Lietuvoje

2022.01.12 18:07

Vilnietę supykdė išmetamos bibliotekos knygos: „Pati pasiėmiau „Silva Rerum“, Hamsuno biografiją“

atnaujinta 11.01
Aida Murauskaitė, LRT.lt2022.01.12 18:07

Konteineriai su perdirbti išmestomis neseniai uždarytos bibliotekos knygomis. Tokie vaizdai supykdė Vilniaus Pavilnio gyventojus. Pasklidusios nuotraukos kelia aistrų ir socialiniuose tinkluose. 

Kaip sakė Vilniaus miesto savivaldybės Centrinės bibliotekos direktorės pavaduotoja Simona Žilienė, dalis knygų buvo perduota kitoms bibliotekoms, vietos mokyklai, o likusios bus perdirbamos. „Tai yra normali praktika“, – pabrėžė ji.

Gyventoja: žmonėms knygos pasirodė vertingos

Kaip LRT.lt pasakojo Pavilnio gyventoja Indrė Mackevičiūtė, trečiadienį prie uždarytos vietos bibliotekos ji išvydo besirikiuojančius šiukšlių konteinerius su knygomis, greta stovėjo „Eko bazės“ krovininė mašina, darbininkai į ją krovė tuos konteinerius.

„Pavilnio biblioteka. Uždaryta. Kaip jums atrodo, kas nutiko knygoms? Knygoms nutiko „Eko bazė“. Keiksmažodis. Saugom medžius, ane? Puoselėjam kultūrą, ane? Skatinam skaityti, ane? Na, niekaip nesuprantu, kodėl negalima knygų: 1) išdalinti kitoms bibliotekoms? 2) mokykloms? 3) pakviesti Pavilnio gyventojų jas išsirinkti?“ – savo įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi I. Mackevičiūtė.

Eidama pro šalį ji išvydo žmones, supuolusius prie konteinerių. Jie bandė išsirinkti tai, kas patinka, iš perdirbti išvežamų knygų. Pačios Indrės rankinėje atsidūrė Kristinos Sabaliauskaitės „Silva Rerum“, lietuviškai išleista Knuto Hamsuno biografija. I. Mackevičiūtė sakė, kad konteineryje buvo matyti daug knygų anglų kalba.

„Suprantu, kad ne visos knygos vertingos, bet tikrai buvo tokių, kurios skirtos paaugliams. Gal literatūrinė vertė abejotina, bet kalbinė vertė tikrai yra. Kai kurie žmonės išsinešė maišus, tad tikrai pilna žmonių, kuriems tos knygos pasirodė vertingos ir vertos išgelbėti“, – LRT.lt kalbėjo I. Mackevičiūtė.

Anot jos, vietos žmonės suprato, kad biblioteka uždaroma tik rekonstrukcijai.

„Bet dabar akivaizdu, kad tai ne rekonstrukcija, mat knygos išmetamos“, – sakė vietos gyventoja.

Žilienė: antras gyvenimas knygai

Vilniaus miesto savivaldybės Centrinės bibliotekos direktorės pavaduotoja S. Žilienė sakė, kad pernai spalį tiek Centrinės bibliotekos tinklalapyje, tiek socialiniuose tinkluose buvo paskelbta, kad Pavilnio biblioteka bus uždaroma.

„Pastatas – avarinės būklės. Be to, buvo menkas lankomumas. Kokius dvejus metus vyko diskusijos dėl bibliotekos. Buvo prieita prie išvados, kad ją reikia uždaryti“, – apie Vilniaus savivaldybės sprendimą kalbėjo S. Žilienė.

Ji patikino, kad Pavilnys neliks be bibliotekos, čia lankysis mobilioji biblioteka.

Pasak S. Žilienės, kitos Vilniaus viešosios bibliotekos pasirinko uždaromos bibliotekos knygų, o likusios buvo nurašytos ir atiduotos makulatūrai.

„Kaip sakant, antras gyvenimas knygai. Jos perdirbamos į popierių ir vėl spausdinamos. Tai normali praktika Lietuvos Respublikoje“, – sakė S. Žilienė.

Ji aiškino, kad dalis konteineriuose atsidūrusių knygų nebuvo išduodamos šešerius ar septynerius metus.

„Vadinasi, tokios knygos neaktualios žmonėms. Kam užimti lentynas, kad jos ten tik stovėtų? Juolab kad yra daug puikių naujų leidimų. Skaitytojai Vilniuje yra išlepinti“, – kalbėjo bibliotekų atstovė.

Anot S. Žilienės, nedaroma taip, kad būtų siūloma vietos gyventojams išsidalyti knygas.

„O vietos mokyklai, kuri šiandien prašė, davėme“, – sakė ji.

Meiželytė: sukėlė nemalonių jausmų

Vilniaus miesto administracijos direktoriaus pavaduotoja Donalda Meiželytė apgailestavo dėl tokios situacijos.

„Labai apgailestauju, kad po to, kai bendruomenė mokyklai atsirinko knygas, nebuvo pagalvota pasiūlyti to padaryti ir gyventojams“, – sakė D. Meiželytė.

Ji patikino, kad į makulatūrą pateko tik nusidėvėjusios knygos. Pasak D. Meiželytės, geros kokybės knygos buvo perduotos kitiems Vilniaus centrinės bibliotekos filialams.

„Išsiaiškinus, kad tai tikrai nurašytos ir prastos būklės knygos, nuskaitytos, kaip mes knygų mylėtojai vadiname, jau ramiau. Gal tik pastabą duosime bibliotekų darbuotojams, kad dėl gyventojų emocinės sveikatos į popieriaus konteinerius nurašytas knygas nuneštų ir sudėtų pagarbiai“, – savo poziciją išsakė savivaldybės atstovė.

Pasak jos, biudžete numatytas finansavimas Pavilnio bendruomenės centro architektūriniam konkursui.

„Kad Pavilnio gyventojai turėtų galimybę naudotis bibliotekos paslaugomis, biudžete numatėme bibliobuso, kuris aptarnautų labiau nutolusių rajonų gyventojus, pirkimą“, – sakė D. Meiželytė.

Atliekų tvarkymo įmonė: pasiūlysime bendruomenei atvykti pas mus atsirinkti knygų

Bendrovės „Ekobazė“ komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė sakė, kad įmonė pasiūlys vietos bendruomenei atvykti ir išsirinkti norimas knygas.

„Suprasdami susidariusios situacijos jautrumą, mes atidėjome mums perduotų bibliotekos knygų perdirbimą ir, jeigu bibliotekos administracija neprieštaraus, pasiūlysime vietos bendruomenei atvykti pas mus atsirinkti knygų, kurias ji norėtų išsaugoti“, – sakė M. Curko-Notkuvienė.

Pasak jos, įprasta praktika yra tokia, kad bibliotekos, mokyklos ar kitos įstaigos kas kažkiek laiko nurašo nusidėvėjusias ir pasenusias knygas ir jas priduoda kaip makulatūrą atliekų tvarkytojams.

„Tokiu atveju mes gauname užsakymą išvežti makulatūrą, pasirašome sutartį, atvežame konteinerius, į juos sukraunama makulatūra. Toliau viskas keliauja į mūsų popieriaus rūšiavimo padalinį, kur makulatūra rūšiuojama pagal popieriaus kokybę, tuomet pagaminama popieriaus žaliava“, – aiškino įmonės atstovė.

Padalinyje paruošiama net 20 įvairaus popieriaus rūšių, skirtų tolesniam perdirbimui.

M. Curko-Notkuvienė sakė, kad ir patys gyventojai dažnai atveža senų knygų. Visos knygos yra paruošiamos kaip popieriaus žaliava ir ji keliauja į popieriaus fabrikus galutiniam perdirbimui.

„Iš tokios antrinės žaliavos gaminamas naujas žurnalinis arba knyginis popierius, kiti popieriaus gaminiai. Dažnai rengiame ekskursijas vaikams, jaunimui, nes norime visiems parodyti, kad popierius yra vertinga žaliava perdirbimui ir iš seno popieriaus gali gimti kokybe niekuo nenusileidžiantis popierius, jau nekalbant teigiamą poveikį gamtai, išsaugojant medžius, iš kurių įprastai gaminamas naujas popierius“, – kalbėjo M. Curko-Notkuvienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt