Įtampa tarp valdančiųjų ir prezidento, panašu, neslopsta. Buvusių valdžių atstovai laikosi įvairių pozicijų – vieni sakė savo valdymo laikotarpiu tokios situacijos nė įsivaizduoti negalėję, kiti teigė, kad anksčiau prezidentai, kartą išsakę nuomonę, vėliau jos nekeisdavo, tad ir tokių problemų nekildavo.
Vis dėlto politologas sako ką kita – vertinant buvusiųjų prezidentų santykius su valdančiaisiais, reikėtų žiūrėti į konkrečius periodus, nes būta įvairių konfliktų. Anot jo, praeityje pasitaikė situacijų, kai valdžios atstovams net nebūdavo leidžiama lankytis prezidentūroje.
Panašių situacijų nepamena
Abiejuose Algirdo Brazausko vadovautuose ministrų kabinetuose dirbusi Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad tuomet Vyriausybės ir prezidento Valdo Adamkaus santykiai buvo itin geri.
„Santykiai buvo labai geri, darbingi. Tokių dalykų, kad dėl ko nors ginčytumėmės, taip elgtumėmės ar kad būtų toks požiūris tarp Vyriausybės, premjero ir prezidento, tikrai niekada nebuvo“, – kalbėjo buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Ji prisiminė, kad tuometinis premjeras A. Brazauskas kelis ministrus net buvo pasikvietęs į savo rezidenciją, kartu su prezidentu V. Adamkumi bendravo neformalioje aplinkoje.
„Tai labai šviesiai, gražiai prisimenu“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Kad tokių santykių, kokie yra dabar, tarp valdančiųjų ir prezidento nėra buvę, teigė ir buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius. Jis neneigė, kad dirbant su prezidente Dalia Grybauskaite būta įvairių situacijų, tačiau, anot jo, kad ir kas vyko vidaus politikoje, užsienyje Lietuva visada atrodė vieninga, turinti aiškią poziciją.
„Manau, kad tokių santykių nė viena Vyriausybė su prezidentūra neturėjo. Aišku, būdavo visko – ir ginčų, ir diskusijų, bet buvome nusistatę tokį principą, kad kiekvieno pirmadienio 8 val. ryte susitikdavome ir jei iškildavo kokių klausimų, juos spręsdavome susėdę prie stalo“, – aiškino buvęs ministras pirmininkas.
A. Butkevičius prisiminė, jog yra buvę situacijų, kuomet prezidentės kritika buvo netikėta. Kaip sakė buvęs premjeras, pasitaikė situacijų, kuomet jis su šalies vadove susitikdavo, o išėjęs iš pasitarimo išgirsdavo kritikos tais klausimais, apie kuriuos susitikime net nebūdavo kalbėta.
„Kai kada būdavo išsakoma tam tikra kritika, pasibaigus pasitarimui, nors per jį tais klausimais nebuvo kalbama. Bet tai būdavo nedažnai. <...> Svarbiais klausimais, kurie liečia Lietuvos reputaciją, sutarimas būdavo. Valstybės prioritetiniais klausimais ir viduje, ir išorėje sutardavome. Daugiau ginčytasi dėl vidinių dalykų, dėl jos manymu netinkamo elgesio Seimo daugumoje, buvo išsakoma kritika dėl to, kad valdančiojoje daugumoje buvo Darbo partija“, – pasakojo A. Butkevičius.
Paklaustas, ar galėjo jam vadovaujant Vyriausybei būti taip, kad kurį laiką jis nesusitiktų su prezidente D. Grybauskaite, A. Butkevičius teigė, kad apie tai negalėjo būti nė kalbos.
Svarbiais klausimais, kurie liečia Lietuvos reputaciją, sutarimas būdavo. Valstybės prioritetiniais klausimais ir viduje, ir išorėje sutardavome.
A. Butkevičius
„Artėjant Kalėdoms, kitoms šventėms net ir dovanomis apsikeisdavome. Neįsivaizduoju, kaip du su puse mėnesio galima nesusitikti. Net būdavo, kad susitinkame ir praeina pora valandų, o jau man skambina, nori pasikalbėti telefonu arba greitai parašo žinutę“, – prisiminė buvęs premjeras.
Kaltina besikeičiančią nuomonę
Visgi buvęs premjeras Andrius Kubilius, dirbęs tiek su V. Adamkumi, tiek su D. Grybauskaite, teigė, kad reikėtų kalbėti ne apie prastus Vyriausybės ir prezidento santykius, o apie dažnai besikeičiančią šalies vadovo poziciją.
Dabar problemų kyla ne dėl to, kad dėl ko nors nesutariama. Nežinau dalykų, dėl kurių būtų galima sakyti, kad prezidentas ir Vyriausybė nesutaria.
A. Kubilius
A. Kubiliaus teigimu, ankstesni prezidentai, kartą išsakę nuomonę, dažniausiai jos nekeisdavo, o to jis pasigenda iš Gitano Nausėdos.
„Negalima tikėtis, kad Vyriausybė uždraus prezidentui keisti nuomonę ar ją pakeitus viešai apie tai kalbėti, nors tai sukelia sunkumų ir tarptautinių problemų. Yra, kaip yra. Tai reikia traktuoti kaip prezidento elgesio standartą, kuris gal kai kam tikrai nėra labai tinkamas“, – svarstė A. Kubilius.
Jis kalbėjo, kad nors būdavo, kad jo ir buvusių prezidentų nuomonės išsiskirdavo ir tai matydavosi viešai, nei jis, nei šalies vadovai nuomonių nekeisdavo.
„Bet tai nesukeldavo kokio nors diskomforto, nes aš žinojau, kokia yra prezidento ar prezidentės nuomonė, o jie žinojo, kokia yra mano nuomonė ir kad ji gali būti kitokia.
Dabar problemų kyla ne dėl to, kad dėl ko nors nesutariama. Nežinau dalykų, dėl kurių būtų galima sakyti, kad prezidentas ir Vyriausybė nesutaria. Problema ta, kad kai yra sutariama, dėl mums nežinomų priežasčių prezidentas pakeičia nuomonę“, – teigė buvęs konservatorių premjeras.
Problemų buvo ir anksčiau
Visgi nesklandumų G. Nausėdai kilo ne tik su dabartiniais valdančiaisiais. Prieš porą metų ietis jis surėmė su Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbusiu Jaroslavu Narkevičiumi. Šalies vadovas net buvo išreiškęs nepasitikėjimą juo ir paskelbęs, kad J. Narkevičius tapo nepageidaujamas prezidentūroje.
Tokia situacija susiklostė po to, kai LRT pranešė, jog 2007–2008 metais aukštas pareigas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje ėjęs J. Narkevičius ir Trakų rajono savivaldybėje dirbusi jo sutuoktinė Irena Narkevič galėjo daryti įtaką statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimint Vilniaus ir Trakų darželių bei mokyklų remonto konkursus, o 10 proc. laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.
„Blogai vertinu. <...> Aš jau seniai esu pasiūlęs jam trauktis, kaip jūs žinote, jis nepageidaujamas ir prezidentūroje“, – 2020-ųjų gegužę kalbėjo G. Nausėda.
Visgi net ir prezidento paragintas S. Skvernelis nesutiko atleisti J. Narkevičiaus iš ministro pareigų. Nesitraukė susisiekimo ministras ir savo noru.
Sudėtingų santykių turėjo ir kiti
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis portalui LRT.lt kalbėjo, kad nereikėtų vertinti dabartinių valdančiųjų ir prezidento santykių kaip labai blogų.
„Aišku, imant tam tikras sritis, tarkime, pareigūnų paskyrimą, įstatymų veto ir, galiausiai, užsienio politikos pozicijas, iš tikro, vis daugėja tų išsiskyrimų, bet vėlgi – nėra taip, kad apskritai negalėtų veikti mūsų vykdomosios valdžios institucijos. Vis tiek tam tikras veikimas ir bent šioks toks derinimas yra. Yra ir bendravimo, premjerė su prezidentu susitinka. Nėra taip jau blogai“, – kalbėjo politologas.
Anot M. Jastramskio, negalima žiūrėti vien tik į prezidentą – reikia žiūrėti į konkretų periodą ir koks prezidentas su kokia parlamentine dauguma dirbo. Pavyzdžiui, kaip aiškino politologas, negalima tiesiog apibendrinti viso D. Grybauskaitės, V. Adamkaus ir A. Brazausko valdymo laikotarpio ir teigti, kad G. Nausėdai dabar yra žymiai prasčiau.
„Reikia imti konkretų periodą, tarkime, A. Brazausko ir konservatorių santykiai po to, kai 1996 metais Seimas pasikeitė ir konservatoriai turėjo koaliciją su krikdemais ir buvo net centristų deleguotų ministrų. Tai tas poros metų laikotarpis... Jei A. Brazauskas būtų ėmęsis tokios viešosios erdvės strategijos, kaip ėmėsi G. Nausėda, tai konfliktų galėjo būti dar daugiau, bet tiesiog jis nusprendė atsitraukti. Pavyzdžiui, Seimas atmetė beveik visus A. Brazausko veto. Tokia situacija panaši, kaip ir su G. Nausėda, šiuo požiūriu“, – komentavo M. Jastramskis.
Kalbėdamas apie V. Adamkaus paskutinių mėnesių santykius su Gedimino Vagnoriaus Vyriausybe, politologas sakė, kad jie buvo labai prasti ir įtampa išaugo iki to, kad kai kuriems aukštiems valdžios pareigūnams buvo net uždrausta eiti į prezidentūrą.
„Vėlgi, nepaisant tų pozicijų, G. Nausėda dirbant šiai Vyriausybei dar nėra išėjęs su pareiškimu, kad ja nepasitiki ir reikalauja atsistatydinti ministrą ir premjerę (G. Nausėda buvo išreiškęs nepasitikėjimą buvusios Vyriausybės ministru J. Narkevičiumi – LRT.lt). Komentatoriai, manau, pamiršta, kad V. Adamkus yra išėjęs į nacionalinę televiziją su pareiškimu, kad jis nepasitiki G. Vagnoriumi, būta ir kitų ministrų atvejų“, – kalbėjo VU TSPMI docentas.
Pasak M. Jastramskio, negalima teigti ir kad G. Nausėda visiškai izoliavosi nuo valdančiųjų, nes susitikimai su ministrų kabineto nariais ir toliau vyksta.
Komentatoriai, manau, pamiršta, kad V. Adamkus yra išėjęs į nacionalinę televiziją su pareiškimu, kad jis nepasitiki G. Vagnoriumi, būta ir kitų ministrų atvejų.
M. Jastramskis
„Faktas, kad visiškos izoliacijos nėra. Iš to, ką iki šiol teko pamatyti ir su kolegomis paskaičiuoti, atrodo, kad G. Nausėda šiek tiek per daug išnaudoja viešo išėjimo, viešo žodžio, kritikos progas ir tai sukuria papildomų konfliktų. Nesakau, kad valdančioji dauguma nedarė jokių veiksmų, kuriais siekė sumenkinti prezidento reikšmę politinėje sistemoje. Bet pastaraisiais mėnesiais yra ta problema, kad prezidentas išeina į viešumą, pareiškia ką nors ir atrodo, skirtumai yra dideli“, – komentavo M. Jastramskis.
Paklaustas, kokie prezidento ir valdančiųjų santykiai gali būti per likusią G. Nausėdos kadencijos pusę, politologas sakė prognozuoti nenorintis, bet teigė, kad Lietuvos valdžių struktūroje prezidentas negali pasiekti savo darbotvarkės tikslų, jei pernelyg konfliktuos su valdančiaisiais.
„Prezidentūra vienaip ar kitaip, jei turi viziją ir žino, ką nori daryti, jiems tęsti ar dar labiau gilinti tuos konfliktus labai neapsimoka. Kitas dalykas, kalbant apie tam tikrus scenarijus, valdantieji turėtų sustoti ir įnešti daugiau pozicijų derinimo ar prezidento įtraukimo, kad jis nesijaustų izoliuotas.
Nori daug kas neigti, bet iš reitingų matyti, kad šios valdančiosios daugumos situacija nėra gera. Ilgalaikis konfliktas atneša trukdžių, reikia mobilizuoti valdančiąją daugumą, kad veto kokį atmestų, tam reikia skirti politinių pastangų. Kad ir kaip viskas bus ateinančius dvejus su puse metų, iš tikro, neapsimoka konfliktuoti nei prezidentui, nei valdantiesiems“, – portalui LRT.lt kalbėjo VU TSPMI docentas M. Jastramskis.
