Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Rusijai permetus dalį karinių pajėgumų į Baltarusiją, keičiasi ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos saugumo situacija.
„Didelių pajėgumų permetimas į Baltarusiją iš tikrųjų iš esmės keičia saugumo situaciją regione. Aš kalbu ne tik apie Ukrainą, bet ir apie Lietuvą, Lietuvos saugumo, be abejo, ir Lenkijos saugumui iškyla nauji iššūkiai“, – pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.
„Per „Zapad“ pratybas mes daug akcentavome Rusijos pajėgų atsiradimą ties mūsų sienomis, tai tos pajėgos, kurios dabar siunčiamos į Baltarusiją, yra 3-4 kartus didesnės“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.
Dėl to, pasak A. Anušausko, pirmadienį saugumo situacija regione aptarta tiek prezidentūroje, tiek ir Valstybės saugumo departamente. Anot jo, politikai kalbasi tiek tarpusavyje, tiek ir su sąjungininkais Vakaruose, kaip reikėtų vertinti, kokia turėtų būti reakcija į šiuos pokyčius.
Krašto apsaugos ministras, paklaustas, ar gali kilti karas Rytų Europoje, tikino nežinantis atsakymo, bet pažymėjo, kad sprendimai dėl priimami Kremliuje.
Niekas negali pasakyti. Manau, kad sprendimai priimami vis dėlto Kremliuje, nes iniciatyva yra jų pusėje. Nė viena Rytų Europos valstybė, kuri tapo NATO nare, negrasino ir negrasino kaimyninėms valstybėms. Tiesą sakant, ir Rusija telkia kuo didesnes pajėgas mūsų regione“, – komentavo A. Anušauskas.
Jis teigė, kad dabartinėje situacijoje reikalingi atsakymai iš abiejų pusių.
„Manau, kad dabartinė situacija reikalauja iš tikrųjų atsakymo iš Rusijos pusės, kam tos pajėgos bus panaudotos ir kiek ilgai jos bus, pavyzdžiui, Baltarusijoje. Jau nekalbu apie sutelktas pajėgas prie Ukrainos sienos.
Iš kitos pusės, reikalaujama atsakymų, kaip gi NATO ir Lietuva reaguos į šitą situaciją“, – tikino jis.
Jei reikės, NATO skirs papildomus pajėgumus
A. Anušauskas pažymėjo, kad šiuo metu yra kalbama apie papildomų NATO pajėgumų siuntimą į Rytų Europą. Tiesa, apie konkrečias galimų papildomų pajėgumų detales ministras nekalbėjo.
„Tam tikri planai yra numatyti ir reakcijos laikas (į galimą karinį konfliktą – LRT.lt) ir Lietuvai, bet visa tai kinta visada, priklausomai nuo situacijos mūsų regione vertinimo“, – užsiminė A. Anušauskas.
Ministras pažymėjo, kad bet koks konfliktas Rusijos ir Ukrainos pasienyje padidins NATO pagalbą ir Lietuvai, kitoms Baltijos šalims, Lenkijai.
„Pavyzdžiui, jei Rusija į Baltarusiją, į mūsų kaimynystę atsiunčia karo lėktuvus arba deklaruoja, kad siųs, arba, jei lėktuvai ten jau skraido, tai, be abejonės, oro policijos misija Baltijos šalyse, siekiant išvengti bet kokių provokacijųm, irgi stiprinama. Ir Danija, ir JAV yra deklaravusios, kad oro policijai skirs papildomus pajėgumus. Tai šią savaitę jie ir bus Lietuvoje. Jeigu situacija reikalautų dar papildomų kitų pajėgumų, jie irgi būtų skirti“, – aiškino A. Anušauskas.
Jis pabrėžė manantis, kad Lietuva sugebėtų priimti papildomų NATO pajėgumus, ar tai būtų kariai, ar karinė technika.
A. Anušaukas teigė, jog ir Lietuvos kariuomenė turi planus, kaip reaguotų į staigius saugumo sitaucijos pokyčius regione, tačiau apie šiuos planus ministras teigė nekalbėsiantis.
