Šeštadienį Palangoje pagreitį įgauna po metų pertraukos kurorte vėl surengta „Palangos stinta“. Jau priešpiet J. Basanavičiaus gatvėje, kur tradiciškai įsikuria mugės prekeiviai, netrūksta žmonių. Daugybė renginio lankytojų rikiuojasi prie kepamų stintų, kurių porcija šiemet kainuoja 7 eurus ir daugiau.
Viena stinta – ir daugiau nei euras
Dėl pandemijos pernai nevykusi Stintų šventė šiemet sugrįžo į Palangą. Į renginį atvykusiųjų gausa primena priešpandeminius metus: J. Basanavičiaus gatvėje banguoja tikra žmonių jūra, žmonės mėgaujasi kepamomis stintomis, prekeivių siūloma žuviene ir kitais tradiciniais šios šventės patiekalais.
Šiemet prekeiviai stintų porciją įkainojo 7-10 eurų, vieną žuvelę galima įsigyti už maždaug 1–1,5 euro, žuvienė kainuoja apie 4 eurus.
Vis dėlto akivaizdu, kad daugybė žmonių kainų nesureikšmina ir noriai stoja į eilę prie prekystalių.
„Perka žmonės, tikrai yra pasiilgę stintų. Žinoma, kaip visuomet, mėgstama pasiskųsti dėl kainų, tačiau tikrai perka“, – patikino vienas stintų prekeivių.
Vis dėlto kalbinti renginio lankytojai neslepia – stintų kainos tikrai nemažos, tačiau to buvo galima tikėtis.
„Graži šventė. Paragavome „firminės“ sriubytės svarbiausia, o daugiau nieko neperkame. Šviežio stintos yra per brangios. Mes iš Plungės, tai ten pirkome po 8,50 už kilogramą, o čia – 12 ar 13 eurų. Brangoka. Bet šventė yra šventė“, – sakė plungiškė Rima.
Kretingiškiai Vitalija ir Danielius laikėsi vieningos nuomonės – 10 eurų už 6 keptas stintas yra labai didelė kaina.
Kai kurie kalbinti praeiviai neslėpė nesitikėję, kad į Palangą atvyks tokia didelė minia žmonių.
„Labai daug žmonių, net keista, kad tiek daug. Nesitikėjome. Maniau, kad bus mažiau, nes siaučia virusas. Bet labai daug žmonių. Visi nori išeiti“, – sakė Renata.
Pora taip pat pastebėjo, kad verta pasivaikščioti po visą šventės teritoriją, mat stintų kainos visoje J. Basanavičiaus gatvėje smarkiai varijuoja: kai kur už kelias keptas žuveles prašoma 10 ar kiek daugiau eurų, o kai kur porciją galima įsigyti ir už 6 eurus.
„Šviežios stintos – 12 eurų. Tai yra labai daug. O šiaip… šventė yra šventė“, – pastebėjo alytiškė.
Vienas šventės organizatorių Nerijus Stasiulis pasakojo, kad prieš šventę mobilizavosi visi pajūrio žvejai.
„Visas pajūris yra sujudintas. Padeda ir latviai. Daug latviškos stintos yra. Klaipėda ir vietinai ištraukė viską, ką turėjo: kaip sakau, visus suridijusius inkarus, kas bejuda, kas beplaukia, kad ant tilto. <…> Kai su savivaldybe turėjome galutinį sprendimą, kad tikrai darome šventę, tai tada ir stintos atplaukė“, – pasakojo N. Stasiulis.
Taigi, tikimasi, kad agurkais kvepiančių žuvelių renginio lankytojams nepritrūks. Pasak N. Stasiulio, paragauti turėtų pakakti visiems.
„Matome, kad svečių daug. Paragauti tikrai užteks, prisivalgyt – gal nelabai, bet tam prisivalgymui turime kitos žuvies: sklidinos rūkyklos, kepa, rūko, yra ir kitų gardumynų. Alkanų iš šventės nepaleisime“, – vardijo šventės organizatorius.
Skaičiuojama, kad Stintų šventės metu suvalgoma apie 5 tonos šio žiemos delikatesu vadinamų žuvelių.
Užtikrinti tokį didelį kiekį šių žuvų pardavėjai ir žvejai siekia ir taikydami tam tikrą naują šaldymo technologiją, kuri leidžia išlaikyti visas maistingąsias žuvų savybes.
Meškeriojimo varžybose – 2 stintos
Kaip ir kasmet šventės metu vyksta ir tradicinės stintų gaudymo varžybos. Šiemet jose savo jėgas nusprendė išbandyti itin daug meškeriotojų.
Šventės organizatorius sakė, kad šiemet sulaukta rekordinio dalyvių skaičiaus.
„Mes turėjome per 45 išankstines registracijas ir vietoje – dar 5. Tai limitą pasiekėme. Tik bangputys buvo vėjuotas, tai į vieną krantą nepavyko net mestelėti, bet bendruomenė operatyviai tarpusavyje susitarė, kad niekas nebūtų prieš ir visi žvejojo pavėjui“, – sakė N. Stasiulis.
Jauniausiam varžybų dalyviui – 7 metai, o vyriausiam – 85.
Tiesa, baigiantis varžyboms ant Palangos tilto kalbinti meškeriotojai itin gausiu laimikiu pasigirti negalėjo. Po vieną stintą pavyko pagauti tik dviems komandoms.
Dimitrijaus ir Valerijaus, kuriems ir nusišypsojo laimė ištraukti vieną iš dviejų stintų, sąskaitoje ir iš viso tik dvi žuvys – vienintelė stinta ir plekšnė.
Vis dėlto vyrai tvirtino, jog negausus laimikis nuotaikos nesugadino – smagu praleisti laiką su bičiuliais.
Dėl pandemijos teko imtis saugumo priemonių
Šiemet dėl pandemijos organizatoriams teko imtis papildomų saugumo priemonių, kurios mažintų tikimybę virusui plisti, tad dvigubai išplėsta šventės teritorija. Siekta ją suplanuoti taip, kad vienoje vietoje nesusiburtų didelė žmonių minia. Taip pat šventėje įrengtos specialios vietos, kur renginio lankytojai gali dezinfekuoti rankas ir pan.
Vis dėlto pastebima, kad renginio itin laukė ne tik kasmet čia atvykstantys įvairių Lietuvos miestų gyventojai, bet ir prekeiviai, tautodailininkai, kultūrininkai.
Sveikuoliai nėrė į Baltijos jūros bangas
Šeštadienį popiet, kaip įprasta, Palangos paplūdimyje surengtos žiemos „ruonių“ maudynės.
„Mano sieloj šiandien šventė“, – skandavę ir trumpą mankštą atlikę sveikuoliai nėrė į Baltijos jūros bangas.
Daugybę šalčio nesibaiminančių „ruonių“ stebėjo maždaug tokio pat dydžio smalsuolių minia.
Baltijos jūros bangas išmėginę vyrai, moterys ir vaikai atrodė puikiai nusiteikę ir džiaugėsi galimybe pabūti su bendraminčiais, būrėsi bendroms nuotraukoms, laiką leido prie didelio laužo.
„Mes jau pripratę, mums tai nėra nauja, mes esame sveikuolių gretose. Bet labai smagu pamatyti, kad žmonės įveikia baimę, pirmą kartą dalyvauja, įsijungia ir pamato, kad tai yra visai nebaisu ir labai smagu“, – Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Lukrecija Augustaitytė.
Nors Palangoje šeštadienį – vos keli laipsniai šilumos, ilgametė sveikuolė patikino, kad „ruonių“ tokia oro temperatūra tikrai negąsdina.
„Kuo šalčiau – tuo didesnis efektas yra organizmui. Jauti stiprybę ir kūno temperatūra pakyla. Žmonės, kurie stovi ir baiminasi, jeigu išdrįstų, pamatytų, koks yra nuostabus efektas, kiek gaunama adrenalino. Pirmiausia, tai yra įveikimas savęs, pergalė prieš patį save. Tai yra saldžiausia ir didžiausia pergalė“, – patikino L. Augustaitytė.
Kai kuriems šiųmetė Stintų šventė atmintyje išliks kaip pirmosios maudynės žiemą Baltijos jūroje, mat buvo ir dalis tokių sveikuolių, kurie į eketę lenda jau ne vienerius metus, tačiau žiemiškų jūros bangų dar nebuvo išbandę.
