Lietuvoje atsiranda vis daugiau savanorių, norinčių keliauti į karą Ukrainoje ir padėti šios šalies kariuomenei. Nors tai ne taip paprasta dėl institucinių kliūčių, kai kurie savanoriai sako padarysiantys viską, kad tik galėtų prisijungti prie Ukrainos gynybos.
Karolis Kairys, ralio entuziastas ir policijos rėmėjas, yra vienas iš dvylikos lietuvių, sekmadienį iškeliavusių į Ukrainą su humanitarine pagalba ir daiktais Ukrainos kariams.
„Važiuojame padėti broliams ukrainiečiams. Kadangi tokia situacija susiklostė, šaunu, kas susirinko daug aktyvistų. Vežame tiek humanitarinę pagalbą, tiek žmones, ukrainiečius, kurie nori grįžti namo“, – prieš išvykdamas sakė jis LRT.lt.
Pasak pašnekovo, planuojama, kad 10 automobilių, prikrautų humanitarinės pagalbos, grįš su karo pabėgėliais.
„Važiuojame į Lenkijos-Ukrainos pasienį, kadangi informacija nuolat kinta, kelyje nuspręsime, į kurį tašką važiuoti“, – K. Kairio teigimu, pagalbą kariams priims Ukrainos kariuomenės atstovai.
Apie baimę jis tvirtino negalvojantis, džiaugėsi, kad pavyko surinkti daug naujų daiktų, reikmenų kariams. Du krovininiai automobiliai keliauja su tara kurui, nes kalbama, jog Ukrainoje yra jo trūkumas.
„Tėvams nesakiau, manau, išvažiavęs iš Vilniaus perduosiu linkėjimus. Žinau, kad tėvas labai nusimins, pats labai norėjo važiuoti“, – kalbėjo savanoris.
Kariauti leis ne bet kam
Kai kurie lietuviai į Ukrainą važiuoja, tikėdamiesi prisidėti ir prie karinių veiksmų, o Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis pranešė apie kuriamą užsieniečių karių legioną. Vis tik kai kuriems entuziastams, LRT.lt žiniomis, jau teko ir apsisukti ir grįžti atgal jau pasienyje.
LRT.lt kalbintas Ukrainos pajėgų savanoris lietuvis, šiuo metu ketinantis vykti į savo brigadą ir jau kariavęs Ukrainoje įspėjo, kad bet kas į kariuomenę nepateks. Pasak jo, norintys kariauti lietuviai turi turėti notaro patvirtintą pažymėjimą, kad atliko karo tarnybą ar dalyvavo kariniuose mokymuose. Ukrainoje jie turėtų prisistatyti į karinius komisariatus.
Kaip informuoja Ukrainos ambasada Lietuvoje, norintys jungtis į legioną, turi prisistatyti į ambasadą su dokumentais, tarp jų – ir pažymėjimu apie karines žinias.
Pagalbą kariams telkia ir projektas „Praeities žvalgas“, anksčiau organizavęs keliones į Černobylio zoną Ukrainoje.
Kaip LRT.lt informavo jo atstovas Šarūnas Jasiukevičius, renkami instruktoriai, galintys apmokyti ukrainiečius kovoti su ginklais, jų į jį asmeniškai kreipėsi apie 20.
„Gali būti instruktoriais, turi karinės patirties, kad naudotųsi ginklais. Ne kariauti: kariauti niekas nevyksta“, – pabrėžė pašnekovas, dalyvavęs pasitarimuose ir su valstybės institucijomis. Jis atkreipė dėmesį, kad norintys kariauti Ukrainos kariuomenėje turi gauti Ukrainos ambasados raštą, apribojimus numato ir Lietuvos įstatymai. Pasak jo, jam žinomi atvejai, kai į Ukrainą nuvykę lietuviai buvo apgręžti.
„Buvo situacijos, kad nuvažiavo su karinėmis uniformomis, neaišku, kas jie <...> Mūsų įstatymai nedraudžia kariauti [kitoje valstybėje]“, – sakė Š. Jasiukevičius.
Kariaus bet kokia kaina
Kitas LRT.lt pašnekovas, buvęs profesionalus karys Jaroslavas pasakojo, kad ieško bet kokio kelio patekti į Ukrainos kariuomenę, o jei reikės – dalyvaus ir koviniuose veiksmuose. Dėl karo jis paryžęs net mesti darbą, jei tik šįkart pavyks nukeliauti į frontą.
Dvidešimt aštuonerių metų kaunietis, turintis beveik 5 metus patirties kariuomenėje, kartą jau buvo nukeliavęs į pasienį, tačiau teko apsisukti ir grįžti atgal.
„Vykome prie Ukrainos-Lenkijos pasienio, likus 4 kilometrams, buvome sustabdyti Lenkijos pareigūnų. Jie mūsų nepraleido. Mes atsiliepėme tiesiog į Zelenskio prašymą, dar nebuvo oficialios informacijos“, – sakė pašnekovas.
Grįžęs į Lietuvą, jis kreipėsi į Ukrainos ambasadą, jam oficialiai buvo leista vykti į Ukrainą. Pasak pašnekovo, ambasada organizuos ir specialų transportą, o iš viso yra apie 100 lietuvių, norinčių jungtis prie Ukrainos kariuomenės.
Jaroslavas sako, kad nors kiti lietuviai sako nedalyvausiantys karo veiksmuose, tikimasi, kad jie labiau padės instruktuojant Ukrainos karius, jis pats pasirengęs bet kam.
„Mes vykstame ne kariauti, bet padėti. Bet gali reikėti pridengti kažką su ginklu – ten yra laukiniai Vakarai, nėra taisyklių. Koks bus ukrainiečių poreikis, tą ir darysime <...> Šis karas yra mūsų visų karas“, – sakė Jaroslavas, kuris pasirinko karinę tarnybą būtent 2014 metais, kai Rusija okupavo dalį Ukrainos.
Jis pabrėžė, kad keliaujantys į Ukrainą lietuviai nesiveža skiriamųjų ženklų, lietuviškos simbolikos, tai būtų pavojinga. Taip pat jie keliaus ne vienu dideliu būriu, o išsiskirstys į mažesnius. Jaroslavas nuo kelionių į frontą ragina susilaikyti ir neturinčius karinės patirties.
„Patys ukrainiečiai sako: kas neturi karinės patirties, važiuoti nereikia“, – sakė karys.
KAM: važiuoti galima
Krašto apsaugos ministerija (KAM) informavo LRT.lt, kad Lietuvos piliečiai jungtis prie Ukrainos pajėgų gali.
„Lietuvos piliečiai, kurie yra nusprendę savanoriškai vykti į Ukrainą ir jungtis prie karinių veiksmų, turi kreiptis į Ukrainos ambasadą Lietuvoje ir suderinti savo veiksmus“, – pabrėžiama ministerijos komentare. Kariauti nedraudžiama ir rezervistams.
Be to, pagal Pilietybės įstatymą, užsienio valstybės karinėse pajėgose norintis kariauti asmuo turėtų gauti Vyriausybės leidimą, kitu atveju jam gresia prarasti pilietybę. Dėl leidimo reikia kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją.
