Lietuvoje

2021.12.14 10:54

Koks likimas laukia Vyriausybės: įvardijo penkis ministrus, kurių neliktų, mato nereikalingų emocijų

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.12.14 10:54

Po to, kai premjerė Ingrida Šimonytė sakė neatmetanti galimybės, kad pasitrauks visa Vyriausybė, jos žodžius įvertino politologai. Dalis ekspertų tvirtina, kad atsistatydinimas neatrodo proporcingas ir laiku, tam netinkamas metas, o kiti teigia, kad taip Vyriausybė prisiimtų politinę atsakomybę. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Forumas“ specialistai įvertino, kurie dar ministrai netektų savo kėdžių, taip pat pažymėjo, kad „prezidentas įtartinai ilgai tyli“.

Gruodžio 11-ąją buvo metai, kai dirba I. Šimonytės Vyriausybė. 18-ajai Vyriausybei jau teko išgyventi pandemijos ir migrantų sukeltas krizes, tačiau ministrų keisti neprireikė, o štai baltarusiškos trąšos gali nuversti ne tik du ministrus, bet ir visą Vyriausybę.

Premjerė „Dienos temai“ patvirtino, kad pati dar vis neatmeta, jog trauksis iš posto, nes sulaukė nepasitikėjimo iš savo frakcijos narių dėl neišpildytų lūkesčių, kad po gruodžio 8-osios baltarusiškų trąšų tranzitas sustos. Kaip vieną tokių ji įvardijo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką Žygimantą Pavilionį. Šis, tiesa, vėliau socialiniame tinkle teigė niekada neabejojęs premjerės vertybėmis ar kompetencija.

Taigi ant atsarginių suolo sėdi du ministrai – užsienio reikalų ir susisiekimo, bet sprendimas bus antradienį, bent jau premjerė tą pažadėjo. Ar tai tikrai vertybinės užsienio politikos bankrotas? Kaip pasielgs premjerė? Ir apskritai, kaip gali susiklostyti ministrų kabineto likimas?

LRT forumas. Ar vertybinė užsienio politika gali lemti Vyriausybės griūtį?

Atsistatydinimas neatrodo proporcingas ir laiku, tam nėra tinkamas metas

Krizės dažniausiai ištinka tada, kai susiduriame su išorės sunkumais, laidoje sakė Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorė dr. Margarita Šešelgytė.

Anot jos, kada nors pasiekiamas lūžio taškas, kai kas nors gali įvykti, tai signalizuoja vidinius nesutarimus, o jų dažnai iškyla, kai yra išorinių veiksnių ir kai su jais nesugebama dorotis. M. Šešelgytės teigimu, krizę sukėlė tai, kad trūksta komunikacijos ir yra skirtingos vizijos.

VU TSPMI „Jean Monnet“ profesorius dr. Ramūnas Vilpišauskas aiškino, kad krizė ištiko ir dėl to, kad „užsienio politika šiuo metu yra labiau politizuota nei iki šios Vyriausybės darbo pradžios“.

„Iki šiol sutarimas tarp pozicijos ir opozicijos dėl užsienio politikos ne tik strateginių tikslų, bet ir dažnai dėl taktinių sprendimų būdavo gana tvirtas. (...) Nuo šios Vyriausybės darbo pradžios matome, kad pradėjo ryškėti takoskyros, kitaip sakant, užsienio politika jau tapo nebe nacionalinio sutarimo tarp parlamentinių partijų reikalu“, – teigė R. Vilpišauskas.

Pasak profesoriaus, šiuo metu politizacija yra išryškėjusi, o Seime nesusikalba pačios valdančiosios koalicijos atstovai, tad opozicija tai „išnaudojo keldama triukšmą, reikšdama kritiką Vyriausybei ir atskiriems ministrams“.

Vis dėlto, R. Vilpišausko manymu, ši krizė nėra Vyriausybės vykdomos užsienio politikos fiasko, tai – politikos įgyvendinimo problemų ženklai.

„Problemos paprastai būna ryškesnės per krizes, pandemijos valdymo metu mes matėme nemažai ankstesnės Vyriausybės daromų klaidų, dabar matome – nebuvo greitai reaguojama, nebuvo koordinuotai dirbama. (...) Nei visos Vyriausybės atsistatydinimas, nei atskirų ministrų pakeitimas man neatrodo proporcingas ir laiku, tam dabar nėra tinkamas metas.

Bet manęs nestebina premjerės pozicija galvoti apie pasitraukimą, nes, jei jos pačios koalicijos nariai Seime net dėl tokių svarbiausių šios Vyriausybės prioritetinių klausimų reiškia kritiką ir skirtingas nuomones nei Vyriausybės ministrai, tai kaip tikėtis, kad dėl kitų pertvarkų (...) bus galima rasti net savo koalicijos narių Seime palaikymą“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Verda daug perteklinių emocijų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Jean Monnet“ profesorius dr. Mindaugas Jurkynas pažymėjo – nepakeičiamų žmonių nėra, o politinės atsakomybės klausimas yra svarbus.

„Koks – jau nusprendžia, matyt, patys valdantieji, galvodami apie tam tikrus kaštus – populiarumo, ankstesnių savo įsipareigojimų šviesoje, prisimindami argumentus, kai dabartiniai valdantieji buvo opozicijoje ir reikalavo politinės atsakomybės už atskirų ministrų valdomas sritis“, – tvirtino M. Jurkynas.

Anot jo, kai kurių ministrų atsistatydinimas nereikštų, kad problemos nebus sprendžiamos. Tai būtų būdas parodyti, ar Vyriausybė, „pasišaudžiusi sau į kojas“, nori prisiimti atsakomybę, ar ne.

Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė laikėsi kiek kitokios nuomonės: „Dabar verda labai daug emocijų, jos yra perteklinės ir nereikalingos, jų tikrai nereikia. Konkrečiai kalbu apie bandymus lyg ir pagrasinti iš premjerės pusės, kad rytoj dedu pareiškimą ir atsistatydinu ir atitinkamai krenta visas ministrų kabinetas.“

Kaip sakė G. Burbulytė, iki šiol neatsakyta į pagrindinius klausimus, kaip vyko komunikacija, todėl ministrų atstatydinimas ar atsistatydinimas situacijos „tikrai nepagerins, jei mes negausime atsakymų“.

Įžvelgia žaidybinį momentą

Premjerės pareiškime yra akivaizdus stiprus žaidybinis momentas – per naktį iš esmės niekas negali pasikeisti, argumentavo Istorijos instituto mokslininkas dr. Algimantas Kasparavičius.

„Šis vakaras ar rytoj rytas, kai ji priims sprendimą, yra žaidybinis momentas. Aš manau, kad sprendimas yra, delsiama dėl tam tikrų taktinių dalykų“, – svarstė A. Kasparavičius.

Jis kalbėjo, kad pastaruosius metus Vyriausybė „labai principingai ir aiškiai deklaravo reikalaudama“ visų įmanomų sankcijų Baltarusijos režimui tiek iš ES, tiek iš JAV.

„Kai sankcijos ateina, paaiškėja, kad ta pati Vyriausybė, kuri per visus kanalus labai laikėsi tariamai principingos pozicijos, nėra pasiruošusi įgyvendinti praktiškai savo sąjungininkų ir strateginių partnerių tam tikrų geopolitinių projekcijų. (...)

Vyriausybė sunkiai valdo situaciją Lietuvoje. Nelabai įsivaizduoju šiuos du ministrus, kurie padėjo pareiškimus, kaip jie darė pareiškimus prieš tai, jei jie nežinojo situacijos geležinkeliuose, Klaipėdos jūrų uoste. Tai ne komunikacijos klausimas, tai yra valstybės valdymo klausimas, kiek ta Vyriausybė yra profesionali“, – klausimus kėlė A. Kasparavičius.

Kokie ministrai kristų?

„Turime daug krizių – pandemijos, migrantų, dabartinę krizę, bet yra toks pasakymas, kad gėda neišnaudoti krizės. (...) Kelčiau hipotezę, kurią, viliuosi, rytdienos, porytdienos įvykiai patvirtins, kad premjerė atsistatydins“, – kalbėjo M. Jurkynas.

Anot jo, taip būtų galima performuoti visą ministrų kabinetą, nušalinant ministrus ar ministres, „kurie yra sulaukę ar kontroversiškų vertinimų, ažiotažų, kabančios interpeliacijos“. Kaip tokius ministrus M. Jurkynas įvardijo žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, užsienio reikalų bei susisiekimo ministrus Gabrielių Landsbergį ir Marių Skuodį bei vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.

„Bet premjerės atsistatydinimas ir iš naujo teikimas savo kandidatūros ir naujo ministrų kabineto, kurį vėl reikės suderinti su prezidentu, galbūt duos pagrindą kažkokiam dialogui“, – svarstė M. Jurkynas.

Vis dėlto, M. Šešelgytės manymu, dabar nėra pats geriausias laikas „perkrauti“ Vyriausybę tiek dėl išorinių veiksnių, tiek dėl santykių su prezidentūra. Ji sakė, kad greičiausiai Vyriausybė susilpnėtų.

Prezidentas įtartinai ilgai tyli

Kalbėdama apie prezidento įtaką I. Šimonytės sprendimui, G. Burbulytė tvirtino, kad „prezidentas įtartinai ilgai tyli“.

„Iš prezidento kol kas per šį laiką išgirdome vieną nedidelę žinutę, pusę žinutės, kad išsakytas pareiškimas, jog „esu pasiruošęs pasitraukti“, yra nepakankamas ir nepakankamai civilizuotas, ne toks įprastas Vakarų praktikai, koks turėtų būti. Sunku pasakyti, kokia bus prezidento įtaka“, – kalbėjo politologė.

Anot jos, opozicija yra pernelyg susiskaldžiusi, todėl kažin ar galėtų pasiūlyti savo kandidatus ir sudaryti mažumos Vyriausybę. Dėl šios priežasties, komentavo G. Burbulytė, išauga tikimybė, kad premjerei I. Šimonytei vėl būtų pasiūlyta formuoti Vyriausybę.

Klaipėdos universiteto politologė pridūrė, kad teisiškai Lietuvos Vyriausybė nieko nepažeidė – buvo laikomasi įsipareigojimų, tačiau yra politinių aspektų.

Vyriausybės problema – komunikacija

R. Vilpišausko teigimu, užsienio reikalų ministro atsistatydinimas užsienyje būtų suprastas kaip pripažinimas, kad vykdyta politika buvo netinkama.

„Nebūtų užsienyje gilinamasi į mūsų koordinavimo problemas, subtilumus. Tai būtų suprasta kaip signalas, kad šios Vyriausybės užsienio politika nepriimtina politinei aplinkai, Seimo daugumai ar tiesiog dėl to nėra sutarimo. Manau, tokio signalo siųsti pagrindo nėra. Nei įstatymai buvo pažeisti, nei kas nors neetiškai pasielgė“, – pabrėžė R. Vilpišauskas.

Pasak M. Šešelgytės, komunikacija jau ne pirmą kartą yra šios Vyriausybės problema: „Buvo galima anksčiau pasakyti, kad mes vertybinę politiką palaikome, bet turime tokią situaciją, kad vis dėlto dar kurį laiką važiuos [trąšos], ir taip užšokti įvykiams už akių.“

Paklausta, kokį atsakymą antradienį pateiks premjerė, G. Burbulytė teigė, kad galimų žingsnių yra labai įvairių: „Tikrai nėra viena alternatyva iš dviejų (...). Manau, racionalus protas visgi paims viršų, o ne emocijos.“

M. Jurkynas akcentavo, kad „viskas yra politinės naudos, politinių kaštų reikalas – reputacinių ir politinių“. Jo manymu, bus svarstoma, kiek Vyriausybės populiarumas gali didėti ar mažėti atsistatydinus ministrams, taip pat ar standartai, kurių valdantieji reikalavo, kai buvo opozicijoje, galioja jiems patiems.

Parengė Domantė Platūkytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt