Seimas antradienį ėmėsi siūlymo uždrausti Lietuvoje kailinių žvėrelių fermas. Projekto iniciatorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pristatydama projektą teigė, kad Lietuvai laikas prisijungti į gyvūnų gerovės valstybių sąrašą.
Seimui teikiamu siūlymu numatoma, kad kailinių žvėrelių fermų Lietuvoje neturėtų likti nuo 2026 metų. Pasak A. Gedvilienės, šiuo metu tokiose įmonėse dirba apie 500 darbuotojų, kurie tikrai galėtų rasti darbą kitose vietose. Be to, anot komiteto pirmininkės, klaidina tie žmonės, kurie kalba apie didžiulius darbo užmokesčius šiame sektoriuje, nes, anot jos, vidutinis darbo užmokestis čia siekia 1000 eurų „popieriuje“.
„Man atrodo, kad pagrindinė diskusija turėtų vykti apie Lietuvos poziciją, apie mūsų, kaip valstybės, poziciją ir požiūrį į gyvūnų gerovę. Tikrai daugybė oponentų kalba apie tai, kad jei šiandien atsisakome kailinių žvėrelių fermų, tuoj ateis laikas ir vištoms, kiaulėms, karvėms, arkliams ir t.t.
Bet reikia skirti du dalykus – gyvūnų auginimas vardan mėsos, tai yra, privalomojo produkto ir gyvūnų auginimas dėl prabangos prekės, tai yra dėl kailio“, – kalbėjo A. Gedvilienė.
Anot parlamentarės, šiais laikais yra nemažai alternatyvų kailiui, tad žmonės turi galimybę pirkti rūbus, kuriuose nėra kailio, bet jie šildo lygiai taip pat. Dėl to, pasak Seimo narės, tikrai galima atsisakyti žiauriaus elgesio su gyvūnais.
„Tai turi būti valstybės pozicija, tai yra daugiausia etinis klausimas. Jeigu kalbama apie motyvūs, kad prarandame labai daug finansų, tai kaip tik vakar paprašiau finansų ministrės pateikti informaciją. Pagal tai, kiek gyventojų pajamų mokesčio sumokama, taip, tai yra nemažai.
Kita vertus, kadangi praktiškai visa produkcija yra eksportuojama, įmonė susigrąžina didžiulius PVM mokesčius ir tai gaunasi, finansininkai pasakytų, minusinis biudžetas“, – dėstė komiteto pirmininkė.
Kaip teigė A. Gedvilienė, kailinių žvėrelių fermų jau atsisakė dauguma Europos Sąjungos valstybių.
Pritaria ne visos ES valstybės
Konservatorius Edmundas Pupinis klausė, ar nevertėtų geriau palaukti, kol sprendimus dėl kailinių žvėrelių fermų draudimo priims Europos Sąjungos institucijos. Tuomet, anot jo, praradimus verslui būtų galima kompensuoti iš Europos Sąjungos, o ne valstybės biudžeto lėšų.
„Dėl Europos Sąjungos pozicijos aš kreipiausi į ministeriją ir klausiau, ar toks sprendimas ateina. Tačiau ministerija negalėjo atsakyti. Kiek žinau, Europos Sąjungoje yra valstybių, kurios labai priešinasi kailinių žvėrelių ūkių uždraudimui dėl to, kad turi dideles industrijas, pavyzdžiui, Graikija.
Vieningo ir greito sprendimo nereikėtų tikėtis, bet vėlgi – sakyčiau, kad mažiau reikėtų žvalgytis į kaimynus, turime patys priimti sprendimus dėl gyvūnų gerovės klausimų“, – atsakydama E. Pupiniui teigė A. Gadvilienė.
Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė teigė, kad Lietuva yra viena iš penkių valstybių ES, kuri nėra priėmusi tokio sprendimo. Anot jos, Jungtinė Karalystė kailinių žvėrelių fermas uždraudė jau prieš 20 metų.
Buvęs aplinkos ministras, „valstietis“ Kęstutis Mažeika teigė, kad projekto rengėjai keistai suvokia eksportą, sakydami, kad „tai nesukuria pridėtinės vertės“.
„Eksportas, turbūt, ir yra pagrindinė varomoji jėga, didžiausią pelną atneša biudžetui. Keista logika, kad sakote, 500 darbuotojų yra niekas. Turbūt 100 vietų bandelių kepimo gamykla jums atrodo daug vertingesnė kažkur priemiestyje nei 500 darbo vietų regione. Irgi keistai skamba“, – sakė K. Mažeika.
Jis teigė, kad pagrindinė kailinių žvėrelių rinka yra Kinijoje, tad jis sakė abejojantis ar apskritai Lietuvoje veikiančios kailinių žvėrelių fermos gali išgyventi iki 2026 metų.
