Tai, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbį su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka sužinojo ne iš prezidentūros, o iš užsienio partnerių, yra nenormalu, teigė LRT.lt kalbinti užsienio politikos ekspertai. Anot jų, tai rodo, kad Lietuvos institucijos net krizių akivaizdoje nesugeba bendradarbiauti, o kartu kyla pavojus, jog tokiu nesusikalbėjimu gali pasinaudoti Lietuvai priešiškos Rytų kaimynės.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė, kad apie Vokietijos kanclerės A. Merkel skambučius diktatoriui A. Lukašenkai dėl migracijos krizės sužinojo ne iš prezidento Gitano Nausėdos komandos, o iš užsienio partnerių.
„Šiuo atveju iš mūsų kaimynų, kurie mus informuoja, tiek mane, tiek premjerę. Apskritai, tai jau yra įvykęs faktas, visi vertinimai yra padaryti, tie pokalbiai yra pradėti, derybos de facto yra vykstančios. Galiu tik pakartoti, kad, mano nuomone, tai yra pavojingas kelias.
Dėl to, kad lūkestis visada yra toks, kai deramės su kuo nors, kad mes esame tame pačiame puslapyje, kad deramės teisės kalba. Diktatoriai, autoritarai yra žinomi, kad nesilaiko teisės normų. Tai reiškia, kad net ir susitarus kažką jie tai palaikys“, – kalbėjo G. Landsbergis.
Taip pat skaitykite
Prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė interviu „Žinių radijui“ patvirtino, kad prezidentūra tą pačią dieną buvo informuota apie planuojamą A. Merkel skambutį A. Lukašenkai, tačiau nesureikšmino to, kad apie pokalbį nepranešė kitoms institucijoms.
„Nežinau, ar reikėtų sureikšminti šituos dalijimusis. Žinoma, kad visi dalinasi informacija tiek, kiek reikia, ir prieš, ir po. Svarbiausia turbūt yra tai, kad žinutės, kurias norėjome perteikti, buvo perteiktos“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė A. Skaisgirytė.
Situaciją pavadino nenormalia
LRT.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, politologas Ramūnas Vilpišauskas situaciją, kai apie A. Merkel pokalbį su A. Lukašenka Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis sužinojo ne iš prezidentūros, o iš kitų šaltinių, pavadino nenormalia. Anot jo, tai rodo, kad Lietuvos institucijų tarpusavio veiksmai nėra tinkamai koordinuojami.
„Tai (migracijos krizė – LRT.lt) yra vienas iš šiuo metu svarbiausių užsienio politikos klausimų ir vien dėl to yra ypač svarbi koordinuota visų Lietuvos institucijų, kurios dalyvauja užsienio politikos formavime, pozicija.
Prieš kurį laiką atrodė, kad tas koordinavimas vyksta, kai buvo sprendžiama dėl nepaprastosios padėties įtvirtinimo pasienio teritorijose, atrodė, kad institucijos tinkamai koordinuoja, derina pozicijas, bet šis nesusipratimas rodo, kad kažkieno ambicijos ar nekompetencija tampa rimta kliūtimi tam, kad Lietuvos institucijos kalbėtų vienu balsu“, – sakė R. Vilpišauskas.
Tarptautinės politikos ekspertas, paklaustas, apie kieno nekompetenciją jis kalba, dūrė pirštu į prezidentūrą.
„Turiu galvoje, kad (prezidentūra – LRT.lt) nepagalvojo, kad reikia apie tai derintis ir informuoti Užsienio reikalų ministeriją, Vyriausybę. Gali būti, kad tiesiog nepagalvojo, bet gali būti, kad pagalvojo, bet nusprendė, kad nedarys to, tai čia turiu galvoje ambicijas. Bet nežinau, kokia yra priežastis. Turbūt tie, kas dalyvauja šiame procese, dėl jo jautrumo nelabai ir norės viešai, atvirai pasakyti, kaip kas vyko“, – kalbėjo politologas.
Situaciją, kai prezidentūra nepasidalijo informacija apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai su URM, nenormalia pavadino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentė Gerda Jakštaitė. Mokslininkės įsitikinimu, dalijimasis tokio pobūdžio informacija tarp institucijų, ypač per krizę, yra valstybės interesas.
„Jeigu tai yra tiesa, kad mūsų Užsienio reikalų ministerija tą informaciją sužinojo iš kažkur kitur, o ne iš prezidentūros, tai aišku, kad tai yra nenormalu, nes tai rodo, jog mūsų institucijos, kurios dalyvauja užsienio politikos procese, tinkamai savo pozicijų, veiksmų nekoordinuoja, nesidalija informacija. Juk dalijimasis informacija, ypač tokiu klausimu, būtų kaip ir savaime suprantamas dalykas, tai yra valstybės interesas“, – LRT.lt teigė G. Jakštaitė.
Prieš kurį laiką atrodė, kad tas koordinavimas vyksta, kai buvo sprendžiama dėl nepaprastosios padėties įtvirtinimo pasienio teritorijose, atrodė, kad institucijos tinkamai koordinuoja, derina pozicijas, bet šis nesusipratimas rodo, kad kažkieno ambicijos ar nekompetencija tampa rimta kliūtimi tam, kad Lietuvos institucijos kalbėtų vienu balsu.
R. Vilpišauskas
Be to, VDU docentė tvirtino, kad tokie nesusikalbėjimo ar nekalbėjimo tarp institucijų klausimų turėtų būti sprendžiami neviešai.
„Mes turime krizinę situaciją ir mes dabar išgirstame tokią informaciją. Manau, kad nenormalu, kad tos dvi institucijos – Užsienio reikalų ministerija ir prezidentūra, ypač esant krizinei situacijai, taip komunikuoja, jos tokius klausimus turėtų išspręsti už uždarų durų. Situacija yra krizinė, jeigu iš mūsų institucijų eina tokie pareiškimai, tai mes komunikuojame, kad mūsų valstybėje yra kažkas negerai“, – pabrėžė ji.
„Kita vertus, nelabai čia reikėtų ir stebėtis, atsižvelgiant į tą bendrą kontekstą, tai yra atsižvelgiant į įtampas tarp Vyriausybės ir prezidentūros, tarp Užsienio reikalų ministerijos ir prezidentūros“, – pridūrė pašnekovė.
G. Jakštaitė, paklausta, kodėl galėjo susiklostyti tokia situacija, kai prezidentūra nepranešė informacijos URM, svarstė, kad galbūt tai buvo nesusipratimas.
„Gal labiausiai tikėtina, kad kažkoks nesusipratimas atsitiko. Bet, galų gale, juk prezidentas turi patarėjus saugumo klausimais, užsienio politikos klausimais, tai čia ne vien tik nuo prezidento kompetencijos viskas priklauso“, – kalbėjo mokslininkė.
Nesikalbėjimu tarpusavyje gali pasinaudoti Rytų kaimynės
VDU docentė G. Jakštaitė tikino, kad dėl informacijos nesikeitimo tarp prezidentūros ir URM gali nukentėti ir Lietuvos įvaizdis, reputacija tarptautiniame kontekste. Be to, anot pašnekovės, tikėtina, jog šia situacija gali suskubti pasinaudoti ir Rusija su Baltarusija.
„Jeigu yra įtampos tarp institucijų, tai mes atrodome nelabai gerai. Tai reiškia, kad turime problemų. Aišku, nesame pirma šalis, kur tokios įtampos yra. Ir galingose valstybėse panašių situacijų buvo. Prisiminkime, kas vyko JAV Donaldo Trumpo prezidentavimo metu. Nesame mes pirmi, nesame mes paskutiniai. Bet stiprumo tai mūsų įvaizdžiui neprideda. Aišku, tos Rytų kaimynės tokiomis situacijomis gali galbūt pasinaudoti, formuodamos kokius nors naratyvus ir panašiai, ką jau darė anksčiau“, – svarstė G. Jakštaitė.
Panašiomis įžvalgomis dalijosi ir politologas R. Vilpišauskas. Jo įsitikinimu, prezidentūros ir URM baksnojimas pirštais vienos į kitą daugiausia naudos gali atnešti Lietuvai priešiškoms Rytų kaimynėms.
„Žinoma, kad laimi (Rusija ir Baltarusija – LRT.lt). Kuo labiau fragmentuoti ir nesuderinti veiksmai Europos Sąjungos viduje, atskirų valstybių viduje, tuo tiems, kurie turi kitokių interesų, yra paprasčiau tuos savo interesus realizuoti.
Mes čia ir matome, kaip sudėtinga tebėra Europos Sąjungoje veikti koordinuotai užsienio politikos klausimais, ir tos ambicijos tapti svarbia geopolitine veikėja irgi yra kol kas sunkiai įgyvendinamos tiek dėl pozicijų skirtumų tarp valstybių narių, tiek ir, kaip dabar matome, dėl skirtingų požiūrių į situaciją atskirų šalių viduje“, – komentavo R. Vilpišauskas.
