Lietuvoje

2021.10.07 05:30

„Moters gimda kaip prekė“: siūlymas Lietuvoje įteisinti surogatinę motinystę sukėlė aštrių diskusijų

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.10.07 05:30

Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlius įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę, prekybos žmonėmis srityje dirbantys specialistai atkreipia dėmesį, kad moters gimda būtų vertinama kaip prekė, atsivertų dar viena niša išnaudojimui ir medicininiam turizmui. Vis dėlto kiti laikosi nuomonės, kad surogacija padėtų poroms, negalinčioms išnešioti kūdikių, o grėsmės dėl išnaudojimo nėra.

Portalas LRT.lt primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę, kai nėštumas fiziologiškai negalimas.

Tokia altruistinė gestacinė surogacija būtų galima, jei moteris įsipareigotų, „naudojant kitos poros lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrioną, pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kūdikį šiai porai, jei poros moteris serga liga, dėl kurios nėštumas tokiai moteriai yra kontraindikuotinas ir (ar) fiziologiškai negalimas ir šis procesas yra negrįžtamas“.

Pasmerkė surogaciją

Tačiau praėjusių metų birželį Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje prezidentas, Vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija raginami pasmerkti bet kokios formos surogaciją ir reprodukcinį turizmą.

Dokumente raginama imtis aktyvių veiksmų, kad tarptautiniu lygiu, o ypač Europos Sąjungos šalyse, surogacija, kaip prekybos žmonėmis ir moterų išnaudojimo forma, būtų uždrausta. Rezoliucijoje teigta, kad „bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma“.

Tada rezoliuciją Seimui teikė Seimo nariai Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas, Egidijus Vareikis ir Rimantas Jonas Dagys.

Šiuo metu nuo platesnių komentarų SAM susilaiko: „Rengiant įstatymo projektą, yra atsižvelgiama į galimas teisines bei socialines pasekmes, projektas yra derinamas su atsakingomis valstybės institucijomis. Kol vyksta derinimo procesas, teikti komentarus ir vertinimus dar anksti“, – komentare LRT.lt perduoda SAM.

Kaip anksčiau LRT TELEVIZIJAI sakė Santaros Vaisingumo centro vadovas Rimantas Gricius, per metus būtų kelios poros, norinčios pasinaudoti surogatine motinyste.

Juodoji rinka, medicininis turizmas ir išnaudojimas

Įteisinta altruistinė surogacija kuria palankią terpę „juodajai rinkai“ ir atveria kelius medicininiam turizmui, portalui LRT.lt teigia Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė. Anot jos, surogatinė motinystė yra panašus į išnaudojimą veiksmas.

„Kalbant apie gestacinę surogaciją, kai in vitro [mėgintuvėlyje] apvaisintą embrioną įkėlus į moters gimdą ji išnešioja, pagimdo ir pagal sutartį vaikelį atiduoda jį užsakiusiems asmenims, manau, kad tai yra neleistinas, panašus į išnaudojimą veiksmas“, – LRT.lt komentuoja K. Mišinienė.

Pasak jos, turėtume pavojingą situaciją, kai „milžiniškas paklausos spaudimas pritraukia prekeivius žmonėmis ir jiems padedančias įvairias struktūras“, taip pat atsiveria „dar viena niša lobti tarpininkams, išnaudoti silpnesnius“.

„Ar mes moterų kūnus, jų gimdas įsivaizduojame kaip plastikinius maišus, į kuriuos galime bet ką įdėti ir vėliau išimti, sakydami, kad „tai ne tavo, o mano – žiūrėk, pati pasirašei sutikimą“? O jeigu užsakovui staiga nebepatiks „gaminys“, kaip kad daugybe atvejų matome kaimyninėje Ukrainoje, kai amerikiečių pora nepaėmė jiems pagimdytos mergaitės, nes ši buvo ligota, o tiesiog susirado kitą surogatinę gimdą.

Negali nepastebėti, jog dauguma milijoninius uždarbius turinčių surogacijos agentūrų jau nebeslepia, kur jos ieško surogatinių motinų. Kolumbija, Meksika, Nepalas, Graikija, Ukraina, Sakartvelas... Kažkaip neteko girdėti istorijų, kad kokia garsenybė pagimdė vaikelį savo namų tvarkytojai“, – kalba K. Mišinienė.

Ji svarsto, kad nors minint altruistinę surogaciją daug kalbama apie „džiaugsmą padėti ir nepakartojamą ryšį tarp visų proceso dalyvių“, abejotina, kad šis džiugesys ištrintų surogacijos esmę – „moters gimda yra prekė, valdoma įstatymų, kontraktų, užsakovų“.

„Įteisinta altruistinė surogacija kuria palankią terpę juodajai rinkai, atveria kelius medicininiam turizmui – dar vakar vos vos apgynę vaikus nuo teisės juos mušti, mes šiandien sakysime „taip“ sudėtingiausiems etiniams iššūkiams, jausimės pajėgūs nepasiduoti milijoninius pelnus skaičiuojančios vaikų „gaminimo“ pramonės viliojimams?“ – klausimus kelia KOPŽI centro vadovė.

K. Mišinienės manymu, pritarę bet kokioms surogacijos formoms, susilpninsime savo kovą su prekyba vaikais ir sukelsime daug daugiau žalos bei skausmo nei laimės asmenims, trokštantiems kūdikio.

Grėsmės neįžvelgia

Kitokios nuomonės laikosi Vaisingumo asociacijos vadovė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė, ji pabrėžia, kad grėsmė dėl prekybos žmonėmis nekiltų, nes surogatinė motinystė būtų altruistinė – tai yra atlygio už tai kūdikį išnešiosianti moteris negautų.

„Tai arba tendencingas nusistatymas, arba informacijos plyšys. Altruizmas niekaip nenumato finansinės naudos tai pusei, kuri būtų kaip ir pakaitinė motina. Dėl to ir minima, kad tai yra altruistinė surogatinė motinystė“, – portalui LRT.lt komentuoja R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Ji priduria, kad asociacija yra išsakiusi pageidavimą, jog altruistinė surogatinė motinystė būtų galima artimoje aplinkoje. Anot asociacijos vadovės, tokia surogacija būtų aktualiausia.

„Pati šeima atjausti gali moterį, porą, kuri dėl negrįžtamų priežasčių [negali išnešioti kūdikio]. Pavyzdžiui, dėl onkologinės ligos pašalinta gimda, prieš tai išsaugojus vaisingumą, dėl neišsivysčiusios gimdos patologijos...

Nesant visiškai jokios medicininės galimybės išnešioti kūdikį, tik tokiu atveju artimoje aplinkoje galėtų būti teisiškai įteisinta pakaitinė motinystė, kai mama, sesuo ar kitas artimos aplinkos žmogus, moteris, galėtų tai moteriai išnešioti kūdikį“, – tvirtina R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Nors projekte neįvardijama, kad surogacija būtų galima tik artimoje aplinkoje, pašnekovė abejoja, ar atsirastų svetimų žmonių, kurie tam pasiryžtų. „Mūsuose dideliu altruizmu tikrai netikiu, nebent tai būtų artimas žmogus“, – sako ji.

Vaisingumo asociacijos vadovė pateikia pavyzdį, kad Lietuvoje galima kiaušialąsčių donorystė, tačiau neatsirado nė vienos moters, kuri sutiktų nepažįstamiems žmonėms tapti donore. Surogatinė motinystė – dar jautresnė tema, mano R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Pasak jos, tai nėra paprastas sprendimas nei porai, kuri nusprendžia kreiptis pagalbos, nei moteriai, kuri pasiryžta išnešioti kūdikį ir vėliau jį atiduoti šeimai. Dėl šios priežasties, įsitikinusi asociacijos vadovė, artima aplinka labiau suprastų.

„Pirmiausia matytume artimą aplinką. (...) Bent jau [nuo to] pradėti, kad išvengtume visuomenės ir oponentų stiprių patyčių, pasipriešinimo. Bent jau pradėti artimoje aplinkoje – tai būtų ir patogu, suprantama, galbūt priimtina visuomenei“, – teigia R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Asociacijos vadovė akcentuoja, kad „apie jokius sandorius negali būti kalbos, nes altruizmas neapima jokių finansinių interesų“, tačiau, siekiant nuraminti visuomenę, norėtųsi, kad pirmiausia būtų kalbama apie surogaciją artimoje aplinkoje, priduria ji.

„Tai šeimai, kuri išeities neturi kitaip susilaukti vaikų, tai nėra lengvas sprendimas, tokiam sprendimui reikia daug laiko, žmonės ieško alternatyvų, įsivaikina ir panašiai. Bet negalime iš jų atimti noro susilaukti savų vaikų, kai jiems tiesiog reikalinga kita moteris, kuri išnešiotų jų kūdikėlį. (...)

Pasakyti, kad tai baubais apaugę, kad kas nors taip sumokės skolas... Tai yra žmonių bėda, jie ieško, kaip iš tos bėdos išlipti pačiu gražiausiu būdu. Jei galime suteikti artimai aplinkai [galimybę tapti surogatine motina] – mamai, sesei, pusseserei – ir jos sutinka tokią dovaną padovanoti šeimai, tai būtų iš tikrųjų labai gražu“, – LRT.lt sako R. Vyšniauskaitė-Marcinkevičienė.

Nevienareikšmis klausimas

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius LRT.lt sako surogatinės motinystės klausimą matantis kaip „labai etiškai sudėtingą ir jautrų“. Anot jo, surogatinė motinystė galėtų padėti vaikų norinčioms susilaukti poroms, tačiau galima įžvelgti ir išnaudojimo pavojų.

„Diskusija šiuo klausimu galėtų ir įvykti, bet, tiesą sakant, manyčiau, kad, atsižvelgiant ir į kitus tokius vertybinius klausimus, kuriais diskutuojama visuomenėje, kaip diskutuojama, kol kas tai diskusijai dar nesame pasiruošę. (...)

Visuomenei būtų labai sunku diskutuoti, nes mes sugebame melagienomis, dezinformacija apipinti net ir paprastesnius klausimus nei šis. Manau, reikėtų tai daryti labai labai atsargiai“, – portalui LRT.lt tvirtina T. V. Raskevičius.

Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, jei tokie susitarimai yra tikrai pagrįsti abipuse informacija ir aiškiai nubrėžtomis sąlygomis, jie galėtų padėti susilaukti vaikų toms poroms, kurios negali išnešioti vaikelio kitais būdais. Vis dėlto, pažymi jis, atsiveria erdvė ir galimiems moterų teisių pažeidimams.

„Man labai sunku už pačias moteris kalbėti, nes jų perspektyva galbūt yra kitokia, tik man atrodo, kad vargu, ar biologinė motinystė ir su tuo susiję jausmai gali būti instrumentalizuoti. Visi esame žmonės, tikrai nuo to nereikėtų atsiriboti, reikėtų ir pačių moterų balsą šioje diskusijoje girdėti“, – kalba T. V. Raskevičius.

Parlamentaras teigia, kad Vakarų valstybėse surogacija dažnai vyksta sandorius sudarant su, pavyzdžiui, besivystančiose valstybėse gyvenančiomis moterimis.

„Tuo naudojasi žmonės iš vadinamųjų turtingesnių valstybių. Tikrai galios disbalanso šiuose santykiuose gali būti. (...) Į pasiūlymą žiūrėčiau labai atsargiai – ne todėl, kad jis yra visiškai atmestinas, bet todėl, kad tikrai labai reikalinga brandi diskusija visuomenėje šiuo klausimu“, – sako pašnekovas.

T. V. Raskevičius taip pat atkreipia dėmesį į pasakymus, kad siūlymas įteisinti surogatinę motinystę yra skirtas tos pačios lyties poroms: „Negalės tuo pasinaudoti tos pačios lyties poros, nes Lietuvoje nėra įteisinta lytinių ląstelių donorystė. Dirbtiniam apvaisinimui reikalingos ląstelės turi būti tų pačių sutuoktinių arba partnerių. Tos pačios lyties poros negalėtų pasinaudoti nei surogatine motinyste, nei dirbtiniu apvaisinimu.“

Net ir savanoriška surogacija gali būti žalinga

Kaip LRT.lt perduotame atsakyme teigia lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, nėra vienareikšmio atsakymo, kaip reikėtų vertinti net ir savanorišką surogatinę motinystę.

„Pirmiausia reikėtų išskirti, kad Lietuvoje siūlomas altruistinės ar savanoriškos surogatinės motinystės modelis. Net ir šiuo atveju viskas priklauso nuo to, kaip ši sritis reglamentuojama ir kaip šis reglamentavimas įgyvendinamas, kokie saugikliai yra įvedami.

Komercinė surogatinė motinystė (tokia, kai už kūdikio išnešiojimą mokamas atlygis) kelia itin didelę riziką moterims būti išnaudojamoms (panašiai kaip moterys, pasinaudojant jų socialine padėtimi ir kitokiu pažeidžiamumu, išnaudojamos prostitucijai prekiaujant jų kūnais)“ – LRT.lt komentuoja B. Sabatauskaitė.

Ji sako iš dalies teigiamai vertinanti pradedamą diskusiją apie savanorišką surogatinę motinystę, jei moteris neverčiama, savo noru ir neatlygintinai sutinka pagelbėti savo vaikų susilaukti negalinčiai porai, bet čia, anot jos, turėtų būti įvesta daugybė apsaugos saugiklių. Visgi šį variantą ji taip pat vertinanti su tam tikru atsargumu.

„Net ir savanoriška surogatinė motinystė gali būti žalinga, jei tokia sistema būtų piktnaudžiaujama arba nebūtų aiškios priežiūros. Taip pat yra įvairių etinių ir teisinių klausimų, kuriuos svarbu išspręsti ir išdiskutuoti. Tarp etinių – ar tai nėra iš esmės kad ir savanoriška, bet prekyba moters kūnu ar pačiu vaiku. Taip pat įvertinti ir galimus piktnaudžiavimo atvejus, kai atlygis būtų mokamas nelegaliai ir savanoriškumas būtų fiktyvus“, – pažymi B. Sabatauskaitė.

Kontrolierė akcentuoja, kad, įteisinus savanorišką surogatinę motinystę, atsakingos institucijos turėtų iš anksto pasirūpinti tokio reiškinio kaip prekybos žmonėmis ir išnaudojimo prevencija – paruošti metodiką, kaip vykdyti tokio mechanizmo priežiūrą, stebėseną ir numatyti pasekmes tiems, kurie bandys šį reguliavimą apeiti.

Vienas iš prevencijos pavyzdžių – apriboti galimybes ieškoti, kas sutiktų būti surogatine motina, per įvairius viešus ar kitus skelbimus.

B. Sabatauskaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad savanoriška surogatinė motinystė egzistuoja tik keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse: „Didžiojoje daugumoje ES valstybių net ir altruistinė surogatinė motinystė nėra įteisinta, tačiau kai kuriais atvejais kelių ES šalių narių piliečiai naudojasi vadinamąja komercine surogatine motinyste ne ES šalyse, ten taip pat kyla daugybė klausimų dėl prekybos žmonėmis, moterų išnaudojimo, kolonializmo ir panašiai.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt