Lietuvoje

2021.11.09 15:00

Pirmasis toks sprendimas Lietuvos istorijoje – Seimas paskelbė nepaprastąją padėtį

atnaujinta 17.20
Modesta Gaučaitė-Znutienė, Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.11.09 15:00

Antradienį Seimas paskelbė nepaprastąją padėtį. Nepaprastoji padėtis įsigalios nuo šių metų lapkričio 10-osios 00 val. 00 min. Ji galios visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometruose į valstybės gilumą nuo jo.

Atnaujinta 17.20

Už nepaprastosios padėties įvedimą balsavo 122 Seimo nariai, vienas parlamentaras balsavo prieš.

Nepaprastoji padėtis per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją įvedama pirmą kartą, anksčiau sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Atnaujinta 16.08

Vylėsi, kad Seimas siūlymui pritars

Vyriausybei pritarus, kad pasienyje su Baltarusija turi būti įvesta nepaprastoji padėtis, šio sprendimo ėmėsi Seimas – tik jam pritarus nepaprastoji padėtis gali įsigalioti. Dar prieš posėdį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė besitikinti, kad parlamentas pritars tokiam siūlymui.

Ministrų kabinetas antradienį ryte pritarė, kad pasienio su Baltarusija teritorijoje turėtų būti įvesta nepaprastoji padėtis. Seimo pirmininkė šį siūlymą aptarė su opozicinių frakcijų atstovais. Po susitikimo ji sakė besitikinti, kad sprendimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Seimui pavyks priimti antradienį vakarinio Seimo posėdžio metu.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį ryte teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda apie tai, kad Vyriausybė siūlys įvesti nepaprastąją padėtį, buvo informuotas. Premjerė nesiryžo spėlioti, ar parlamentas sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priims antradienį.

„Seimas ir Vyriausybė jau ėmėsi priemonių šiai ekstremaliai situacijai suvaldyti. Deja, šios priemonės šiai dienai nėra pakankamos. Atsižvelgiant į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomos hibridinės atakos Lenkijos atžvilgiu suintensyvėjimą, jos organizuotą bei masinį pobūdį, įvertinus, kad tokie veiksmai kelia grėsmę ir Lietuvos Respublikos visuomenės rimčiai bei tai, kad šios padėties neįmanoma pašalinti nepanaudojus <...> nepaprastųjų priemonių, nepaprastosios padėties įvedimas yra reikalingas“, – pristatydama projektą sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji priminė, kad pagal projektą numatoma, jog nepaprastoji padėtis įsigalios lapkričio 10 dieną ir galios vieną mėnesį. Be to, ji teigė, kad ir esant tokiai situacijai reikia nepamiršti prievolės būti humaniškais, laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, pasirūpinti tais užsieniečiais, kurie jau yra Lietuvoje. Taip pat, pasak V. Čmilytės-Nielsen, reikia garantuoti Lietuvos, o tuo pačiu ir Europos Sąjungos, sienų apsaugą.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo posėdžio metu kalbėjo, kad Lietuvoje galiojantis Nepaprastosios padėties įstatymas buvo priimtas taip seniai ir galvojant apie kitokias situacijas, kad jame yra daugybė įvairių dalykų, kurie ne visada yra aiškūs.

„Vienas dalykas, kuris yra akivaizdus, kad peržiūrint krizių valdymo sistemą, ką Vyriausybė yra nusiteikusi daryti, tektų šitą įstatymą keisti. Kad ir dėl, tarkime, tų pačių procedūrų. Nes dabar Seimo pirmininkė turi šį projektą pateikti savo vardu, nors akivaizdu, kad situaciją daugiausia tenka valdyti Vyriausybės institucijoms“, – sakė premjerė.

Seimo narys Kęstutis Masiulis klausė, ar užtenka nepaprastąją padėtį paskelbti tik vienam mėnesiui ir ar nereikėtų svarstyti apie ilgesnį periodą. Atsakydama į tokį klausimą ministrė pirmininkė teigė, kad Lietuvoje iki šiol niekada nebuvo įvesta nepaprastoji padėtis.

„Spėlioti, manau, neverta. Nuo pat pradžių sakėme, kad turime būti pasirengę viskam. Tačiau, kadangi tai tikrai yra delikatus mechanizmas, kur tikrai reikalinga Seimo priežiūra ir labai aiškus mandatas, todėl teikiama, kad ši padėtis būtų nustatyta mėnesiui. Toliau Seimas vertins po mėnesio, atsižvelgdamas į situaciją, ir spręs, gal pratęsti, gal praplėsti, gal reikės kitų sprendimų“, – aiškino ministrė pirmininkė.

Liberalas Arminas Lydeka premjerės klausė, kokios žmogaus ir konstitucinės teisės gali būti ribojamos galiojant nepaprastąjai padėčiai. I. Šimonytė teigė, kad kai kuriems asmenims ribojimų yra daugiau, bet tai yra žmonės, kurie pateko į Lietuvą neteisėtai.

„Bet jei mes kalbame apie Lietuvos piliečius, tai tie apribojimai, jie galioja nebūtinai visoje teritorijoje nepaprastosios padėties. Bet atskirais atvejais, pavyzdžiui, ribojimai atvykti, galioja tik pasienio ruože, kas yra mažiau nei visa nepaprastosios padėties teritorija. <...>

Yra tam tikras apribojimas judėti, tam tikras apribojimas keisti gyvenamąją vietą, jei kažkas labai nori dabar atsikraustyti ten gyventi, tai taip, šitas nutarimas mėnesį laiko neleistų to padaryti. Akivaizdu, kad tai yra tam tikri nepatogumai. Dėl tos priežasties yra siūlomas ir trumpas laikotarpis, ir ribotas taikymas, kad tų nepatogumų mūsų piliečiams iš šio teisinio režimo būtų kaip įmanoma mažiau“, – nurodė I. Šimonytė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas sakė, kad nors antradienį ryte dar trūko informacijos dėl to, kodėl reikia įvesti nepaprastąją padėtį ir ką toks režimas duos, ko nėra galiojant ekstremaliai situacijai, daugiau informacijos paaiškėjo popiet.

„Per pietus susirinko frakcijų seniūnai – tiek pozicijos, tiek opozicijos, atėjo Šimonytė, pristatė, kodėl pareigūnai prašo būtent nepaprastosios padėties. Nes jiems reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kurių įstatymai neleidžia. Kai išvardino pareigūnai, kodėl ji reikalinga, mes tikrai girdime ir apsvarstę frakcijoje nutarėme, kad palaikysime, nes tai yra būtina“, – sakė D. Gaižauskas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas kėlė abejones dėl žodžio laisvės ribojimų ir ragino redaguoti teikiamą projektą: „Aš visiškai negalėčiau pritarti žodžio laisvės ribojimui, nematau tam jokios prasmės. Kai sakoma, kad tai trukdys pareigūnams atlikti savo darbą – bet ir žurnalistai atlieka pareigas. Kodėl negalime suderinti šių dviejų dalykų?“

Konservatorius Audrius Petrošius vėliau pridūrė, kad galimybė dirbti pasienyje žurnalistams yra numatyta.

Pasak V. Bako, įvedus nepaprastąją padėtį, uždarytume sieną visiems: „Ir tiems, kuriems gresia pavojus, ir tiems vaikams, kurie šąla, kurių gyvybei gresia pavojus, ir tiems, kurie galbūt nusiteikę agresyviai. Kodėl mes vis dėlto atsisakome visų tarptautinių įsipareigojimų?“

Parlamentaras Tomas Tomilinas akcentavo, kad „Lukašenka pralaimi šį hibridinį karą, jis yra desperacijoje. Mūsų pusėje yra ir tiesa, ir pergalė“.

Pasak jo, problema yra ne žmogus (pasienyje esantys migrantai), o A. Lukašenka. Seimo narys tvirtino, kad pasienyje ir sulaikymo centruose turime leisti dirbti humanitarinėms organizacijoms.

„Tie ribojimai atrodo labai keistai. O kokiomis priemonėmis žmogui bendrauti su advokatu, kuris pusę metų sėdi uždarytas konkrečioje užkardoje? Kaip jam bendrauti su advokatu?“ – klausimus dėl projekte numatomų ribojimų Lietuvoje esantiems migrantams susirašinėti, vykdyti pokalbius telefonu ir kitaip susižinoti, naudojant prieigą prie mobilaus ir interneto ryšio, prireikus apribojant galimybę naudotis ryšio priemonėmis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt