Dvigubai didesnis pažeidimas – taip LRT.lt pašnekovai vadina Seimo sprendimą iki vienerių metų suvaržyti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą. Ekspertai sako, kad valstybė save įsivarinėja į kampą, ir įspėja – galime susidurti su sistemine problema Europos Žmogaus Teisių Teisme, kai migrantams turėsime atlyginti jų patirtą žalą. Tačiau įstatymo šalininkai teigia, kad pataisomis siekiama nusiųsti aiškią žinutę migrantams – vartai į Europą neatsidarys.
Portalas LRT.lt primena, kad praėjusį ketvirtadienį Seimas leido iki vienerių metų suvaržyti Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų judėjimą.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengtose ir Seime tobulintose pataisose numatyta, kad jeigu asmuo atvyko esant karo, nepaprastajai padėčiai ar ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Per tą laiką netenkinus jo prieglobsčio prašymo ar šiam nesikreipus dėl jo suteikimo bei nepavykus išsiųsti užsieniečio iš šalies, jo teisė laisvai judėti gali būti ribojama dar iki pusmečio.
Dėl tokių pataisų kritikos išreiškė žmogaus teisių gynėjai, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas. Anot jo, pakeitimai ne tik nepasitarnauja pabėgėlių gyvenimo sąlygų pagerinimui, bet ir dar labiau apsunkina jų padėtį.
„Siūloma be teismo mėnesius laikyti žmones kalėjimui prilygstančiose apgyvendinimo vietose. Dėl šių planų jau yra išreiškusios savo susirūpinimą JT ir kitos tarptautinės organizacijos. Kalėdoms jau esant čia pat, parodykime savo žmogiškumą ir įstatymais nepadarykime pabėgėlių padėties nepakenčiama. (...)
Siūloma be teismo mėnesius laikyti žmones kalėjimui prilygstančiose apgyvendinimo vietose.
G. Grušas
Lietuvos įstatymai, reguliuojantys užsieniečių teisinę padėtį, teatspindi tą gailestingumą ir šilumą, kurios mūsų protėviai yra sulaukę praeityje, kai dėl karo ar kitų priežasčių turėjo apleisti savo namus“, – gruodžio 23 dieną išplatintame pranešime sakė G. Grušas.
Dėl šių pataisų Žmogaus teisių organizacijų koalicija kreipėsi į šalies prezidentą, ragindama vetuoti įstatymą.
Taip pat skaitykite
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad taip siekiama Lietuvą padaryti nepatrauklia neteisėtiems migrantams šalimi, taip pat kad jie negalėtų iš apgyvendinimo centrų laisvai išvykti į Vakarų Europą.
Priemonės nėra proporcingos
Advokatas, Lietuvos teisės instituto mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas tokių priemonių įvardijimą kaip atgrasymo priemonę vertina ironiškai.
„Prieš kažkiek metų girdėjau legendinio Rusijos politiko Žirinovskio pasisakymą, kaip reikėtų tvarkytis su paukščių gripu. Jis sakė, kad reikia palei sienos perimetrą išrikiuoti „puikiuosius karius“, jie turi šaudyti visus skrendančius paukščius.
Jei šią logiką pratęstume, galima, žinoma, gerokai efektyvesnių būdų sugalvoti nei mūsų politikai pasiūlė, kaip migracijos išvengti. Sovietmečiu buvo įprasta, totalitarinėse valstybėse iki šiol įprasta, kad, jei kas nors bando pereiti sieną, gauna kulką ir problema tarsi išspręsta, migracija ten praktiškai neegzistuoja“, – ironizuoja P. Ragauskas.
Kaip portalui LRT.lt sako advokatas, jei šios priemonės būtų taikomos vasarą, kai Lietuva susidūrė su didesniais migrantų srautais, jos „galbūt galėtų būti kažkiek ir pateisinamos netgi juridine prasme“. Pasak jo, teisėje svarbu atsižvelgti į proporcingumo principą, tačiau šiuo metu taikomos priemonės nėra proporcingos.
„Kai žiūrime į šios dienos situaciją, kai Seimas prieš Kalėdas krikščioniškoje dvasioje priima įstatymą, kuris dar labiau pablogina [migrantų] padėtį, turint omenyje, kad migracijos praktiškai beveik nebeliko – girdime, kad Latvijos sieną bando šturmuoti, kad į Lenkiją bando dar eiti.
Tie srautai absoliučiai nėra nieko panašaus į kažką, kas galėtų pateisinti ne tik nepaprastosios padėties buvimą, bet ir ekstremaliosios situacijos, kuri įvardijama kaip dėl neteisėtų migrantų antplūdžio.
P. Ragauskas
Lietuva (...) panašu, gyvena beveik tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo prieš metus ar prieš trejus metus, kai per dieną ateina keletas žmonių, neteisėtai kertančių sieną. (...) Tie srautai absoliučiai nėra nieko panašaus į kažką, kas galėtų pateisinti ne tik nepaprastosios padėties buvimą, bet ir ekstremaliosios situacijos, kuri įvardijama kaip dėl neteisėtų migrantų antplūdžio. Nėra to antplūdžio“, – tvirtina P. Ragauskas.
Dvigubai didesnis pažeidimas
P. Ragausko teigimu, jei į Lietuvą kasdien patektų po tūkstantį migrantų, institucijos būtų nepajėgios dorotis su prašymais, todėl tokie apribojimai galėtų būti pagrįsti.
„Šiandien aš kitaip nei kad man gėda už mūsų politikus negaliu įvardinti situacijos. Kai yra kiršinama visuomenė, kai yra keliamas toks dirbtinis aliarmas, sakoma, kad kovojame su neteisėtais migrantais...
Bet tai jau yra istorija – mes kovojome su jais vasarą, dabar mes turime tik nedraugišką kaimynę, kuri, atrodo, toliau tęsia tą politiką, bet pasekmių migracijos sistemai nėra. Proporcingumo testo šis įstatymas absoliučiai neišlaiko“, – argumentuoja advokatas.
Jis pabrėžia, kad migrantų judėjimo apribojimas pusmečiui buvo žmogaus teisių pažeidimas, o toks apribojimas metams – dvigubai didesnis pažeidimas.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigia, kad, gyvenant uždaroje teritorijoje, prastėja žmonių psichologinė būsena.
„Mes patys matėme, kas Lietuvoje vyko po to, kai turėjome karantinus, kokia buvo žmonių psichologinė būsena, kaip mes reagavome, kaip patys jautėmės, kai kelias savaites turėjome praleisti namuose, išeidami tik išskirtiniais atvejais. (...) Šių sąlygų „laikinose“ apgyvendinimo vietose esantys žmonės neturi“, – atkreipia dėmesį J. Juškaitė.
Laisvės atėmimas ir sulaikymas
P. Ragauskas kritikuoja ir politikų žodžius, kad draudimas palikti apgyvendinimo vietą yra ne sulaikymas, o judėjimo apribojimas: „Iš vienos pusės, galima pasidžiaugti, kad mūsų politikai, kurie taip samprotauja, visiškai nesusidūrę su kriminalinės justicijos sistema ir nežino, kas yra laisvės atėmimas“.
Anot advokato, laisvės atėmimo bausmė Lietuvoje vykdoma pataisos namuose, kurie nėra uždara erdvė: „Tai yra tam tikra teritorija, statinių kompleksas, erdvių kompleksas, kur žmonės juda pagal galimybes ir pakankamai nemažai juda – yra darbo erdvė, poilsio erdvė, sporto erdvė... Jie ten ir gyvenamąsias patalpas turi, gali pavaikščioti“.
Tačiau, pažymi P. Ragauskas, tai nepanaikina fakto, kad tokia teritorija yra laisvės atėmimo įstaiga. Anot advokato, laisvės atėmimas reiškia, kad negali pasirinkti, kur judi valstybės teritorijoje, negali susitikti su žmonėmis, kuriuos nori matyti.
Jam pritaria ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė J. Juškaitė: „Tų politikų paklausčiau, ar, jų požiūriu, jei jie būtų uždaryti nedidelėje izoliuotoje teritorijoje, kurioje jie galėtų judėti, tačiau iš jos negalėtų išeiti, jiems būtų apribotos komunikacijos priemonės, nes daliai žmonių yra apribotos komunikacijos priemonės su išorės pasauliu, ar tai jie laikytų judėjimo apribojimu, ar vis dėlto tai yra de facto sulaikymas?“
Pasak J. Juškaitės, „bandymas žaisti žodžiais arba bandymas vartoti minkštesnį žodyną iš principo nekeičia esmės“ – faktiškai tai yra žmonių sulaikymas, o „žaidimas žodynu“ yra bandymas nuraminti visuomenę, LRT.lt tvirtina ji.
Įspėja dėl bylų EŽTT – valstybė save įsivarinėja į kampą
J. Juškaitė taip pat kelia klausimą, kokių veiksmų imsimės toliau: „Priiminėjome liepos mėnesį įstatymo pataisas, numatėme šešis mėnesius, dabar numatėme dar šešis mėnesius – kas toliau? Praeis trys, keturi mėnesiai, valstybė vėl bus neišsprendusi šių asmenų repatriacijos arba grąžinimo į kilmės valstybes, arba toliau masiškai atmetinės prieglobsčio prašymus (...). Valstybė save įsivarinėja į kampą – mes tikriausiai galiausiai pabaigsime bylomis EŽTT“.
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė svarsto, ar politikai, kurie priiminėja sprendimus, yra pasirengę iš savo lėšų padengti galimą žalą valstybei.
Valstybė save įsivarinėja į kampą – mes tikriausiai galiausiai pabaigsime bylomis EŽTT.
J. Juškaitė
„Galime toliau kartoti, belsti galvą į sieną ir sakyti, kad viskas tvarkoje, bet, jei ateis bylos, jos ateis po ketverių, penkerių metų, bus pasikeitusi politinė dauguma. Tikriausiai tie žmonės, kurie inicijavo šiuos pakeitimus ir už juos balsavo, atsakomybės išvengs, o valstybė neišvengs ir turės išmokėti kompensacijas, atlyginti padarytą žalą“, – įspėja J. Juškaitė.
Vis dėlto, tvirtina ji, pagrindinis klausimas – ar esame demokratinė valstybė, kuriai svarbi teisės viršenybė, ir ar tikrai norime taip žemai nuleisti žmogaus teisių ir laisvių kartelę, ar neprieštaraujame, kad dėl žmogaus sulaikymo iki vienerių metų sprendžia ne teismas, o Migracijos departamentas ir VSAT.
„Sistema yra atvirkščia – pirmiausiai teismas turėtų įvertinti, ar šis konkretus asmuo turi būti sulaikytas, ar šiam asmeniui turi būti apribota judėjimo laisvė, ar neturi. O ne taip, kad apriboja masiškai, (...) o vėliau, jei sugebėsite kažkokiu būdu įveikti kalbos, kultūrinius ir visokius kitokius barjerus ir sugebėsite apskųsti teismui, tada teismas jūsų bylą peržiūrės. Taip neturėtų veikti sistema“, – akcentuoja J. Juškaitė.
Sistema yra atvirkščia – pirmiausiai teismas turėtų įvertinti, ar šis konkretus asmuo turi būti sulaikytas, ar šiam asmeniui turi būti apribota judėjimo laisvė, ar neturi.
J. Juškaitė
Jai antrina ir P. Ragauskas, kurio manymu, dėl „neteisėto migrantų laisvės apribojimo“ galime turėti sisteminę problemą EŽTT.
„Praktiškai kiekvienas iš tų žmonių, kurie praleido ilgiau nei kelias savaites apribotoje erdvėje, turi rimtą pretekstą kreiptis į EŽTT ir reikalauti tam tikros satisfakcijos, visų pirma, neturtinės žalos atlyginimo“, – teigia advokatas, pridurdamas, kad žmonės patyrė moralinę žalą, nepatogumus, buvo pažemintas jų orumas.
Jis svarsto, kad ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali Lietuvą pripažinti pažeidusia ES teisės aktus.
„Lietuva, susidurdama su akivaizdžiu situacijos pagerėjimu, vietoje to, kad lengvintų režimą, vietoje to, kad žmogaus teises gerbtų adekvačiai, proporcingai tiems iššūkiams, su kuriais susiduria, ji kažkodėl pasirinko kitą kelią – mažėjant neteisėtos migracijos grėsmei, didina suvaržymus ir represijas“, – kritikuoja P. Ragauskas.
Lietuva siunčia žinią – vartai į Europą neatsidarys
Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis portalui LRT.lt sako, kad Lietuva ir kaimyninės valstybės pirmą kartą susidūrė su tokia hibridinio karo praktika, todėl tokios pataisos reikalingos formuojant naują teisinę praktiką.
„Tikiuosi, kad ta praktika bus priimta, nes kitokiu atveju mes patektume į tuos pačius spąstus, į kuriuos pateko dauguma ES valstybių senbuvių. Buvo supainiotos kategorijos prieglobsčio prašytojų – nukentėjusių žmonių, bėgančių nuo pavojaus, nuo grėsmės gyvybei, – su ekonominiais migrantais“, – teigia A. Ažubalis.
Pasak parlamentaro, su migracijos politika Lietuva bando pasiųsti „labai aiškią žinią, kad po šešių mėnesių vartai į Europą automatiškai neatsivers“.
„Labai lengva atvažiuoti, pabūti šešis mėnesius, žinant, kad po šešių mėnesių įjungsiu taip vadinamą antrinės migracijos bėgį ir atsidursiu Vokietijoje, Švedijoje ar dar kur nors“, – kalba Seimo narys.
Po šešių mėnesių vartai į Europą automatiškai neatsivers.
A. Ažubalis
A. Ažubalio teigimu, tik maždaug 10 proc. migrantų atvyksta turėdami asmens tapatybės dokumentus, todėl Lietuvai reikia išsiaiškinti jų tapatybę, o tai užima daug laiko, priduriant ir tai, kad Lietuva turi tik 56 diplomatines atstovybes pasaulyje. Ir dėl šios priežasties, pažymi Užsienio reikalų komiteto narys, Lietuvai reikalingi metai judėjimo apribojimo.
„Laužiamasi į atviras duris“
Atsakydamas į kritiką, kad migrantų srautai jau yra sumažėję, dėl to ir nereikalingos griežtos priemonės, parlamentaras sako, kad savo veiksmais Lietuva siekia ir ateityje užkirsti bet kokius bandymus pakartoti Baltarusijos vykdomą politiką.
„Tai pirmiausiai susiję su valstybės saugumu, kiekviena valstybė pirmiausiai rūpinasi valstybės piliečių ir savo sienų saugumu“, – pabrėžia A. Ažubalis.
Jis taip pat priduria, kad prieglobsčio prašymą galima pateikti Lietuvos ambasadose ir pasienio punktuose: „Galbūt [to padaryti] iš dalis neleidžia ir Baltarusija, bet yra kitas dalykas – didelė dalis jų [migrantų] nenori patekti į Lietuvą – kaip rodo praktika, jie nori patekti toliau.
Tačiau, registruojant prieglobsčio prašytoją Lietuvoje, iš jo paimami pirštų antspaudai. O ką tai reiškia pagal europinę teisę? Tai reiškia, kad jie negalės pasiprašyti prieglobsčio Vokietijoje, Švedijoje ar kitose socialinėmis išmokomis nelegaliems migrantams dosniose valstybėse. Štai kodėl jie nori eiti nelegaliai su viltimi, kad, kirtus Lietuvos sieną, (...) Vokietija taptų pirma prieglobsčio prašytojo valstybe“, – teigia parlamentaras.
Pasak A. Ažubalio, įstatyme numatyta galimybė migrantui kreiptis į teismą:
„Laužiamasi į atviras duris, nes labai aiškiai pasakyta, kad, praėjus šešiems mėnesiams, (...) priimami tam tikri teisės aktai, ar jį laikyti toliau, ar suteikti jam teisę palikti laikiną sulaikymo vietą. Jei VSAT arba Migracijos departamentas priima sprendimą, kuris ir toliau apriboja jo judėjimo laisvę, tai jis turi teisę apskųsti teismui. Tai yra numatyta įstatyme“.
Kaip priduria parlamentaras, įstatymas taip pat buvo derinamas su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismu bei Teisėjų taryba.
Ministrė: tikslas – išvengti neteisėtos migracijos traukos
Portalas LRT.lt taip pat kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM), tačiau ministerija nukreipė į ketvirtadienį platintą pranešimą žiniasklaidai.
Kaip rašoma jame, įstatyme numatyti pakeitimai atliepia dabartines migracijos realijas ir siunčia labai aiškią žinią užsieniečiams, norintiems neteisėtai kirsti Lietuvos valstybės sieną.
„Mums pavyko suvaldyti neteisėtos migracijos krizę, todėl negalime leisti, kad taip sunkiai suvaldytas migrantų srautas tiesiog išsivaikščiotų po Europą. Mūsų žinia aiški – po 6 mėnesių vartai į Europą automatiškai neatsivers. Mūsų politikos pagrindinis tikslas – išvengti neteisėtos migracijos traukos, nepaskatinti antrinės migracijos ir kartu užtikrinti migrantų teises ir humanitarinę pagalbą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė
Kaip tvirtina VRM, įstatymo pataisomis siūloma atskirti prieglobsčio prašytojų ir neteisėtų migrantų, t. y. užsieniečių, kuriems prieglobstis nesuteiktas arba jie prieglobsčio neprašo, procedūras.
Prieglobsčio prašytojai turi kur kas platesnes teises ir garantijas nei neteisėti migrantai, kurie iš Lietuvos privalo būti išsiųsti į savo kilmės šalis.
Mūsų politikos pagrindinis tikslas – išvengti neteisėtos migracijos traukos, nepaskatinti antrinės migracijos ir kartu užtikrinti migrantų teises ir humanitarinę pagalbą.
A. Bilotaitė
Įstatyme numatyta, kad, pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūros terminui, Migracijos departamentas (MD) ir VSAT dėl kiekvieno migranto apgyvendinimo ir jo judėjimo laisvės ribojimo spręs individualiai. Prieš priimant sprendimą dėl apgyvendinimo bus siekiama įsitikinti, ar nėra pabėgimo pavojaus bei grėsmės valstybei. Tokius MD ir VSAT sprendimus užsieniečiai galės skųsti teismui.
Kas dar keisis?
Jeigu migrantui prieglobstis suteikiamas, jis gaus leidimą gyventi ir judėjimo apribojimai nebus taikomi. Tuo atveju, jeigu migrantui prieglobstis nesuteikiamas, tačiau dar vyksta sprendimo apskundimo procedūros, o migrantas nekelia jokio pavojaus, jam taip pat nebus taikomi judėjimo ribojimai tol, kol įsiteisės sprendimas.
Jeigu yra migranto pabėgimo pavojus, MD arba VSAT sprendimu jis galės būti apgyvendinamas, ribojant judėjimo laisvę iki šešių mėnesių.
Pagal įstatymą, VSAT turės teisę kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu yra kitų įstatyme nustatytų sulaikymo pagrindų, pavyzdžiui, grėsmė valstybės saugumui arba sąmoningas piktnaudžiavimas prieglobsčio procedūra. Teismų sprendimu, neteisėti migrantai galės būti sulaikomi ne ilgiau kaip 18 mėnesių.
Įstatymo pataisose taip pat numatyta, kad, pasibaigus šešių mėnesių pasienio procedūrai, visiems užsieniečiams būtų išduodamas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas nesuteiktų teisės gyventi Lietuvoje ar išvykti iš Lietuvos, tačiau patvirtintų užsieniečio teisinį statusą.
Įstatymo pataisomis nustatoma, kad užsieniečiai, atvykę į Lietuvos Respubliką įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpiu, leidimą laikinai gyventi galės gauti tik po penkerių metų, t. y. tik tada, jeigu išsiuntimo iš Lietuvos sprendimas neįvykdomas per penkerius metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos.
Pagal naujas įstatymo pataisas, humanitarinę pagalbą galės teikti tik tos nevyriausybinės organizacijos, kurios bus sudariusios sutartis ar susitarimus su Vyriausybe ar jos įgaliota institucija. Humanitarinės pagalbos teikimą koordinuos Socialinės pasaugos ir darbo ministerija.
