Lietuva iš Ukrainos ambasados evakavo trečdalį personalo ir diplomatų šeimas. Ambasadorius ragina išvykti ir Lietuvos piliečius – jų Ukrainoje – per 2000. Vis dėlto į Lietuvą atvykę ukrainiečiai sako karo grėsmės nejaučiantys ir tiki, kad realus konfliktas nekils.
Vilniaus oro uoste leidžiasi lėktuvas iš Kijevo. Maršrutas bent kol kas gana dažnas. Juo atskrido daugiausiai ukrainiečiai. Ramūs. Dauguma sako, kad karo grėsmės tėvynėje nejaučia.
„Rusų karių prie sienos nėra pakankamai, kad išlaikytų miestų, kuriuos ketina užimti, kontrolę. Užimti yra viena, o kontroliuoti... Juo labiau, žmonės nusiteikę antirusiškai, todėl nemanau, kad bus karas. Patriukšmaus, kaip visada, ir nustos“, – sako LRT kalbintas ukrainietis.
„Karas Ukrainoje vyksta jau 8-erius metus, Rusijos pajėgos kirto sieną dar 2014-taisiais. Todėl ukrainiečiams tai ne naujiena“, – tvirtina kita pašnekovė.
„Geros nuotaikos. Visa tai panika. Jeigu tikėtume, kad bus karas, nebūtume čia atvykę. Stovėtume su ginklu savo namuose. Nes Putinas nėra toks beprotis, kaip visi galvoja. Mes taip manome. Šventai tuo tikim“, – teigia kitas LRT kalbintas ukrainietis.
Tačiau yra ir besibaiminančių dėl ateities.
„Panika, daugelis išvažiuoja, bijo dėl vaikų. Bet, manau, karo nebus. Manau, kad ne, bet, žinote, tai gali atsitikti bet kuriuo metu. Tam nėra racionalaus paaiškinimo ir priežasčių. Todėl tai gali atsitikti labai netikėtai“, – sako kita oro uoste LRT kalbinta ukrainietė.
Netikėtumams ruošiasi visos šalys. Užsienio reikalų ministerija sekmadienį sugriežtino reikalavimus dėl Ukrainos. Lietuvos piliečiai primygtinai raginami į šalį nevykti, o ten esantys – grįžti.
„Pagrindinė žinia, kad žinios neaiškios, rekomendacijos kintančios – mūsų rekomendacija žmonėms yra vertinti besikeičiančią situaciją. Vakar pasirodė žinių, kad gali sutrikti skrydžiai į Kijevą, vėliau informacija pasikeitė“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Iš Lietuvos ambasados Ukrainoje išvyko trečdalis darbuotojų, diplomatų šeimos.
„Nebūtiniausias funkcijas vykdantis personalas. Būtiniausias funkcijas atliekantys liko, darbuojasi su manimi Kijeve“, – sako Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas.
Ambasadorius Ukrainoje teigia, kad išvyksta ir kai kurie piliečiai: iš viso Ukrainoje apie 2200 lietuvių. 700 atvykę laikinai, o pusantro tūkstančio gyvena nuolat.
„Atsižvelgdami į sudėtingą saugumo situaciją, rekomenduojame labai rimtai svarstyti tolesnio buvimo čia būtinumą, visgi būtų mūsų raginimas išvykti iš šalies“, – teigia V. Sarapinas.
Lietuva jau ruošiasi įvairiems scenarijams: tarp jų ir dideliems galimiems ukrainiečių, bėgančių nuo karo, srautams – kiek jų būtų galima priimti, kol kas nežinoma.
„Paprašėme visų Lietuvos savivaldybių pateikti informaciją apie tai, kokios yra galimybės, ką galėtų pasiūlyti tokiems žmonėms savo savivaldybėse juos apgyvendinant, kokias kitas paslaugas galėtų pasiūlyti“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Baiminantis dėl saugumo situacijos visame regione, pirmadienį į Lietuvą atvyko NATO priešakinių pajėgų pastiprinimas iš Vokietijos. Dabar Rukloje esančioje Vokietijos vadovaujamoje kovinėje grupėje tarnauja apie 1200 sąjungininkų karių, iš jų 500 – vokiečiai.
„Vokietijai praėjusią savaitę sutrumpinus pajėgų perkėlimo laiką nuo 30 iki 5 dienų, šalis aiškiai parodė, kad nori ir gali nedelsiant sustiprinti kovos grupę, jei reikia. Per artimiausias kelias dienas tikimės sulaukti apie 350 papildomų karių ir šimto papildomų transporto priemonių“, – sako NATO priešakinių pajėgų bataliono vadas plk. ltn. Danielis Andra.
Užsienio reikalų ministras ramina, nors besikeičianti saugumo situacija daro įtaką, Lietuvai realių tiesioginių grėsmių nėra.
