Beveik 19 proc. mokinių, kas penktas ar šeštas, per pandemiją pateko į depresijos rizikos grupę. Kad pandemija, karantinas ir nuotolinis mokymas turi savo kainą, atskleidė keli Vilniaus universiteto mokslininkų atlikti tyrimai. Jie parodė, kad vaikus kamavo galvos skausmai, sutriko rega, augo antsvoris. O ilgesnis miegas rytais, kai nereikia ruoštis į realią mokyklą, kirto kitu lazdos galu: paaugliai naktinėjo ir sugriuvo jų dienos ir nakties režimas. Dažnam nepilnamečiui reikalinga psichologo pagalba. O ir patys psichologai neslepia – juos dėl milžiniško krūvio kamuoja perdegimas.
Kaip parodė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas, per karantiną įvestas nuotolinis mokymas labiausiai paveikė vaikų emocinę būseną ir norą mokytis (buvo tiriami 6–14 metų vaikai).
„Viso pasaulio mokslininkai kėlė klausimus, kada visiškai nuotolinis mokymas ir kitos karantino sąlygos tapo nuostolingi, o ugdymas tapo labiau vaikų žlugdymu, ypač jų sveikatos, ugdymo prasme. Absoliučiai daugumai šalių tokių rezultatų pakako, kad jos nuspręstų, tęsiantis pandemijos laikotarpiui, kiek įmanoma, neiti prie nuotolinio ugdymo tokiam ilgam laikui“, – kalbėjo tyrėjų grupės vadovė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė Roma Jusienė.
Pasak mokslininkės, du mėnesiai yra ta riba, kuri dar įmanoma.
Išaugo klinikinių sutrikimų rizika
Tyrimas atskleidė, kad per 40 proc. Lietuvos mokinių per pandemiją patyrė elgesio, emocinių problemų, jų savijauta pablogėjo. 55–58 proc. vaikų vis dėlto išliko geros savijautos. R. Jusienė pabrėžė, kad praėjusį pavasarį išaugo klinikinių sutrikimų rizika.
Beveik 19 proc. mokinių, kas penktas ar šeštas, pateko į depresijos rizikos grupę. Prastėjo ir mokytojų bei tėvų emocinė būsena.
Psichologai perdega dėl milžiniškų krūvių. Per pandemiją kilo dar viena epidemija – psichikos sveikatos epidemija.
E. Kazlauskas
Dėl COVID-19 pandemijos įvedus nuotolinį ugdymą, labai pailgėjo laikas, praleidžiamas prie ekranų ne tik mokymosi tikslais, bet ir laisvalaikiu bei pramogoms. Kaip rodo tyrimas, bendras prie ekranų leidžiamas laikas, palyginti su ankstesnių tyrimų duomenimis, padvigubėjo.
„Labai įdomu, kad nors daugelis mokinių džiaugėsi galintys ilgiau pamiegoti, miego kokybė labai prastėjo. Ji prastėjo dėl paprastos priežasties – daugelis paauglių naktinėjo, nepaisė įprasto režimo“, – pabrėžė R. Jusienė.
Prie įrenginių daugiau laiko leido visų amžiaus grupių mokiniai.
„Įsivaizduokite, pradinukai vidutiniškai per dieną leido šešias valandas prie ekranų, o vyresni mokiniai – 8,5 val.“, – sakė R. Jusienė.
Dėl šios priežasties, anot mokslininkų, daugėja vaikų somatinių simptomų – galvos, pilvo, akių ir kitokių skausmų. Be to, augo savižalos atvejų.
Apklausoje dalyvavę tėvai nurodė, kad 55 proc. 11–14 metų vaikų skundėsi galvos skausmu, 2018 m. tokių vaikų buvo 37 proc. Kaip skelbia tyrėjai, galvos skausmai būdingesni vyresnėms mergaitėms ir vaikams, kurių tėvai turi aukštąjį išsilavinimą. Galvos skausmus patiriantys vaikai taip pat dažniau išgyvena įtampą dėl mokymosi ir nerimauja dėl galimybės užsikrėsti virusu.
Per pandemiją padaugėjo ir vaikų regėjimo sutrikimų bei nutukimo atvejų.
R. Jusienė pabrėžė, kad rimtų bėdų mūsų šalyje dėl menko vaikų fizinio aktyvumo buvo ir ikipandeminiu laikotarpiu, o per pandemiją fizinis aktyvumas dar labiau sumažėjo. Kaip rodo tyrimas, tik trečdalis 7–14 metų mokinių buvo fiziškai aktyvūs bent valandą per dieną, tarp vyresnių nepilnamečių tik ketvirtadalis buvo fiziškai aktyvūs rekomenduojamą laiką.
Bendravimas su bendraamžiais gyvybiškai būtinas
Pasak R. Jusienės, labiausiai nukentėjo paauglių grupė. Psichologė pabrėžė, kad ypač paaugliams bendravimas su bendraamžiais yra gyvybiškai būtinas.
„Kur mes labiausiai paklydome? Vertybėse ir komunikacijoje? Tam tikrais pasisakymais atsakomybę perkeldami vaikams ir paaugliams, kad jie neva yra atsakingi už tėvų ir senelių mirtis. Netiesiogiai sakydami, kad nėra svarbūs vaikų ir paauglių emociniai ir socialiniai poreikiai. Na, ir pademonstravome, kad nesugebame tinkamai jais pasirūpinti, nuolat kartojome „palaukite, pakentėkite“, pamiršdami, kad vaikai ir paaugliai turi nuolat augti. O jei prašome sustoti ir neaugti, jie ir neauga“, – kalbėjo R. Jusienė.
Ji pabrėžė, kad ir toliau kartojame klaidas ir investuojame į sienas ir technologijas, o ne į žmones. Be to, ji įžvelgia ir laukiančių pavojų.
„Mažiausiai trečdalis paauglių lieka už socialinio borto. Daug diskusijų sukėlė galimybių paso paauglių grupei įvedimas. Labai puiku, kad jis neuždarys kelio į formalųjį ir neformalųjį ugdymą, bet nepamirškime, kad yra beveik 40 proc. paauglių, kurie nedalyvauja jokiame neformaliame ugdyme. Tad jiems bendravimo galimybės – nueiti į kiną, pasėdėti su draugais – ribojamos“, – atkreipė dėmesį mokslininkė.
R. Jusienė sakė, kad ir pediatrai, kiti sveikatos specialistai pabrėžia, kad šiuo metu būtina sustiprinti vaikų ir paauglių sveikatos patikrinimų grandį.
Įsivaizduokite, pradinukai vidutiniškai per dieną leido šešias valandas prie ekranų, o vyresni mokiniai – 8,5 val.
R. Jusienė
„Galima sakyti, kad tai vyksta formaliai, nuotoliniu būdu ir gana atmestinai. O ši grandis ypač turėtų būti stiprinama. Bėda ta, kad šeimos gydytojai dažnai skundžiasi neturintys pediatrijos žinių“, – priminė mokslininkė.
Lankė suicidinės mintys
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro vadovas profesorius Evaldas Kazlauskas rėmėsi su kolegomis atliktu tyrimu, kuriame buvo lyginama 12–16 metų paauglių savijauta ikipandeminiu laikotarpiu ir per pandemiją. Rezultatas – 71 proc. tiriamųjų per pandemiją padaugėjo psichosocialinių problemų.
„Pandemija paauglius paveikė labai stipriai ir tai kelia didžiulį susirūpinimą“, – pabrėžė E. Kazlauskas.
Tyrimo metu analizuotas ir pandemijos poveikis jaunimui – ši grupė taip pat tirta ir prieš pandemiją, ir per ją. Pandemijos pradžioje jauni žmonės nejautė didelio neigiamo poveikio psichikos sveikatai, tačiau tiems, kurie ir prieš pandemiją turėjo sveikatos sunkumų, savijauta pablogėjo.
Be to, kaip pasakojo E. Kazlauskas, vykdomas ir tarptautinis tyrimas, jame dalyvauja vienuolika šalių, tarp jų – ir Lietuvą. Šis tyrimas apima 15 tūkst. žmonių. Kaip rodo pirmieji rezultatai, bent 20 proc. žmonių per pandemiją patyrė rimtų psichologinių sunkumų darbe, šeimoje. Labiausiai paveiktos moterys, vyresni žmonės ir tie, kurių sveikata buvo prastesnė iki pandemijos.
„Žmonių, kurie turėjo psichikos sveikatos sunkumų prieš pandemiją, būklė per pandemiją suprastėjo“, – pabrėžė E. Kazlauskas.
Tarptautinio tyrimo autoriai lygino ir suicidiškumą Lietuvoje ir Lenkijoje. Kaimyninių šalių rezultatai panašūs. „Kas penktas ar ketvirtas pasvarsto apie savižudybę. Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje dėl vienatvės, ilgesnio buvimo izoliacijoje padaugėja suicidinių minčių“, – sakė mokslininkas.
Ar pakanka vieno psichologo tūkstančiui vaikų?
E. Kazlauskas pabrėžė, kad per pandemiją, saugodami žmonių fizinę sveikatą, turime nepamiršti ir emocinės būklės.
Be to, pasak jo, reikia didinti psichologų paslaugų prieinamumą. Nors čia situacija pastaraisiais metais ir gerėja, tačiau tinklą reikia plėsti dar labiau, sakė jis.
„Pagalvokime, ar kiekviena mokykla turi psichologą ir kas iš to, kad ten yra vienas psichologas tūkstančiui vaikų“, – kalbėjo E. Kazlauskas.
Jis sakė, kad derėtų pagalvoti, kaip būtų galima sugrąžinti iš profesijos išėjusius psichologus.
Pagalbos prireikia ir psichologams
Kaip parodė VU tyrimas, pandemija paveikė ir medikus, jau pandemijos pradžioje buvo justi didelis medikų perdegimas. Apklausa atskleidė, kad net apie 60 proc. medikų Lietuvoje rimtai svarstė palikti darbą, jie sakė patiriantys didelį stresą darbe.
O štai Jungtinės Karalystės (JK) medikų psichologinė būsena buvo geresnė. Pasak E. Kazlausko, JK medikai turi daug daugiau gerovės programų, jie sulaukia pagalbos, kai darbe iškyla sunkių situacijų – ne tik COVID-19, bet ir, tarkime, miršta pacientas.
„Mes kalbame apie medikus, bet ir psichologai taip pat perdega, jiems taip pat reikia pagalbos, kad galėtų kokybiškai dirbti. Psichologai perdega dėl milžiniškų krūvių. Per pandemiją kilo dar viena epidemija – psichikos sveikatos epidemija“, – kalbėjo E. Kazlauskas.
