Migracijos departamentui iki šiol nepatenkinus nė vieno LGBT bendruomenei save priskiriančio migranto prieglobčio prašymo, Lietuvos gėjų lygos atstovai įžvelgia galimus procedūrinius pažeidimus. Šiuo metu Medininkų užsieniečių registravimo centre apgyvendinti 46 tokie asmenys.
Uždaroje Pasieniečių mokyklos teritorijoje Medininkuose – dešimtys modulinių namelių, kuriuose gyvena maždaug 850 žmonių, į Lietuvą šiemet patekusių iš Baltarusijos. Dalis jų jau kelis mėnesius laukia Migracijos departamento sprendimo – būti išsiųstiems į savo kilmės šalį ar gauti teisę kurti naują gyvenimą Lietuvoje.
„Turime penkis sektorius. Du – šeimoms su vaikais ir vienišoms šeimoms be vaikų, taip pat turime atskirą sektorių moterims, kur apgyvendinta apie 200 moterų. Taip pat atskirą sektorių vyrams, irgi panašiai, apie 200 žmonių. Taip pat – LGBT sektorių, kur gyvena 46 užsieniečiai vyrai“, – LRT RADIJUI sakė Medininkų Užsieniečių registracijos centro direktorius Giedrius Ranonis.
„Aš sakyčiau, tai yra pats ramiausias sektorius“, – apie pastarąjį pridūrė jis.
Tsafakas, nuo vaikystės save kitokiu laikantis, potraukio vyrams neslepiantis migrantas, yra vienas iš 46 atskirai laikomų vyrų. 28-erių metų pabėgėlis prašo prieglobsčio Lietuvoje, nes jo tėvynėje Kamerūne homoseksualumas yra laikomas nusikaltimu.
„Kai man buvo 16-a, mano mama kambaryje užtiko mane su vaikinu. Tą dieną ji mane išvarė iš namų. Nusiuntė į kalėjimą už homoseksualumą. Mano šalyje tai nėra toleruojama, tai neteisėta, uždrausta įstatymo – Kamerūne už tai baudžama nuo šešių mėnesių iki penkerių metų. Aš kalėjau aštuonis mėnesius. Žmonės ten žudosi, aš pats daug kartų bandžiau nusižudyti, nes visuomet jaučiau, kad esu kitoks. Buvau sumuštas, kai man teko nakvoti gatvėje. Keturi vyrai mane sumušė ir išprievartavo. Iki šiol turiu randų ant kūno“, – LRT RADIJUI pasakojo Tsafakas.
Lietuvoje Tsafakas atsidūrė liepos 3-ąją. Už kelionę ir pažadą rasti čia, kaip pats sako, geresnį gyvenimą, sumokėjo 500 dolerių. Tačiau atsidūrė lietuviškame miške.
„Nebuvo lengva. Aplink tamsu, didžiulis miškas, nežinia, ar kur tyko gyvūnai – liūtai ir panašūs padarai. Tiesiog ėjau ir ėjau. Tuomet išvydau policijos automobilį, pakėliau rankas ir buvau sulaikytas, iškart paprašiau prieglobsčio“, – prisiminė pašnekovas.
Du kartus kamerūnietis išsamiai kalbėjosi su Lietuvos migracijos tarnybos pareigūnais.
„Jie klausė manęs apie mano seksualinę orientaciją, apie LGBT padėtį Kamerūne. Klausė, ar turiu vaikiną, kiek laiko praleidau Kamerūne, ar buvau sumuštas dėl savo homoseksualumo. Nuo vaikystės turiu tik vieną vaikiną. Jie taip pat manęs klausė, nuo kada toks jaučiuosi. Toks jaučiuosi nuo 12-os metų. Klausimai šiek tiek glumino, bet neturėjau pasirinkimo, išklojau jiems apie save viską“, – kalbėjo Tsafakas.
Šiuo metu Tsafako prieglobsčio prašymas svarstomas, tokių kaip jis Medininkų migrantų centre yra dar 45, tačiau Migracijos departamentas iki šiol nepatenkino nė vieno jų prašymo. Tsafakas sako, kad sektorių, kuriame šiuo metu gyvena, kasdien pasiekia liūdnos žinios: atmesta, atmesta, atmesta.
Tvarką ir klausimus, pagal kuriuos sprendžiama, ar prieglobsčio prašytojas tikrai homoseksualus ir dėl to jam gresia pavojus kilmės šalyje, kritikuoja LGBT bendruomenės aktyvistai ir nevyriausybinės organizacijos. Žmogaus teisių apžvalgininkas Simonas Bartulis sako įžvelgiantis departamento norą nepriimti kiek įmanoma daugiau prieglobsčio prašymų.
„Toks ganėtinai intensyvus seksualinio gyvenimo kvotimas klausiant klausimus, kurie galbūt net nėra relevantiški, nėra į temą. Ar žmogus yra turėjęs, jeigu jis yra vyras, lytinių santykių su moterimis? Tai neturėtų būti svarbu, jeigu jis teigia, kad jis yra arba homoseksualus, arba biseksualus. Iš dalies gal ir suprantu, Migracijos departamentas dirba jiems neįprastais tempais, tai iš viso yra nauja, naujesnė migrantų grupė, galbūt jie nėra pasiruošę, bet tai neatleidžia nuo atsakomybės. Reikia apmokymų, reikia padaryti taip, kad Migracijos departamente dirbantys asmenys žinotų, kaip jautriai prieiti prie šitos temos.
Kitas dalykas – tam tikras noras ieškoti labai konkrečių įrodymų, kuomet tai nėra visą laiką įmanoma. Jeigu žmogus atvyksta iš šalies, kur jam gali grėsti mirties bausmė, tai žinoma, kad tas žmogus neturės jokių įrodymų apie tai, nes tie įrodymai toje šalyje inkriminuotų jį iš karto. Reikia suprasti, kad seksualinė orientacija, lytinė tapatybė nėra fiziniais įrodymais pagrindžiami dalykai. Net lietuviai labai dažnai meluoja sau ir kitiems, kad nėra šios bendruomenės nariai. Tai reiškia, kad Migracijos departamentui reikia daug rimčiau padirbti: kaip jie kalbasi su šitais žmonėmis ir kokius klausimus užduoda“, – vertino S. Bartulis.
Teisinę pagalbą Medininkų stovykloje esantiems, save LGBT bendruomenei priskiriantiems migrantams teikia ir Lietuvos gėjų lyga. Organizacijos teisininkė Monika Antanaitytė sako įžvelgianti procedūrinių pažeidimų.
„Nuo rugpjūčio mėnesio mes turbūt gavome gerokai virš 50 paklausimų iš LGBT migrantų. Mus pasiekė informacija, kad daugybė prieglobsčio prašymų nebuvo apskritai registruoti. Tai čia jau yra gan akivaizdus procedūrinis pažeidimas. Iki šiol mūsų nepasiekė nei viena žinia, kad prieglobsčio prašymas LGBT prieglobsčio prašytojo būtų tenkinamas, prašymai atmetami masiškai.
Tai rodo, kad yra tam tikrų, tikėtina, procedūrinių pažeidimų, kad nėra prašymai vertinami individualiai. 2020 metų „Eurostat“ duomenys rodo, kad 43 proc. Irako, 85 proc. Sirijos ir 59 proc. Afganistano piliečių Europos Sąjungoje pateiktų prieglobsčio prašymų buvo patenkinti be apeliacijos. Tai mūsų valstybės institucijų reagavimas ir nagrinėjimas prieglobsčio prašymų prasilenkia gerokai su šita statistika. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas jau senokai skiria Lietuvai rekomendacijas ir dėl sulaikymo sąlygų, ir dėl migracijos srityje dirbančių pareigūnų kompetencijos kėlimo“, – kalbėjo M. Antanaitytė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad apklausiant LGBT bendruomenei save priskiriantį asmenį turėtų dalyvauti ir psichologas.
„Iš nagrinėtų beveik 3500 prašymų Migracijos departamentas, mano žiniai, yra tenkinęs tik 10. Akivaizdu, kad tas greitas nagrinėjimo procesas sugeneravo labai mažą pozityvių sprendimų skaičių ir tai tam tikrų klausimų kelia. Tiek pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, tiek pagal Vidaus reikalų ministro patvirtintas rekomendacijas dėl prieglobsčio prašymų svarstymo, žmonės, priklausantys LGBT bendruomenei, yra laikomi pažeidžiama grupe ir turėtų būti užtikrinti visi procedūriniai dalykai, taip pat ir psichologo dalyvavimas, jeigu toks poreikis yra. Ir kai teismai nagrinės šituos neigiamus prieglobsčio prašymus, aš net neabejoju, kad (į tai, jog) psichologas nedalyvavo, jie atsižvelgs ir vertins kaip tam tikrą procedūrinį trūkumą“, – komentavo T. Raskevičius.
Visi Migracijos departamento sprendimai dėl prieglobsčio prašymų yra nevieši. Neleidžiama viešinti ir specialaus klausimyno, skirto atskleisti asmens lytinę orientaciją. Tai – tarnybinio pobūdžio informacija, aiškina Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
„Mes žinome, kad labai populiaru apsimesti homoseksualiu asmeniu. Ir šitoje migrantų bangoje mes taip pat matome neproporcingai aukštą procentą žmonių, kurie mums teigia, kad yra kitos lytinės orientacijos žmonės“, – sakė departamento vadovė.
Nevyriausybininkų įžvalgas, jog LGBT asmenų prašymai neva atmetami skubotai ir nemotyvuotai, Migracijos departamentas atmeta.
„Tai yra labai subjektyvi nuomonė. Migracijos departamento darbas yra taikant labai griežtus prieglobsčio suteikimo standartus įvertinti, kas tuos standartus atitinka, o kas ne. Departamento interesas yra labai paprastas – atskirti grūdus nuo pelų, melą nuo tiesos. Psichologas gali būti pasitelkiamas, jeigu darbuotojas mato, kad yra poreikis. Vien priskyrimo savęs bendruomenei nepakanka. Reikia nustatyti antrą elementą: ar dėl to, kad tu esi tos bendruomenės narys, tu susiduri su konkrečiu persekiojimu savo šalyje ir ar tu esi rimtai patyręs valstybės persekiojimo veiksmus, dėl kurių kyla pavojus tavo gyvybei, laisvei, kyla pavojus patirti nežmonišką elgesį.
Buvo nustatoma tarp tų asmenų, kurie paprašė čia prieglobsčio, kad dalis iš jų išties, tikėtina, yra tos bendruomenės nariai, bet nebūdavo nustatomas antrasis elementas – kas juos persekioja kilmės valstybėje ir ar iš tiesų tie veiksmai, kuriuos jie laiko persekiojimu, yra tokie rimti, dėl kurių būtų (...) suteiktas prieglobstis. Žinome realijas, kad musulmonų valstybėse yra nemažai homoseksualių asmenų, bet jie gyvena nesiafišuodami ir dėl to toks buvimas kitokiu yra toleruojamas praktikoje, nepaisant to, kad įstatymai sako ką kita. Be to, kad jie yra politiniai aktyvistai, persekiojami Talibano, truputį ironizuoju, jie yra ir gėjai – tokių atvejų esam pamatę nemažai“, – kalbėjo E. Gudzinskaitė.
Penktą mėnesį Medininkų Užsieniečių registracijos centre kartu su dar 45-iais vyrais atskirame sektoriuje gyvenantis kamerūnietis Tsafakas sako, kad moka programuoti, todėl Lietuvoje norėtų dirbti informacinių technologijų specialistu.
„Kasdien sulaukiame tik blogų žinių, sunku tikėtis kažko gero. Esu krikščionis, katalikas, kasdien meldžiuosi. Tikiuosi, Dievas man padės. Jei gaučiau prieglobstį, mano gyvenimas pasikeistų. Labai savimi didžiuočiausi. Žinau, kad homoseksualūs asmenys čia daug laisvesni, todėl norėčiau geresnio gyvenimo čia, Lietuvoje“, – kalbėjo Tsafakas.
Reportažo klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
