Gamtininkai, botanikai ir prekybininkai riešutus suvokia truputį skirtingai, sako Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjas Almantas Kulbis.
„Botanikai riešutą suvokia kaip augalo vaisių – augalas nužydi, nubarsto savo spalvotą apdarą, vainiklapius ir pradeda bręsti vaisiai, o juose – sėklos“, – pasakoja A. Kulbis.
Sausieji vaisiai, tarp jų – ir riešutai – turi gana kietą sumedėjusį apdarą. Jo tikslas – kad augalo daigas turėtų pakankamai maistinių medžiagų.
Tačiau ne visi vadovaujasi tokiu riešuto apibrėžimu. Gamtininkas išskiria atskirą „prekybininkų“ riešutų rūšį. Joje – botaniniu požiūriu – visai ne riešutai, nors taip vadinami prekyvietėse. Tarp tokių „riešutų“ – ir kedro riešutai, ir visiems gerai žinomi žemės riešutai.
„Visų pirma, riešutai yra ne kedro – tas augalas vadinamas sidabrine kedrine pušimi. Antra, jie net nėra riešutai – jie atsiranda kankorėžiuose. Jie taip vadinami dėl tradicijos“, – aiškina A. Kulbis.
O žemės riešutai botaniniu požiūriu greičiausiai būtų priskirti pupoms, nes auga ankštyse po žeme.
Plačiau apie tai – pokalbio įraše.
