Premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė savo sprendimą – užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis lieka pareigose. Tai, kad Vyriausybė lieka dirbti esama sudėtimi, jos vadovė paskelbė vėlų antradienio vakarą.
Apie 22 val. išplatintame pranešime premjerė teigia, kad pirmieji darbo metai buvo nelengvi. Ji dėsto, kad valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių.
„Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti covid 19 pandemija ir A. Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.
Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis“, – rašoma I. Šimonytės pranešime.
Ministrė pirmininkė savo pranešime teigia, kad ne viskas pavyko taip, kaip norėta ir ne visais atvejais sugebėta užtikrinti greitą ir vienareikšmišką priimtų ir būsimų sprendimų paaiškinimą.
„Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas.
Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai aktyviai siekė sankcijų sprendimų A.Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą. Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms“, – sako premjerė.
Anot jos, paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontraversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“.
Ji rašo, kad valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju.
„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti.
Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis“, – rašo ministrė pirmininkė.
Lieka dirbti pilna sudėtimi
I. Šimonytė dėsto, kad viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Ji sako neturinti pagrindo taip teigti ir kad nežino, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi.
„Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus“, – tvirtina ministrė pirmininkė.
„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą.
Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį.
Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje“, – rašoma premjerės pranešime.
Portalas LRT.lt primena, kad abu ministrai apie tai, jog yra pasiruošę trauktis iš pareigų, paskelbė praėjusią savaitę, kilus skandalui dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Tuomet jie abu teigė I. Šimonytę apie tai informavę raštu, o vėliau įteikė ir raštiškus pareiškimus dėl atsistatydinimo.
