Lietuvoje

2022.01.10 12:24

VGT: Lietuva anksčiau įsigis salvinių raketų sistemas, didins šauktinių, karo instruktorių Ukrainoje skaičių

atnaujinta 13.28
Gytis Pankūnas, LRT.lt2022.01.10 12:24

Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis paankstins salvinių raketų sistemų įsigijimą, pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius.

„Pritarta ankstinti turėtus planus ir kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis įsigyti salvinių raketų sistemas“, – pirmadienį, po VGT posėdžio, pranešė D. Kuliešius.

„Oro gynybos sprendimai yra vienas iš Lietuvos gynybos prioritetų. Ši sistema ryškiai sustiprins Lietuvos gynybinę galią“, – pridūrė prezidento patarėjas.

VGT nutarė, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis paankstins salvinių raketų sistemų įsigijimą

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtino, kad raketų gynybos sistemas MLRS ketinama įsigyti iki 2026 metų.

Anot D. Kuliešiaus, VGT posėdžio metu aptarta Lietuvos kariuomenės parengtis, jos stiprinimo galimybės, taip pat diskutuota apie šalies mobilizacijos planus. Pasak D. Kuliešiaus, sutarta, kad būtina surengti mobilizacijos mokymus, pratybas, stiprinti mobilizacijos parengtį.

Kaip pranešė D. Kuliešius, VGT aptarta ir Lietuvos pozicija NATO, Europos sąjungos dvišaliuose formatuose.

„Valstybės kanceliarijoje bus sukurtas tarpinstitucinis veiksmų koordinavimo centras. Tai svarbu ne tik dėl įvykių Ukrainoje, ne tik dėl augančių grėsmių ir įtampų, tačiau taip pat svarbu čia, Lietuvoje, stebėti grėsmes, rizikas, vertinti parengtį gyvybiškai svarbiose valstybės srityse – energetikoje, vidaus saugumo, elektroninėje erdvėje ir kitose svarbiose sferose“, – pažymėjo D. Kuliešius.

Stiprins paramą Ukrainai, didins šauktinių skaičių

Prezidento patarėjas D. Kuliešius pranešė, kad VGT pritarta paramos Ukrainai planui.

Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas tikino, kad Ukrainos paramos planas apima įvairias priemones.

„Esame numatę paremti Ukrainą realiomis praktinėmis priemonėmis, tame tarpe – didindami savo karinės mokomosios misijos instruktorių skaičių, perduodami tam tikrą materialinę pagalbą. Ta materialinė parama – ir letalinė, ir neletalinė, ir humanitarinė parama, pavyzdžiui, Ukrainos karių gydymo ir reabilitacijos tęsimas Lietuvoje“, – komentavo ministras.

Pasak ministro, artimiausiu metu Lietuva ketina perduoti Ukrainai termovizualinius stebėjimo įrenginius.

„Šiuo metu mes esame numatę perduoti termovizualinius stebėjimo įrenginius, rengiamas Vyriausybės nutarimas. Kaip žinia, Vyriausybė yra įsipareigojusi kiekvienais metais ne mažiau už vieną milijoną eurų perduoti reikalingos įrangos“, – dėstė A. Anušauskas.

Kaip teigė ministras, VGT taip pat nutarta 2023 m. didinti šauktinių skaičių.

„Bus didinamas šauktinių skaičius, taip pat civilinių darbuotojų ir kariūnų Karo akademijoje skaičius“, – tikino A. Anušauskas.

Anot jo, šauktinių skaičių ketinama didinti iki 4,4 tūkst., tai yra apie 600 daugiau negu šaukiama dabar.

VGT pirmadienį į posėdį susirinko dėl Rusijos keliamos įtampą Ukrainos pasienyje.

Ministras: jau dabar esame netoli visuotinio šaukimo situacijos

A. Anušauskas, paklaustas apie visuotinio šaukimo į pradinę karo tarnybą idėją, teigė, kad šiuo metu ruošiama studija, kuri parodytų, ar Lietuva yra tam pasiruoši visuotiniams šaukimui, ko galbūt trūktų.

Krašto apsaugos ministras pažymėjo, kad sprendimas dėl visuotinio šaukimo vienaip ar kitaip turėtų būti priimtas Seime. Pats A. Anušauskas tikino, kad padidinus šauktinių skaičių, Lietuva šauktinių skaičiaus prasme būtų netoli visuotinio šaukimo į karinę tarnybą situacijos.

„Politinis sutarimas ir sprendimo priėmimas tektų Seimui. Šiuo metu, kaip minėjau, sutarta didinti šauktinių skaičių iki 4,4 tūkstančio. Perspektyvoje bendras, jei būtų įvestas visuotinis šaukimas, potencialus šauktinių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad dalis neatitinka tarnybai keliamų reikalavimų, tad atkrinta dėl kitų aplinkybių, jei kalbame apie 18-19 metų vaikinus, tas skaičius yra 6100. Tai yra net ir dabartinėmis sąlygomis mes esame labai arti visuotinio šaukimo“, – tikino A. Anušauskas.

Jis patikino, kad visuotinio šaukimo idėjos įgyvendinimui prireiktų investicijų, kurios siektų „šimtus milijonų“ eurų.

„Perspektyvoje [...] tai gali būti įteisinta, tačiau iš esmės šaukiamų ir tinkamų šauktiniams skaičius dėl demografinės padėties labai radikaliai nepadidėtų“, – reziumavo A. Anušauskas.

Tikisi, kad bus užkirstas kelias „blogiausiam scenarijui“

D. Kuliešius, paklaustas, ko Lietuva tikisi iš pirmadienį Ženevoje prasidėjusių JAV ir Rusijos derybų dėl Ukrainos saugumo, teigė, kad tikimąsi, jog bus užkirstas kelias „blogiausiam scenarijui“.

„Tikimasi vieningo veikimo, tam, kad būtų NATO įsipareigojimas užtikrinti visų NATO narių saugumą. Svarbiausias tikslas šiandien yra neleisti, atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus“, – komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas.

D. Kuliešius teigė, kad Rusijos ir Ukrainos pasienyje situacija išlieka įtempta.

„Matome Rusijos kariuomenės tolimesnį telkimą prie Ukrainos sienų ir matome viešą grasinimą karine intervencija“, – kalbėjo jis.

Anot prezidento patarėjo, VGT posėdyje buvo kalbama ir apie neramumus Kazachstane.

„Tai yra papildomas įtampos taškas bendrame pasaulio saugumo paveiksle“, – dėstė D. Kuliešius.

Jis tikino, kad Lietuva akylai stebi situaciją Kazachstane.

„Dar kol kas tam, kad pasakytume savo vertinimą, trūksta duomenų“, – sakė D. Kuliešius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt