Lietuvoje

2021.09.14 21:42

Į Ruklą perkelti migrantai sulauks geresnių sąlygų, nei turėjo, bet įspėjama – uždarose stovyklose įtampa atsiranda ir to niekaip neišvengsime

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.14 21:42

Į Ruklą Jonavos rajone perkeliami pirmieji Lietuvoje esantys migrantai, priklausantys pažeidžiamiausioms grupėms: šeimos su vaikais, pagyvenę ar sergantys žmonės. Čia planuojama perkelti apie 400 žmonių, jie gyvens išplėstame Pabėgėlių priėmimo centre, kur iki šiol gyveno 300 asmenų. Tarptautinės migracijos organizacijos biuro Vilniuje vadovo teigimu, šiame etape įtampos dar nėra, galime laukti šiokio tokio migrantų atsipalaidavimo, tačiau tikėtina, kad po kelių mėnesių ji vėl atsiras.

Laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene ir Tarptautinės migracijos organizacijos biuro Vilniuje vadovu Eitvydu Bingeliu.

– Tokio skaičiaus žmonių Rukloje dar nėra buvę. Kokią maždaug dalį dabar ten esančių migrantų sudaro vaikai ir kitos pažeidžiamos grupės?

M. Navickienė: Dabar Rukloje turime virš 200 vaikų. Visos grupės, atkeliamos į Ruklą, yra pažeidžiamos: ir tos, kurios jau dabar ten gyvena (apie 300 žmonių), ir tos, kurias ketinama atkelti. Šiandien vežėme papildomai 40 migrantų, iki savaitės pabaigos turėtume visus 400 perkelti į Ruklą. Pastatai, nameliai yra pritaikyti pažeidžiamoms grupėms, taip pat ir ugdymui, ir veiklai su vaikais, dienos užimtumui, o suaugusiems žmonėms yra sąlygos gamintis maistą. Tikimės, kad perkėlimo procesas bus sklandus. Šiandien pastebėjome, kad dalyvavo ir bendruomenės atstovai, papildomai diskutavome apie saugumo poreikių užtikrinimą. Tikiu, kad visus juos galėsime atliepti ir sėkmingai žmones perkelti.

Dienos tema. Navickienė apie migrantų apgyvendinimą Rukloje: nameliai yra pritaikyti pažeidžiamoms grupėms, taip pat ir ugdymui

– Ar žinoma, kuriam laikui žmonės įsikėlė į šią stovyklą?

M. Navickienė: Sutartis su tiekėjais dėl namelių nuomos sudaryta metams su galimybe sutartį pratęsti dar 3 metams. Kol kas tų žmonių likimas laiko prasme nėra apibrėžtas. Žinome, kad pusę metų turėtų užtrukti prieglobsčio prašymų nagrinėjimas, dabar, mano žiniomis, išnagrinėta per 500 prašymų, tačiau yra galimybė gavus neigiamą atsakymą jį skųsti, bandyti dar kartą gauti, tad tas laiko tarpas gali išsitęsti. Manome, kad metų tikrai reikės.

– Kaip galėtumėte apibūdinti situaciją, lygindamas su pirmosiomis dienomis, kai mus pasiekė didžioji migrantų banga, kai, atrodo, niekas iki galo nežinojo nei kaip sutikti tuos žmones, nei kur apgyvendinti, nei kaip rūpintis jų buvimu?

E. Bingelis: Teisingai sakote, nebuvo tos praktikos, nežinojome, kaip elgtis, neturėjome infrastruktūros. Tikėtina, daug procesų nebuvo sužiūrėta ir nebuvo pritaikyta tokiems srautams. Dabar sąlygos iš to, kas pateikta viešojoje informacijoje, skiriasi kaip diena ir naktis. Tiesiog buitinis įsivaizdavimas: gyventi savaitėmis, mėnesiais palapinėse, kur gali sudrėgti drabužiai, nuolatinis šaltis, ypač kai oras atvėsęs… Nameliuose sąlygos tikrai yra geresnės. Kas svarbu? Geriamasis vanduo, sanitarinės sąlygos, yra ir virtuvė, kur žmonės gali gamintis maistą. Visi šitie pagerinimai yra labai svarbūs.

Uždarose stovyklose įtampa atsiranda ir mes to niekaip neišvengsime.

E. Bingelis

– Dėl maisto – žmonėms nebus tiekiamas maistas, kaip būdavo kitose stovyklose. Jie gaus 77 eurus per mėnesį ir turės už tuos pinigus pirkti maistą ir gamintis. Ar tai pakankama suma, kad jie galėtų išmaitinti šeimą?

M. Navickienė: Tai kiekvienam asmeniui skiriama suma ir tai ta pati praktika, kokią turėjome Pabėgėlių integravimo centre, dirbdami su kitais migrantais, kurie prašydavo statuso ir jį gaudavo. Tokia suma yra išlikusi, žmonių, kurie gyvena šeimomis, biudžetas bus jungtinis. Aišku, pinigai yra tikrai kuklūs. Esant poreikiui, jeigu matysime, kad tikrai sudėtinga situacija, naudosimės „Maisto banko“ gera valia, kaip darydavome iki šiol, bet manome, kad gaminimosi procesas ir ta suma gali užtikrinti bazinius maisto poreikius.

– Konfliktai dėl maisto būdavo viena iš įtampos priežasčių. Kokios galimos kitos grėsmės, kurios keltų įtampą stovykloje?

E. Bingelis: Ilgalaikėje perspektyvoje, manyčiau, kai bus perkelti žmonės, bus emocinis atsipalaidavimas arba nuotaikos pagerėjimas. Kita dalis, kuri bus bet kokiu atveju, tai dėl to, kad šios stovyklos yra uždaros. Kitos šalys, kurios irgi panašiu keliu keliavo, kažkada pradėjo įgyvendinti arba svarstyti alternatyvias sulaikymo vietas, kur žmonės gauna, futbolo terminais kalbant, geltonąją kortelę ir gali gyventi pagal laisvesnes taisykles: kelias valandas per dieną gali iš stovyklos, bet negali nusižengti patvirtintoms vidaus tvarkos taisyklėms. Taip žmonės skatinami būti savarankiškesni, atsakingesni. Dažnu atveju, kai atsiranda pasitikėjimas, tos stovyklos tampa atviros. Bet labai svarbu tinkamai informuoti žmones, pranešti, kad palikę stovyklą jie gaus laisvės apribojimo sugriežtinimą, jeigu neteisėtai nuspręs toliau keliauti į kitą šalį, bus grąžinti į Lietuvą. Gal šiame etape įtampos dar nėra, bet, tikėtina, po kelių mėnesių ji vėl atsiras. Uždarose stovyklose įtampa atsiranda ir mes to niekaip neišvengsime.

M. Navickienė: Čia yra keli momentai: sąlygų pagerinimas žmonėms šiokį tokį emocinį ir fizinį atsipalaidavimą ir komfortą, be abejo, suteiks, tačiau, kaip planavome stovyklą Rukloje, didelį dėmesį skyrėme, kad žmonės būtų apgyvendinami ir pagal religinius įsitikinimus. Segmentuosime, kad būtų atskirai šiitai, sunitai, taip pat iš Afrikos yra migrantų, kurie yra krikščionys. Mes turime į tai atsižvelgti. Dar vienas dalykas yra užimtumas, tai yra vaikų švietimas. Tai taip pat pagerins situaciją: nuo spalio 1 dienos Ruklos centre, kur turime pritaikytas patalpas, vaikai galės lankyti lietuvių kalbos pamokas, taip pat planuojamas kitoks užimtumas. Šiandien lankydamasi Rukloje mačiau vaikų, žaidžiančių kamuoliu. Keletą kartų per savaitę atvyksta sporto trenerė savanorė ir tie vaikai gali išsikrauti, turėti pakankamai geras sąlygas Rukloje. Bet šitą pusmetį, kol priimtas įstatymas, yra ekstremalioji situacija, turime užtikrinti, kad žmonės nepaliktų saugomos teritorijos.

– Ar planuojama, kad tie žmonės uždaroje teritorijoje galėtų užsidirbti ir turėti papildomų pajamų?

M. Navickienė: Kol kas tokių galimybių nesame svarstę. Dabar iššūkis perkelti tuos žmones iš užkardų, iš palapinių, saugiai apgyvendinti, tinkamai suskaičiuoti, sugrupuoti pažeidžiamas grupes, nes dabar lyg ir turime mažesnius skaičius, nei teikė Statistikos departamentas. Remiantis naujais Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 3 600 pabėgėlių. Tad pirminis tikslas yra visiems suteikti pastogę, šiltus namus, jeigu galima tai pavadinti namais, užtikrinti maitinimą, ugdymą, užimtumą ir laukti sprendimų dėl jų ateities statuso.

– Saugumas yra problema tokio tipo stovyklose ir kaip tos problemos sprendžiamos kitose šalyse?

E. Bingelis: Kiekviena šalis ieško subalansuoto sprendimo. Turime, pavyzdžiui, pabėgėlio statusą gavusių baltarusių ir daug lanksčiau žiūrime į galimybes juos integruoti į bendruomenę. Čia irgi yra tam tikra reakcija, nes migrantai tampa instrumentalizuoti, bet taip pat yra šeimų, sulaikytų vaikų, gyvenančių stovyklose, tad atsirandantis užimtumas yra tikrai labai geras dalykas. Reikia šnekėti ir apie suaugusiųjų užimtumą, bet, tikėtina, infrastruktūroje numatytas užimtumas, nes žmonės turi ką nors veikti dienomis. Dėl darbo galimybių – Vokietija buvo numačiusi, kad per pereinamąjį laikotarpį, kol nagrinėjami žmonių prašymai, jie galėtų turėti darbo santykių ir pajamų. Sakyčiau, jeigu žmonės gyvena Lietuvoje, jeigu negali grįžti dėl vienokių ar kitokių priežasčių, nebendradarbiauja ar dar dėl ko nors, bet gali dirbti, tai gal kai kuriais atvejais reikėtų jiems leisti dirbti. Bet turėsime žiūrėti, kaip klostysis situacija ir kaip geriausiai juos įdarbinti.

– Kokie galimi planai dėl suaugusiųjų užimtumo?

M. Navickienė: Dėl darbo kol kas neturime svarstymų ir pasiūlymų, kaip galėtume tai spręsti. Jeigu bus svarstoma, tai ateityje, kai bus aišku, koks tų žmonių statusas. Užimtumas pačioje stovykloje bus užtikrinamas: suaugusiesiems turėsime atskirą palapinę lauke, kuri bus pritaikyta sportui, ir užsiregistravus bus galima naudotis šita infrastruktūra. Be to, kad galės gamintis maistą ir rūpintis savo šeima, kol kas toks numatytas užimtumas suaugusiems žmonėms.

– Bet viena palapinė nelabai tinkama vyrams ir moterims.

M. Navickienė: Turėtų būti registravimas ir tai mes darome. Pagrindiniame pastate yra grafikas ir tai veikia pakankamai gerai: žmonės iš anksto registruojasi ir lanko užsiėmimus.

E. Bingelis: Rukla turi daug bendradarbiavimo galimybių su Raudonuoju Kryžiumi, „Caritu“, „maltiečiais“. Man atrodo, ilgainiui ten atsiras daugiau veiklos.

M. Navickienė: Tikrai atsiras. Vaikams, be abejo, pasirinkimas bus daug didesnis. Pavyzdžiui, Naujininkuose jau dabar turime dienos centrą, kuris pasiūlė padėti užimti vaikus. Manau, dėl vaikų užimtumo problemų bus mažiau, dėl suaugusiųjų užimtumo – šiek tiek daugiau, bet padedami nevyriausybinių organizacijų ieškosime sprendimų, o pirminiai yra tokie, kokius dabar įvardijome.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.