Mažėjant migrantų bandymų patekti į Lietuvą, pasigirsta siūlymų atšaukti nepaprastąją padėtį. Tokią mintį išsakė šalies prezidentas – anot jo, „migrantų problema šiuo metu yra išspręsta“. Tačiau teisininkai argumentuoja, kad keliamos grėsmės nedingo, o nepaprastoji padėtis leidžia taikyti migrantų apgręžimą ir kitas teisines priemones.
Antradienio rytą „Žinių radijui“ prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė už nepaprastosios padėties atšaukimą: „Aš manau, esant tokiai situacijai, kokia susiklostė dabar, tikrai prasminga būtų svarstyti nepaprastosios padėties atšaukimą, kadangi tai yra tikrai stiprus instrumentas, kurį turime naudoti susiklosčius tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms“, – sakė prezidentas.
Anot jo, „migrantų problema šiuo metu yra išspręsta“, o tuo atveju, jei situacija komplikuotųsi, nepaprastąją padėtį būtų galima įvesti iš naujo.
Taip pat skaitykite
Kaip anksčiau portalui LRT.lt sakė advokatas, Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas, šiuo metu dėl migracijos taikomos priemonės nėra proporcingos. Teisininkas kritikavo priimtas pataisas, leidžiančias iki vienerių metų suvaržyti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą.
Pasak P. Ragausko, jei šios priemonės būtų taikomos vasarą, kai Lietuva susidūrė su didesniais migrantų srautais, jos „galbūt galėtų būti kažkiek ir pateisinamos netgi juridine prasme“. Tačiau advokatas pažymėjo, kad šiuo metu situacija nepateisina nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos buvimo.
Taip pat skaitykite
„Lietuva (...) panašu, gyvena beveik tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo prieš metus ar prieš trejus metus, kai per dieną ateina keletas žmonių, neteisėtai kertančių sieną. (...) Tie srautai absoliučiai nėra nieko panašaus į kažką, kas galėtų pateisinti ne tik nepaprastosios padėties buvimą, bet ir ekstremaliosios situacijos, kuri įvardijama kaip dėl neteisėtų migrantų antplūdžio. Nėra to antplūdžio“, – tvirtina P. Ragauskas.
Tie srautai absoliučiai nėra nieko panašaus į kažką, kas galėtų pateisinti ne tik nepaprastosios padėties buvimą, bet ir ekstremaliosios situacijos.
P. Ragauskas
Dėl nepaprastosios padėties proporcingumo portalas LRT.lt taip pat kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją. Gautame atsakyme teigiama, kad „šiuo metu sprendimo dėl nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija pratęsimo nėra“.
Žalimas: nepaprastoji padėtis leidžia taikyti teisines priemones
Vis dėlto buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžioji universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas tvirtina, kad nepaprastoji padėtis dar reikalinga – migracijos krizė nėra pasibaigusi, o nepaprastoji padėtis leidžia taikyti tam tikras teisines priemones.
„Tam, kad kiltų mažiau abejonių dėl jų [taikomų priemonių] teisėtumo, nepaprastosios padėties reikėtų. Turiu omenyje mažiausiai dvi priemones – žmonių laikymą tam tikrose vietose, kas iš esmės lygu laisvės atėmimui, kaip sakoma, iki metų. Tiek, kiek truktų nepaprastoji padėtis, tiek ir būtų galima laikyti iš tiesų, nepriimant dėl jų individualių sprendimų, pavyzdžiui, per teismą.
Antra, tai, dėl ko Lietuva kritikuojama, netgi buvo siūloma atsisakyti šios praktikos – atgalinio apgręžimo praktika, kuri pasirodė veiksminga, bet ir mano požiūriu yra taip, kad ji būtų neįmanoma be nepaprastosios padėties – pagal Konstituciją negalima, nes iš esmės nepaprastoji padėtis yra skirta tam tikroms žmogaus teisėms suspenduoti“, – portalui LRT.lt komentuoja D. Žalimas.
Tam, kad kiltų mažiau abejonių dėl jų [taikomų priemonių] teisėtumo, nepaprastosios padėties reikėtų.
D. Žalimas
Kadangi taikomas tiek migrantų apgręžimas, tiek judėjimo suvaržymas, neišnyko ir nepaprastosios padėties reikalingumas, aiškina teisininkas.
„Nepaprastoji padėtis yra skirta tam tikroms priemonėms, kurios riboja žmogaus teises labiau, nei įprasta. (...) Priemonės turi būti proporcingos, adekvačios esamai situacijai, o situacija yra tokia, kad jos vis dar taikomos, tai, matyt, kitaip neišeina“, – LRT.lt teigia D. Žalimas.
Kalbėti apie atšaukimą dar ne laikas
Pasiteiravus dėl taikomų priemonių proporcingumo, buvęs KT teisėjas sako, kad galbūt būtų įmanoma individualiai nagrinėti kiekvieno Lietuvoje esančio migranto situaciją, tačiau, mano pašnekovas, ko gero, alternatyvos atgaliniam apgręžimui nėra.
„Nėra dar tų asmenų repatriavimo mastai tokie dideli, (...) kad leistų kalbėti, jog priemonių nebereikia“, – priduria D. Žalimas.
Pasak jo, apie nepaprastosios padėties atšaukimą būtų galima kalbėti tada, kai per Lietuvos sieną „pakankamai dideliais kiekiais“ nustos eiti žmonės.
„Kai tai yra pavieniai atvejai, su jais valstybė yra žymiai labiau pajėgesnė susitvarkyti. Tokiais atvejais, manau, būtų sugrįžta prie įprastinės praktikos, kuri buvo iki tol, kad tiems asmenims leidžiama Lietuvoje pateikti prieglobsčio prašymus“, – argumentuoja teisininkas, pridurdamas, kad daugiau bandymų patekti į šalies teritoriją fiksuojama Latvijoje ir Lenkijoje.
D. Žalimo teigimu, iki tol, kol galėtų būti atšaukta nepaprastoji padėtis, turėtų praeiti „žymiai ilgesnis“ laiko tarpas ir turėtų būti pakankamai patikimų duomenų, kad Baltarusijos režimas nieko panašaus neorganizuoja.
Neproporcingumo neįžvelgia
Kaip aiškina advokatas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto partnerystės docentas Mindaugas Šimonis, nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas valstybėje, susijęs su konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu.
Anot jo, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo pratęsti nepaprastąją padėtį, turi būti atsižvelgiama, ar yra išnykusi grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai – tai turi būti įvertinta konkrečiais duomenimis ir valstybės institucijų ekspertinių išvadų pagrindu.
„Tiek nepaprastosios padėties terminas, tiek priemonės žmogaus teisių ir laisvių apribojimams turi būti taikomos vadovaujantis atsakingo valdymo ir proporcingumo principais, siekiant kuo trumpiau ir kuo siauriau suvaržyti konstitucines žmogaus teises“, – LRT.lt komentuoja VDU docentas.
Taigi, pasak jo, ir šiuo atveju turi būti įvertinta, ar neįmanoma grėsmių visuomenės rimčiai, dėl kurių buvo įvesta nepaprastoji padėtis, pašalinti nepanaudojus nustatytų specialių priemonių, ir ar nėra atsiradusių kitų grėsmių Lietuvos konstitucinei santvarkai.
„Nepaprastoji padėtis buvo įvesta ne dėl bet kokios grėsmės, o tokios, kuri suorganizuota Baltarusijos režimo, bet ne pavienių užsieniečių ar jų grupių. Tai grėsmė, kylanti iš Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos, kuri pripažinta kaip hibridinio karo forma. Kadangi tai yra tyčinė Baltarusijos režimo veika, būtina įvertinti visas nacionalinio saugumo aplinkybes, o ne tik tai, ar yra pašalinta rizika visuomenės rimčiai“, – teigia M. Šimonis.
Advokato teigimu, valstybės konstitucinės santvarkos ir nacionalinio saugumo užtikrinimas dabartinėje situacijoje yra prioritetiniai tikslai. Seimo nutarimu įvedus nepaprastąją padėtį, buvo pritaikyti minimalūs žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai tiek teritorijos, tiek žmogaus teisių ir laisvių turinio atžvilgiu, todėl iš esmės būtų galima svarstyti apie nepaprastosios padėties pratęsimą, teigia VDU docentas.
Konstitucinės teisės prasme, sakyčiau, valstybė imasi teisėtų ir proporcingų priemonių savo konstituciniam suverenitetui apsaugoti.
M. Šimonis
Kaip pastebi M. Šimonis, stiprinant valstybės sienas ir siekiant sustabdyti į Lietuvą neteisėtai bandančius patekti užsieniečius, Seimo nutarime numatyta tiek priemonių, kiek jų būtina visuomenės rimčiai ir esminiam valstybės suvereniteto apsaugos principui užtikrinti.
„Įvertinus tai, kad konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai grėsmė kyla iš Baltarusijos režimo sąmoningai vykdomos veiklos, pripažintos kaip hibridinio karo forma, man nesuteikia pagrindo spręsti, kad taikomos priemonės yra neproporcingos – valstybės teritorijos vientisumas ir suvereniteto užtikrinimas yra vienos pagrindinių konstitucinių vertybių.
Konstitucinės teisės prasme, sakyčiau, valstybė imasi teisėtų ir proporcingų priemonių savo konstituciniam suverenitetui apsaugoti“, – pabrėžia VDU Teisės fakulteto partnerystės docentas.
Kada galėtume kalbėti apie nepaprastosios padėties atšaukimą?
Pasak M. Šimonio, apie naudojamų atgrasančių veiksmų ir psichinės prievartos priemonių neproporcingumą būtų galima spręsti tik įvertinus individualias situacijas, tačiau pačiuose Seimo nutarimuose neproporcingumo neįžvelgiama.
„Klausimai dėl nepaprastųjų priemonių realaus pritaikymo konkrečių asmenų atžvilgiu turi būti nagrinėjami tiriant visas individualias aplinkybes, įvertinus, kokios priemonės ir kokia seka buvo panaudotos, kokie buvo užsieniečių, ketinančių ar neteisėtai kertančių Lietuvos Respublikos sieną veiksmai, jų sveikatos būklė, koks buvo jų amžius, ar buvo užtikrinta nepilnamečių vaikų teisių apsauga. (...) Pats Seimo nutarimas, mano nuomone, yra proporcingas“, – priduria M. Šimonis.
Advokato manymu, kalbėti apie nepaprastosios padėties atšaukimą ir nepratęsimą būtų galima tada, kai bus pasibaigusi Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka ir grėsmės iš Baltarusijos pusės nebus arba šias grėsmes bus galima pašalinti nepanaudojus nustatytų nepaprastųjų priemonių.
„Jei būtų susitarimas su Baltarusija ar būtų gauti svarūs tarpvalstybiniai patikinimai, kad Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka yra pasibaigusi, kad likę pavieniai, ne režimo remiami užsieniečių bandymai neteisėtai patekti į Lietuvos valstybės teritoriją, tokiu atveju būtų galima laikyti, kad rizika yra išnykusi. Sprendžiant nepaprastosios padėties pratęsimą ir priemonių taikymą, reikėtų atsižvelgti į visą geopolitinį kontekstą“, – akcentuoja M. Šimonis.
Grėsmė niekur nedingo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ELTAI anksčiau sakė, kad, nepaisant to, jog dėl neteisėtų migrantų kilusią krizę pavyko stabilizuoti, pasienio su Baltarusija ruože ir 5 kilometrus nuo jo galiojanti nepaprastoji padėtis turėtų būti pratęsta dar mėnesiui.
Taip pat skaitykite
„Nors stabilizavosi situacija ir mūsų priemonės veikia, režimas veikia, mažėja bandymų kirsti mūsų pasienį. Nepaisant to, vis tiek dar turime, manau, mėnesiui pratęsti tikrai – iki vasario. Kad turėtume visas priemones ir galimybes pasienio su Baltarusija ruože ir dar 5 kilometrus nuo jo stipresnes galimybes mobilizuoti, stipresnes galimybes taikyti tas priemones“, – teigė L. Kasčiūnas.
Politikas taip pat pabrėžė, kad Baltarusijos režimo keliamos grėsmės dėl neteisėtos migracijos dar niekur nedingo.
„Migracijos krizė yra ta krizė, kuri iš esmės yra suvaldyta, bet dar tie principiniai veiksniai niekur nedingę, A. Lukašenka dar ieško naujų tranzito kelių, dėl to turime būti gerai pasiruošę. Jeigu nebus nepaprastosios padėties, jei nebūsime tokie stiprūs prie sienos, tai irgi gali būti kaip signalas nelegaliems migrantams ir tam pačiam Lukašenkai“, – akcentavo parlamentaras.
