė dešinė – dėl priešiško požiūrio į ES ir griežtos pozicijos imigracijos bei „liberaliosios pagrindinės srovės“ atžvilgiu.
V. Orbano „neliberali demokratija“, kaip ją vadino jis pats, panaikino stabdžių ir atsvarų sistemą bei praturtino jo sąjungininkus verslo pasaulyje, daugiausia skiriant jiems pelningas ES finansuojamas valstybines sutartis. Susirūpinimas dėl korupcijos ir demokratijos nuosmukio paskatino bloką 2021 metais sulaikyti milijardinį finansavimą Vengrijai.
Naujoji vyriausybė siekia susigrąžinti turtą
Prieš rinkimus P. Magyaras pažadėjo patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už praeities piktnaudžiavimą, ir susigrąžinti viešąjį turtą, kuris buvo netinkamai naudojamas V. Orbano valdymo laikais. Naujausios apklausos rodo, jog didžioji dauguma rinkėjų tikisi, kad jis įvykdys šį pažadą.
P. Magyaro vyriausybė įsteigė Nacionalinę turto susigrąžinimo ir apsaugos tarnybą, turinčią tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo įgaliojimus tirti netinkamo viešųjų lėšų naudojimo bylas. P. Magyaras šią tarnybą pavadino „superinstitucija“, galinčia pasitelkti policiją, prokurorus ir mokesčių inspekciją, „kad sudėtingos korupcijos bylos atskleidimas netruktų daug metų“.
P. Magyaras taip pat pateikė prašymą prisijungti prie Europos prokuratūros, kuri tiria nusikaltimus, susijusius su ES lėšomis, taip atšaukdamas ilgametį V. Orbano atsisakymą dalyvauti.
Nors keli buvę pareigūnai jau sulaikyti įtariant juos su korupcija susijusiais nusikaltimais, P. Magyaras pripažino, kad jaučiamas spaudimas greičiau pasiekti rezultatų.
„Jaučiu nekantravimą, – sakė jis. – Tačiau visi turi suprasti, kad norime sukurti teisinę valstybę, demokratinę šalį, šalį, kuri laikosi ES ir pagrindinių teisių, o tam reikia laiko.“
„Stengiuosi žmonėms paaiškinti, kad mafijos ir kriminaliniuose filmuose įdomiausios ne pirmosios 10 minučių, o vidurys ir pabaiga“, – sakė jis.
Tvirta pozicija dėl migracijos
Sparčios reformos dėl kovos su korupcija ir teismų nepriklausomumo stiprinimo padėjo pasiekti, kad ES gegužę paskelbtų atblokuosianti 16,4 mlrd. eurų Vengrijai, kurie buvo įšaldyti V. Orbano valdymo metu.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį lankysis Budapešte, minint Vengrijos 1956 metų antisovietinės revoliucijos 70-ąsias metines. Tai dar vienas ženklas, kad komplikuoti santykiai su ES gerėja.
Tačiau atšilimas nepanaikino nesutarimų dėl migracijos.
P. Magyaras sakė, kad jo administracija išlaikys V. Orbano eros imigracijos ir prieglobsčio politiką, įskaitant neteisėtai atvykusių migrantų grąžinimą atgal per pietinę sieną į Serbiją. Taip pat, jo žodžiais, liks tvoros su spygliuota viela palei sieną, kurias 2015 metais pastatė V. Orbanas, siekdamas neįleisti migrantų ir prieglobsčio prašytojų.
2024 metais Europos Teisingumo Teismas skyrė Vengrijai 200 mln. eurų baudą ir papildomai 1 mln. eurų kasdien už tai, kad ji nesilaikė 2020 metų sprendimo dėl prieglobsčio ir išsiuntimo praktikos.
P. Magyaras teigė, kad nuo šio sprendimo priėmimo ES susidarė „visiškai nauja politinė aplinka“ imigracijos klausimu ir kad Vengrija „dėl šios bausmės jau prarado milijardą eurų“.
„Aš nemanau, kad tai teisinga“, – sakė jis.
Jis tikisi, kad iki metų pabaigos bus susitarta dėl baudų nutraukimo, ir susiejo šį ginčą su derybomis dėl kito septynerių metų ES biudžeto, kuriam reikia vieningo valstybių narių pritarimo.
„Netikiu, kad gali būti bendras ES biudžetas, kol ši problema neišspręsta“, – nurodė P. Magyaras.
Santykių su Ukraina atkūrimas
P. Magyaras taip pat siekia pataisyti santykius su kaimynine Ukraina po to, kai V. Orbanas ne kartą blokavo pagalbą Kyjivui ir stabdė ES sankcijas Rusijai, kartu palaikydamas itin draugiškus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Pakeisdama V. Orbano priešišką požiūrį į Kyjivą, P. Magyaro vyriausybė išreiškė solidarumą su Ukraina ir pripažino Rusiją grėsme nacionaliniam saugumui. Tačiau jis išlaikė Vengrijos reikalavimą, kad Ukraina apsaugotų savo etninės vengrų mažumos teisę į mokslą gimtąja kalba.
Nors V. Orbano vyriausybei nepavyko užtikrinti tokio pokyčio, Ukrainos parlamentas praėjusią savaitę po kelias savaites trukusių dvišalių konsultacijų išplėtė mažumų kalbų mokymo teises kartu su ukrainiečių kalba.
P. Magyaras įstatymo priėmimą pavadino „galimybe atversti naują puslapį dėl Ukrainos ir Vengrijos santykių“, kurie, pasak jo, daugelį metų buvo „labai atšalę“.
Jis palankiai įvertino ir kitus Ukrainos gestus, įskaitant sovietų Ukrainos atsakomybės už vengrų trėmimą ir kankinimą 1944–1946 metais pripažinimą, kurį jis pavadino „svarbiu žingsniu susitaikymo link“.
Vis dėlto P. Magyaras prieštarauja paspartintai Ukrainos narystei ES – už kurią pasisako ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ir daugelis ES lyderių – sakydamas, kad prisijungimas turi būti grindžiamas nuopelnais ir kad kariaujanti šalis, jo nuomone, negali prisijungti prie bloko.
„Europos Sąjungos patikimumas mažėja, jei kai kurioms (potencialioms) valstybėms narėms suteikiate pagreitintą procedūrą“, – pabrėžė jis.
Turto apmokestinimas ir išmokų didinimas
Vidaus politikos srityje P. Magyaro siūlomame 2027 metų biudžete numatytas mokesčių sumažinimas mažiau uždirbantiems žmonėms ir naujas turto mokestis, atspindintis jo kritiką, kad V. Orbano ekonominė politika padalijo Vengriją į dvi grupes: „pasiturinčius, turtingus žmones, oligarchus ir jų aplinką, ir tada visus kitus“.
Vyriausybė tikisi, kad metinis 1 proc. mokestis grynajam turtui, viršijančiam 1 mlrd. forintų (2,74 mln. eurų), paveiks apie 15 tūkst. žmonių ir leis surinkti 200 mlrd. forintų (548,4 7 mln. eurų), o tai padės finansuoti mokesčių sumažinimą maždaug 2 mln. mažiau uždirbančiųjų.
Mokestis padidėtų iki 1,5 proc. turtui, kurio vertė viršija 100 mlrd. forintų (274,2 mln. eurų).
Vyriausybė taip pat planuoja padvigubinti vaiko išmokas, kurių bazinis dydis vieną vaiką auginančiai šeimai yra maždaug 33 eurai per mėnesį ir nebuvo keistas nuo 2008 metų.
Be to, bus daugiau nei keturis kartus padidinta minimali mėnesinė pensija – nuo maždaug 79 eurų sumos, kurią P. Magyaras pavadino nežmoniška, iki maždaug 330 eurų.
„Dėl to netampu socialistu. Dėl to netampu kairiuoju. Tai vadinama žmogiškumu. Tai vadinama socialiniu teisingumu“, – teigė P. Magyaras.
