Lietuvoje

2022.01.04 20:00

Trys migrantų vaikų mokymosi Lietuvoje mėnesiai: žodyne – „šaltibarščiai“ ir „kūčiukai“, laukia Lietuvos istorijos pamokos

Aida Murauskaitė, LRT.lt2022.01.04 20:00

Spalį Vilniuje, Rukloje ir Pabradėje prasidėję migrantų vaikų mokslo metai sausio pabaigoje perkops į kitą etapą. Tuomet, be lietuvių kalbos pamokų, iš Irako ir kitų šalių į Lietuvą atvykę nepilnamečiai mokysis ir Lietuvos istorijos, pilietiškumo. Šiuo metu Lietuvoje išvis mokosi apie 400 mažųjų migrantų. 

Spalio pradžioje pamokas pradėjo lankyti per tris šimtų vaikų, šis skaičius vis augo. Į suolus mūsų šalyje susėdo ne tik irakiečiai, bet ir vaikai iš Kongo, Somalio, Nigerijos, Afganistano, Indijos. Šiuo metu jų klasėse dirba 22 mokytojai.

Vien Vilniaus Naujininkų centre mokosi aštuonios grupės, kiekvienoje – vidutiniškai po 15 vaikų. Gausiausioje grupėje – devyniolika mažųjų migrantų.

Atvykusiems į Lietuvą per savaitę surengiama po penkiolika lietuvių kalbos pamokų.

Kaip sakė migrantų mokymo koordinatorė Greta Botyriūtė-Skiotienė, besimokančiųjų skaičius nuolat kinta, mat dalis šeimų išvyksta, dalis gauna pabėgėlių statusą, persikelia kitur.

„Į Vilnių buvo pervežta nemažai migrantų iš Medininkų. Žinoma, kilo chaoso, kol grupės vėl stojo į vėžes. Bet tikrai vaikai noriai mokosi. Yra tokių, kurie ateina ir į antrą pamainą. Sakai jam, kad jis šiandien jau buvo pamokose. Manau, tai rodo, kad vaikai nori pamokų, jiems smagu jas lankyti“, – pasakojo G. Botyriūtė-Skiotienė.

Pasak jos, justi didžiulė pažanga. Vaikai puikiai išmoko abėcėlę, moka galybę eilėraštukų, dainelių, žaidimų.

„Progresas nuo spalio tikrai didžiulis. Vaikai jau moka svarbiausių dalykų“, – pasakojo mokymo koordinatorė.

Mažųjų migrantų vaikų klasėse skamba „Jurgeli, meistreli“, „Mano batai buvo du“, „Saulės kamuoliukas ritas“, „Skrido žąsys iš Pietų“.

„Vaikai jau gerai moka žodžius „šaltibarščiai“, „didžkukuliai“ ir „kūčiukai“. Pas mus vyko ir metų pabaigos šventės, ir Pyragų diena. Vaikai susipažino su mūsų kultūra“, – sakė G. Botyriūtė-Skiotienė.

Vilniaus Naujininkų centre įrengta interaktyvi lenta, kuri palengvina ugdymo procesą.

Vyresnieji mokosi, kaip lietuviškai apsipirkti, kaip užsisakyti maisto.

„Vaikai inscenizuoja situacijas, kaip užsisakyti patiekalą, ką reikia pasakyti išgėrus kavos, kaip pasirinkti atsiskaitymo būdą – grynaisiais ar banko kortele“, – vardijo Greta.

Po pamokų jaunieji migrantai savo lietuvių kalbos įgūdžius pasitikrina bendraudami su socialiniais darbuotojais, apsaugininkais. O šie šiek tiek pramoko arabų kalbos.

„Tai rodo pagarbą iš mūsų pusės. Mokomės ir to, kas būdinga kitai kultūrai. Pamenu, mačiau pamoką, kur vaikai mokėsi, kaip elgtis restorane. Berniukas, išgėręs kavos, apvertė puodelį ir padėjo ant lėkštutės. Mokytoja pasidomėjo, kodėl jis taip padarė. Vaikas paaiškino, kad taip parodoma, kad baigei gerti kavą, galima indus nunešti“, – pasakojo mokymo koordinatorė.

Sausio pabaigoje baigsis pirmasis etapas, kai mokomasi tik lietuvių kalbos. Nuo antrojo pusmečio bus mokoma etnokultūros, Lietuvos istorijos, geografijos, bus vedamos pilietinio ugdymo pamokos.

Dar vėliau, kai atvykusieji gerai mokės lietuvių kalbą, bus pereita prie kitų disciplinų. Tuomet vaikai eis į bendrojo ugdymo mokyklas ir ten mokysis, tarkime, fizikos, matematikos.

Mokslo metų pradžioje mokymų kuratoriai ieškojo savanorių, kurie padėtų dirbti su vaikais, tačiau vėliau padėtis pasikeitė.

„Savanorių visuomet reikia, bet kadangi buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, centrai nebeįsileido studentų, tad teko ir kai kuriuos projektus atšaukti“, – sakė migrantų mokymo koordinatorė G. Botyriūtė-Skiotienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt