Po to, kai savaitgalį iš Lietuvos buvo išstumta migrantų šeima su keturiais mažamečiais vaikais, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, advokatas Laurynas Biekša pabrėžia, kad tokie vaikų atstūmimai yra dvigubas pažeidimas. Advokato teigimu, tokiomis oro sąlygomis mažametį vaiką išsiųsdama į „teisinę nežinomybę“, valstybė rizikuoja nežmonišku elgesiu, tačiau, sako VSAT, už vaikų sveikatą ir gyvybę atsakingi jų tėvai.
Portalas LRT.lt primena, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje aptikta irakiečių šeima su 4 mažamečiais vaikais. Pranešama, kad šeima nuo ketvirtadienio buvo išstumta iš Lietuvos ir vėliau iš Baltarusijos, tad buvo įstrigusi pasienyje. Suteikus pagalbą, šeima vėliau buvo išlydėta atgal į Baltarusiją.
Dvigubai neteisėtas veiksmas
MRU docentas, advokatas L. Biekša portalui LRT.lt sako, kad, vertinant teisiškai, bet koks migrantų atstūmimas yra neteisėtas, tačiau šiuo atveju pažeidžiamų grupių atstūmimas yra „dvigubai neteisėta“.
„Negali grupiniu būdu, neištyręs, kas, kaip, kokiam žmogui gresia, jį atstūminėti nuo sienos, ką būtent mes šiuo metu darome. Ar tai bus pažeidžiama, ar nepažeidžiama grupė, tai vis vien bus neteisėta. Antra, jei kalbame apie pažeidžiamas grupes, galima sakyti, kad tai pasidaro dvigubai neteisėta“, – komentuoja MRU docentas.
Pasak L. Biekšos, kai valstybė žmogų atstumia nuo sienos, privalo įsitikinti ne tik tuo, ar jam kyla grėsmė kilmės valstybėje, bet ir tuo, ar jis nenumirs miške tarp Baltarusijos ir Lietuvos.
Net jei atrodo, kad tuo metu vaikas jaučiasi gerai, tokiomis oro sąlygomis mažametį vaiką išsiųsdama į „teisinę nežinomybę“ miškuose tarp Lietuvos ir Baltarusijos, valstybė rizikuoja nežmonišku elgesiu ir teise į gyvybę, teigia pašnekovas.
Nežmoniškas elgesys ir kylantis pavojus gyvybei
L. Biekša kritikuoja ir sprendimą savaitgalį apgręžti migrantų šeimą su keturiais mažamečiais vaikais: „Sužinome, kad mūsų VSAT sušildė ir tokią šeimą per naktį išstūmė atgal. Žinant informaciją, kas vyksta tarp Lietuvos ir Baltarusijos, kad ta šeima toliau gali būti be galo stumdoma, kas su ja vyks turint nė dvejų metų neturintį vaiką ant rankų, tai iš esmės yra nežmoniškas elgesys, netgi pavojus gyvybei. (...)
Nekalbant apie tai, kad visų atžvilgių atstūmimas neteisėtas, bet su pažeidžiamomis šeimomis atsiranda tas aspektas, kad ypač rizikuoji, jog jie šiomis sąlygomis, kurias šiandien turime tarp Lietuvos ir Baltarusijos, patirs nežmonišką elgesį ar net pavojų gyvybei“.
MRU docentas priduria: „Įsivaizduokite, turite ant rankų dvejų metų vaiką, jūs šiltai apsirengusi, tada jus išstumia atgal kažkur tarp Lietuvos ir Baltarusijos į mišką. Kaip manote, kiek jūs su vaiku naktų šiltai apsirengusi miške pernakvosite? Jau po poros valandų naktį pabandžiusi pamiegoti būsite permirkusi.
Jūs galite būti apsirengusi kaip norite, abejoju, ar dvi, tris, keturias naktis išnakvosite, kad tam vaikui nebūtų plaučių uždegimo. (...) Išstumk bet kokią šeimą su vaikais į mišką ir liepk pernakvoti, jau klausimas, kiek nakvynių reikės, kad tam vaikui pasidarytų blogai. Aprenk tu jį kaip nori“, – kritikuoja L. Biekša.
Advokatas akcentuoja, kad atstumdami vaikus padarome dvigubą pažeidimą – miške jų situacija gali tapti tokia komplikuota, kad Irake „jie tikrai neatsidurs, nes pabaigs savo dienas miške, į kurį mes išstūmėme juos“.
Nepilnamečiai nebūtinai įleidžiami
Portalas LRT.lt primena, kad naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje aptikta irakiečių šeima su 4 mažamečiais vaikais. Kaip pranešė Seimo narys Tomas Tomilinas, šeima nuo ketvirtadienio buvo išstumta iš Lietuvos ir vėliau iš Baltarusijos, tad buvo įstrigusi pasienyje. Suteikus pagalbą, šeima vėliau buvo išlydėta atgal į Baltarusiją.
„Jauniausiam vaikui maždaug dveji. Skirtingai nuo Lenkijos, retas atvejis Lietuvos viešojoje erdvėje. Nežinau, ar retas realybėje. Niekas vaikų statistikos nepraneša. (...) Ketvirtadienį šeima buvo prie Ignalinos, šiandien prie Vilniaus.
Kaip? Nežinome. O kur buvo prieš Ignaliną? Kiek dienų stumdoma iš vienos šalies į kitą? Vilniaus pasieniečiai iš pradžių nepatikėjo, pasakė, kad čia, prie Vilniaus, tai neįmanoma, visur kameros, briedis nepraeis nepastebėtas, o čia žmonės“, – pasakojo Seimo narys.
Kaip vėliau žurnalistams sekmadienį ryte paaiškino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, ši šeima statistikoje nėra detalizuojama, nes kiekvieno atvejo, kuris būna per praėjusią parą, VSAT atskirai neaprašo.
G. Mišučio teigimu, šie migrantai po sulaikymo buvo pristatyti į užkardą, ten pasieniečiai juos pamaitino, davė drabužių persirengti, žmonės sušilo, pailsėjo, o vėliau jie buvo išlydėti atgal į Baltarusiją.
„Buvo sudarytos sąlygos jiems ramiai išsimiegoti. Nesant jokių pavojų migrantų sveikatai bei kitų nusiskundimų, pagal ekstremaliosios situacijos operacijų vadovės rugpjūčio 2 d. sprendimą sekmadienį ryte migrantai nebuvo įleisti į Lietuvą. Pabrėžiu, jokių grėsmių jiems nebuvo, jie šiltai apsirengę, sveiki, konfliktų neįleidimo metu nekilo“, – teigė jis.
Pasak VSAT atstovo, nepilnamečių buvimas Lietuvos sieną neteisėtai iš Baltarusijos bandančioje patekti grupėje nereiškia, kad ji bus įleista. Jo teigimu, pareigūnai įvertina, kokios pagalbos reikia migrantams.
„Nepilnamečių buvimas automatiškai nereiškia priežasties, kad jie (neteisėti migrantai – LRT.lt) bus įleidžiami. Visais atvejais pasieniečiai įvertina tų neteisėtai sieną kirtusių migrantų būklę, ar jiems reikia medicinos pagalbos, ar jiems reikia maisto, dar kažko.
Įsivaizduokime dabar, jeigu kiekviena grupė, kurioje yra nepilnamečiai, būtų įleidžiami į Lietuvą ir tai taptų standartu. Tai tokių grupių Baltarusijos režimas iškart priformuotų tiek, kad priekyje jų eitų nepilnamečiai, ko mes bijojome, o už jų būrys suaugusiųjų“, – sekmadienį LRT RADIJUI sakė G. Mišutis.
Už vaikų sveikatą ir gyvybę atsakingi jų tėvai
Tačiau įstatyme pažeidžiamu asmeniu laikomas ir nepilnametis. Pažeidžiamas žmogus įvardijamas kaip „asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).
„Vykdant atgrasymo veiksmus, visais atvejais vertinama migrantų sveikatos būklė – esant įtarimų dėl pavojaus sveikatai, pasieniečiai kviečia medikus. Toliau remiamasi jų išvadomis. Buvo daug atvejų, kai „mirštantys“ ar „sulaužytomis“ kojomis migrantai medikų pripažįstami kaip neturintys požymių, kad grėstų pavojus jų sveikatai.
Išimtiniais atvejais kritinė sveikata gali būti įleidimo priežastis. Taip pat kiekvienu atveju vertinama konkretaus įvykio faktų ir aplinkybių visuma, standartinių sprendimų nėra. Sprendimą įleisti ar neįleisti priima valstybės įgaliotas profesionalus ir tokioms situacijoms spręsti kompetencijų turintis Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas“, – LRT.lt komentuoja VSAT Sienos kontrolės organizavimo valdybos patarėja Vilija Plotnikovienė.
Taigi nors įstatyme nepilnametis žmogus apibūdinamas kaip pažeidžiamas, pasak V. Plotnikovienės, nepilnamečių buvimas į šalį bandančioje patekti grupėje kartu su suaugusiaisiais automatiškai nereiškia privalomo jos įleidimo į šalį.
„Stebima, kad suaugę migrantai nepilnamečiais naudojasi kaip gyvuoju skydu kertant sieną ir tikintis patekti į ES“, – tvirtina VSAT atstovė.
Ji akcentuoja, kad už vaikų sveikatą ir gyvybę bei patekimą į vaikų sveikatai kenkiančią aplinką pirmiausia atsakingi yra patys tėvai: „Žinutės apie tai, jog Lietuva nepriima migrantų, yra transliuojamos visame pasaulyje. Asmenys raginami nesinaudoti neteisėtų migrantų gabentojų paslaugomis ir nevykti į Baltarusijos Respubliką“.
V. Plotnikovienės teigimu, įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtinta, kad, paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.
„Visi neteisėti migrantai į Baltarusijos Respubliką atvyksta su turistinėmis vizomis ir gali nekliudomai judėti šalyje, tuo pačiu gali pasinaudoti ir galimybe kreiptis į diplomatinę atstovybę dėl prieglobsčio prašymo pateikimo arba vykti per veikiančius tarptautinius punktus ir ten išreikšti savo valią“, – sako VSAT atstovė.
Bet kokiu atveju, priduria ji, vaikų atžvilgiu sprendimai yra indvidualizuojami ir, jeigu vaikai serga, yra vieniši, nelydimi tėvų, jie gali būti priimami į šalį. Jei vaikai yra su tėvais, bet trūksta maisto produktų, tiek vaikai, tiek kartu esantys kiti neteisėti migrantai aprūpinami maisto daviniais, suteikiama būtina humanitarinė bei medicininė pagalba pagal poreikį, tačiau jie į šalį neįleidžiami, vadovaujantis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo priimtais sprendimais, pabrėžia V. Plotnikovienė.
